Išradėjai tarpukariu stebino ir glumino

Iš­ra­dė­jai tar­pu­ka­riu ste­bi­no ir glu­mi­no

Nuo Šiau­liuo­se iš­ras­tos sil­kių va­ly­mo ma­ši­nė­lės iki po­že­mi­nio tan­ko – to­kius ne­ti­kė­tus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos iš­ra­di­mus ap­žvel­gė Vals­ty­bės Nep­rik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jos lau­rea­tas dak­ta­ras Nor­ber­tas Čer­niaus­kas. Pa­sak is­to­ri­ko, nors Lie­tu­va tar­pu­ka­riu sa­vo­jo Edi­so­no neat­ra­do, svar­biau­sia, kad iš­lais­vi­no vi­suo­me­nės kū­ry­bi­nę vaiz­duo­tę.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Lie­tu­viš­ko Edi­so­no paieš­kos

N. Čer­niaus­kas pa­skai­tą „Nuo sil­kių sku­ti­mo ma­ši­nė­lės iki po­že­mi­nio tan­ko: iš­ra­di­mų kul­tū­ra tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je“ skai­tė Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je, kur mu­zie­jus or­ga­ni­zuo­ja vie­šų pa­skai­tų cik­lą „Šimt­me­čio na­ra­ty­vai“. Pir­mą­ją pa­skai­tą vi­lo­je skai­tė pro­fe­so­rius Liu­das Ma­žy­lis, ba­lan­džio 13 die­ną pa­skai­tų cik­lą pra­tęs pro­fe­so­rius Egi­di­jus Alek­sand­ra­vi­čius.

Kal­bė­da­mas apie iš­ra­di­mų kul­tū­rą tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je, N. Čer­niaus­kas pir­miau­sia iš­sky­rė 1922 me­tais pra­dė­ju­sį veik­ti Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tą. Tech­ni­kos fa­kul­te­te stu­di­juo­jan­čių­jų skai­čius nuo 1922 iki 1933 me­tų išau­go be­veik pen­kis kar­tus.

1935 me­tais bu­vo pa­sta­ty­ta ge­riau­sia Pa­bal­ti­jo la­bo­ra­to­ri­ja ti­tu­luo­ta mo­der­ni Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos gink­la­vi­mo­si val­dy­bos ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­ja.

Ant­ro­sios pra­mo­nės re­vo­liu­ci­jos ban­gos neap­len­kė Lie­tu­vos, per­mai­nų šer­dis bu­vo elekt­ra, ma­ši­nos. Lie­tu­vo­je skelb­ta, kad rei­kia spar­čiai elekt­ri­fi­kuo­ti ša­lį. Iš­ra­di­mai pra­dė­jo pa­lies­ti ir kiek­vie­no žmo­gaus kas­die­ny­bę.

Tar­pu­ka­rio spau­do­je kel­tas klau­si­mas, ka­da Lie­tu­va tu­rės sa­vo iš­ra­dė­jų ir iš­ra­di­mų, pa­si­girs­da­vo ra­gi­ni­mų su­ras­ti „lie­tu­viš­ką­jį Edi­so­ną“.

Sim­bo­li­niu kul­tū­ri­niu lū­žiu N. Čer­niaus­kas va­di­na 1931 me­tais kon­ser­va­ty­vaus vi­suo­me­nės kri­ti­ko ku­ni­go Ado­mo Damb­raus­ko-Jakš­to iš­kel­tą sa­vų iš­ra­di­mų ba­do klau­si­mą. Jis ra­šė, jog „iš­ra­di­mai ne koks liuk­su­sas, bet gy­vas Lie­tu­vos rei­ka­las, sa­ky­čiau, net pa­čios mū­sų ne­prik­lau­so­my­bės bū­ti­na są­ly­ga.“

Ofi­cia­lūs iš­ra­di­mai pa­gal pa­tvir­tin­tas iš­ra­di­mų re­gist­ra­vi­mo tai­syk­les Lie­tu­vo­je pra­dė­ti re­gist­ruo­ti nuo 1923 me­tų ge­gu­žės.

1928 me­tais su­kur­ta lie­tu­viš­ka įsta­ty­mi­nė iš­ra­di­mų ir iš­ra­dė­jų tei­si­nė ba­zė.

Tie­sa ar pra­ma­nai

Pa­sak N. Čer­niaus­ko, vals­ty­bi­nė iš­ra­din­gu­mo, no­va­ty­vu­mo ska­ti­ni­mo pro­pa­gan­da neap­si­ri­bo­jo vien pra­mo­ne ar mies­tais. Ama­ti­nin­kai taip pat ska­tin­ti ieš­ko­ti nau­jo­vių, iš­ra­di­mų, ku­rie pa­leng­vin­tų gy­ve­ni­mą.

Spau­do­je gau­sė­jo pra­ne­ši­mų apie tik­rus ir ta­ria­mus iš­ra­di­mus ir jų iš­ra­dė­jus. 1932 me­tais pa­si­ro­dė ži­nu­tė, kad šiau­lie­tis me­cha­ni­kas iš­ra­do va­sa­ri­nes čiū­žes, ku­rio­mis ga­li­ma pa­siek­ti 30–40 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį.

Ra­šy­ta ir apie dar vie­ną šiau­lie­tį Pet­ry­lą, iš­ra­du­sį spy­ruok­li­nius ba­tus, jais ga­li­ma šuo­liuo­ti 20 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu bei per­šok­ti aukš­tes­nę tvo­rą ar ki­tą kliū­tį. Au­to­rius pro­gno­za­vo, kad dėl ši­to iš­ra­di­mo atei­ty­je pra­smės ne­teks dau­ge­lis trans­por­to prie­mo­nių – au­to­bu­sai, au­to­mo­bi­liai.

Mi­nė­tas iš­ra­dė­jas pra­ne­šė, kad konst­ruo­ja ir ki­tą prie­tai­są – oro dvi­ra­tį – žmo­gaus jė­ga va­ro­mą skrai­dyk­lę, ku­ri ga­lės iš­vys­ty­ti iki 60 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį.

Išradėjas Pet­rui­tis skel­bė­si iš­ra­dęs her­me­tiš­ką lan­gą, „itin tin­kan­tį kiek­vie­niems na­mams prieš­che­mi­nei ap­sau­gai ka­ro me­tu, kai prie­šas pra­de­da mė­ty­ti du­ji­nes bom­bas“.

Spau­do­je ap­ra­šy­tų čiū­žių, ba­tų N. Čer­niaus­kas pa­ten­tų by­lo­se ne­ra­do, bet her­me­tiš­kas lan­gas iš­ties eg­zis­ta­vo: pa­ten­tų re­gist­ra­ci­jos kny­go­je jis įvar­dy­tas kaip „prieš­che­mi­nis pa­tal­pų įren­gi­mas ir slėp­tu­vių bei blin­da­žų už­da­ry­mas su au­to­ma­ti­nių prie­tai­sų komp­lek­tais“.

Įdo­mi nau­jie­na pra­neš­ta iš Ra­sei­nių, kur vie­tos mo­ky­to­jas ap­si­skel­bė per­pra­tęs paukš­čių skrai­dy­mo pa­slap­tis ir konst­ruo­jąs lėk­tu­vą, ku­ris ga­lės pa­kil­ti ir nu­si­leis­ti bet ku­rio­je vie­to­je. Ma­ny­ta, kad įgy­ven­di­nus iš­ra­di­mą su­ma­žės ae­rod­ro­mų reikš­mė.

1931 me­tais ra­šy­ta apie ne­to­li Rad­vi­liš­kio gy­ve­nu­sį keis­tuo­lį, iš­ra­du­sį pa­slap­tin­gus spin­du­lius, ku­rie ga­lė­jo fo­tog­ra­fuo­ti že­mės sluoks­nius, ku­riuo­se at­si­spin­dė­tų vis­kas, kas bu­vo nu­ti­kę že­mės pa­vir­šiu­je nuo Ce­za­rio ir Kleo­pat­ros lai­kų.

1939 me­tais šalt­kal­vis me­cha­ni­kas iš Kau­no pa­skel­bė iš­ra­dęs tan­ką, ku­ris ga­li už­si­kas­ti že­mė­je iki 6 met­rų gy­ly­je, veik­da­mas kur­mio prin­ci­pu šliauž­ti po­že­miais 8 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. Ra­šy­ta, kad iš­ra­dė­jui be­li­ko įti­kin­ti po­ten­cia­lius in­ves­tuo­to­jus.

N. Čer­niaus­kas ar­chy­ve at­ra­do dip­lo­ma­ti­nį su­si­ra­ši­nė­ji­mą tarp Lie­tu­vos ir Če­kos­lo­va­ki­jos pa­rei­gū­nų: „Ško­dos“ ga­myk­la iš tie­sų bu­vo ga­vu­si pa­siū­ly­mą iš Lie­tu­vos in­ži­nie­riaus pa­ga­min­ti po­že­mi­nį tan­ką. Če­kos­lo­va­kai per­siun­tė pa­siū­ly­mą į Lie­tu­vą klaus­da­mi, koks tai iš­ra­di­mas.

Spau­do­je ne­trū­ko ir ži­nių apie smul­kes­nius iš­ra­di­mus: prie­tai­są, ku­ris su­ma­ži­na mo­to­cik­lo ūže­sį ir pliauš­kė­ji­mą, pa­sle­pia­mą­ją lo­vą, iš­lanks­to­mą iš kny­gų spin­tos „nau­din­gą ma­žų bū­tų sa­vi­nin­kams, ypač vien­gun­giams“, dė­žę kiau­ši­niams per­vež­ti, pa­gal­vė­lę mau­dan­tis vo­nio­je. Skelb­ta ir apie žie­mi­nį dvi­ra­tį, mai­še­lį ant no­sies, sau­gan­tį nuo nu­ša­li­mo.

Do­mė­jo­si ja­po­nai?

Tar­pu­ka­rio spau­do­je ne kar­tą ra­šy­ta apie Ba­lį Vai­cie­kaus­ką (ki­tur – Vai­ce­kaus­ką) iš Šiau­lių, už­pa­ten­ta­vu­sį ne vie­ną iš­ra­di­mą. Vie­nas iš straips­nių skel­bė, jog šiau­lie­tis pa­sku­ti­niu kū­ri­niu su­do­mi­no net už­sie­nie­čius. Jis iš­ra­dęs ir iš­ban­dęs kos­tiu­mą, „ku­riuo ap­si­rė­džius ga­li­ma žy­giuo­ti per upes ir eže­rus be jo­kios bai­mės“.

Spau­do­je skelb­ta, kad šio iš­ra­di­mu su­si­do­mė­jo net Ja­po­ni­jos ka­riuo­me­nė. Pa­sak N. Čer­niaus­ko, ras­ti pa­tvir­ti­ni­mą apie Ja­po­ni­jos in­te­re­sus dėl iš­ras­to kos­tiu­mo tik­riau­siai ne­pa­vyks, bet pa­ten­tų biu­ro re­gist­ra­ci­jos žur­na­le už­fik­suo­tas įra­šas, kad 1929 me­tų pa­bai­go­je šiau­lie­čiui iš tie­sų bu­vo iš­duo­tas pa­ten­tas: „gel­bė­ji­mo­si kos­tiu­mas (kel­nės), ku­riuo ga­li­ma ei­ti van­de­niu (gid­ros­fe­ras)“.

Ke­le­tą iš­ra­di­mų bu­vo pa­ten­ta­vęs ir Chai­mo Fren­ke­lio sū­naus Jo­kū­bo įkur­ta ak­ci­nė bend­ro­vė „Ba­tas“. „Auš­ros“ mu­zie­jaus sau­go fab­ri­ko ga­min­tos pro­duk­ci­jos pa­vyz­džių.

Su pa­si­mė­ga­vi­mu, sen­sa­cin­gai pe­rio­di­ko­je bu­vo ap­ra­šo­mi Per­pe­tuum mo­bi­le – am­ži­nų­jų va­rik­lių iš­ra­di­mai. Spau­da tu­rė­jo ir eta­ti­nių ra­šy­to­jų, ku­rie ne tik ap­ra­šy­da­vo, bet ir su­kur­da­vo sen­sa­cin­gų is­to­ri­jų.

Pa­sak N. Čer­niaus­ko, žo­dis „iš­ra­di­mas“ pa­laips­niui įga­vo vis di­des­nę ver­tę, im­tas nau­do­ti skel­bi­muo­se, pre­kių, pa­slau­gų rek­la­mo­se.

Is­to­ri­kas ci­ta­vo ša­lia Ža­ga­rės gy­ve­nu­sio meist­ro sa­vi­rek­la­mą: virš jo dirb­tu­vių pui­ka­vo­si už­ra­šas „ne­ve­dęs iš­ra­dė­jas“.

Iš Pa­ry­žiaus – į mu­zie­jų Šiau­liuo­se

1939 me­tais žur­na­las „Ama­ti­nin­kas“ iš­spaus­di­no svar­biau­sių pa­sau­lio tech­ni­kos iš­ra­di­mų nuo XVI am­žiaus is­to­ri­nį są­ra­šą. Są­va­das pra­si­dė­jo ki­še­ni­nio laik­ro­džio iš­ra­di­mu, bai­gė­si ult­rat­rum­pų ban­gų pa­nau­do­ji­mu me­di­ci­no­je.

N. Čer­niaus­kas nu­ste­bo tarp gar­siau­sių tech­ni­kos iš­ra­di­mų ties 1933 me­tų da­ta pa­ma­tęs pa­mi­nė­tą Lie­tu­vą: tran­sat­lan­ti­nį S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no skry­dį.

„Skry­džio įtrau­ki­mas į šį są­ra­šą pa­ro­do, kaip in­ten­sy­viai ir des­pe­ra­tiš­kai Lie­tu­vo­je bu­vo ban­do­ma ras­ti iš­ra­dė­jų ir iš­ra­di­mų, ku­rie ro­dy­tų ly­gia­ver­tį pa­sau­li­nį tech­no­lo­gi­nį po­ten­cia­lą“, – sa­ko is­to­ri­kas.

Ga­li­my­bė pa­si­tik­rin­ti ir pa­de­monst­ruo­ti pa­žan­gą tarp­tau­ti­nė­je are­no­je at­si­ra­do ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je, kai Lie­tu­va su­da­ly­va­vo po­pu­lia­rio­se pa­sau­li­nė­se pa­ro­do­se.

1937 me­tais Pa­ry­žiaus pa­ro­dos mot­to bu­vo mo­der­nus gy­ve­ni­mas, tech­ni­kos pa­žan­ga ir me­nas. Lie­tu­va pa­ro­do­je ak­cen­ta­vo tau­to­dai­lę, tra­di­ci­jos ir mo­der­ny­bės sin­te­zę.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus sau­go eks­po­na­tų, ku­rie bu­vo ro­dy­ti pa­ro­do­je Pa­ry­žiu­je. Šiuo me­tu jie eks­po­nuo­ja­mi Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je vei­kian­čio­je pa­ro­do­je „Svei­ka, Nep­rik­lau­so­mo­ji! Tau­tiš­ku­mo ir mo­der­nu­mo ženk­lai tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je“.

N. Čer­niaus­kas ci­ta­vo 1940 me­tų pra­džios dien­raš­tį „XXI am­žius“, ku­ris ra­šė, jog vis­gi Lie­tu­vo­je esa­ma sa­vų edi­so­nų, ku­rių iš­ra­di­mai pla­čiai pri­tai­ko­mi bui­ty­je: kel­mų ro­vi­mo ma­ši­na ar sil­kių va­ly­mo prie­tai­sas.

Apie 1933 metais šiauliečiui Ka­ro­liui Vai­nei­kiui išduotą šio prietaiso patentą pranešė "Vyriausybės žinios". Kaip šis prie­tai­sas at­ro­dė, is­to­ri­kui ne­pa­vy­ko ap­tik­ti.

Sim­bo­liš­kas pa­sku­ti­nis lais­vos Lie­tu­vos me­tais už­re­gist­ruo­tas iš­ra­di­mas: 1940 me­tais kau­nie­tis Juo­zas Šal­mu­kas pa­ten­ta­vo ge­sin­tu­vo pa­to­bu­li­ni­mą.

„Api­bend­ri­nant tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pį, rei­kė­tų pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vai ne­pa­vy­ko at­ras­ti sa­vo­jo Edi­so­no, kaip ir ne­pa­vy­ko at­lik­ti iš­ra­di­mo, ku­ris nu­ste­bin­tų ša­lį ir pa­sau­lį. Ne­pai­sant to, vals­ty­bė­je bu­vo at­lik­ti žy­miai svar­bes­ni da­ly­kai ir dar­bai – tech­ni­nio moks­lo cent­ro su­kū­ri­mas, tei­si­nės iš­ra­di­mų ap­sau­gos ba­zės su­da­ry­mas, pra­mo­nės mo­der­ni­za­ci­ja, sa­va­ran­kiš­kai įgy­ven­din­ti in­ži­ne­ri­niai tech­ni­niai pro­jek­tai“, – sa­kė N. Čer­niaus­kas.

Svar­biau­sias at­ra­di­mas, ma­no is­to­ri­kas, iš­lais­vin­ta vi­suo­me­nės kū­ry­bi­nė vaiz­duo­tė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Svar­biau­siais tar­pu­ka­rio iš­ra­di­mas – iš­lais­vin­ta vi­suo­me­nės kū­ry­bi­nė vaiz­duo­tė, tik­riau­siai dar kaž­kiek lai­ko, ir bū­tu­me tu­rė­ję sa­vą­jį Edi­so­ną“, – sa­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Nau­jo­sios is­to­ri­jos ka­ted­ros lek­to­rius dr. Nor­ber­tas Čer­niaus­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO repr.

Kau­nie­tis An­ta­nas Pun­džius 1937 me­tais su­kū­rė spe­cia­lų prie­tai­są van­dens spor­tui. Iš­ra­dė­jas tei­gė, kad pa­pras­tą dvi­ra­tį ar mo­to­cik­lą per 5–10 mi­nu­čių įma­no­ma pa­ruoš­ti van­dens spor­tui, pri­tvir­ti­nant prie spe­cia­liai su­konst­ruo­tos plat­for­mos.