
Naujausios
Kaip pagauti žolės žydėjimą
Kelmės rajone, tarp miškų įsikūrusiame Epidemės kaimelyje, gyvenantys Loreta ir Mindaugas Stanevičiai nuo pat ankstyvo pavasario, kai pražysta pienės, pradeda žoliavimo sezoną. Iš žolelių jie gamina arbatas, eterinius aliejus, jos kaip ingredientas tarnauja gaminant muilus, šampūnus, lūpų ir plaukų balzamus, kremus, gydomuosius tepalus. Nemažai žolelių augina patys. Loretai ir Mindaugui augalų rinkimas ir natūralių produktų bei kosmetikos gamyba – malonus užsiėmimas. Vienintelis sunkus dalykas – pagauti žolės žydėjimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Laboratorija namuose
Loreta Stanevičienė dirba pardavėja Kukečių parduotuvėje. Mindaugas darbuojasi Šiaulių „Busture“ vairuotoju-kontrolieriumi. Kaip ir daugelis kaime gyvenančių šeimų, Stanevičiai turi ūkį.
Tačiau širdys visuomet ilgėjosi kokios nors įdomesnės veiklos. Ponia Loreta nuo vaikystės domėjosi žolelėmis.
Kai dukra Iveta ir sūnus Andrius užaugo ir paliko tėvų namus, atsirado daugiau laisvo laiko. Mama sau leido prisiminti vaikystės pomėgius. Pamanė, jog galėtų gaminti įvairius natūralius produktus, kosmetiką.
Loreta rinko informaciją, Kaune baigė specialius kursus, susirado specializuotų parduotuvių, kurios prekiauja natūraliai kosmetikai reikalingais komponentais.
Po truputį pradėjo natūralių produktų gamybą. Tuščiame vaikų kambaryje vyras Mindaugas jai įrengė patogią laboratoriją.
Gamyba dažniau užsiima Loreta. Vyras dažniau atlieka tiekėjo vaidmenį.
Aliejai yra pagrindas
Savo gaminiams Stanevičiai naudoja nestandartinius, nerafinuotus, nevalytus aliejus. Juos ir spaudžia patys presu. Spaudžia sėmenis, sezamus, kokosus.
Sunkiausia gauti geros, sertifikuotos kanapių sėklos. Neseniai jos pirko iš vieno Joniškio rajono ūkininko.
Aliejus šeima naudoja kasdienei savo mitybai. Jais pagardina salotas, įvairius patiekalus. Kokoso aliejumi skalauja burną, nes jis sutraukia visus toksinus ir bakterijas.
Dar viena aliejų paskirtis – kosmetikai. Jų dedama į muilus, šampūnus, kremus, tepalus ir kitus gaminius.
Pavyzdžiui, gamindami muilus, į formelę taip pat pirmiausia įpila aliejaus, jį jungia su natrio šarmu. Į muilus pila ožkos pieno, deda medaus, šaltalankių aliejaus. Spalvą taip pat išgauna naudodami natūralius produktus. Žaliam muilui – avokadas, geltonam – morkų sultys. Iš Himalajų druskos gamina aštresnį muilą pirtims.
„Įdomiausia, kad muilo receptą gali susikurti pats. Pirmiausia apsisprendi, kokio muilo reikia. Su moliais ar be molių, su kakavos sviestu ar be jo, – kūrybos virtuve dalijasi Loreta. – Tačiau specialiose lentelėse nurodytą komponentų santykį privalai išlaikyti. Į kiekvieną muilą dedame šilko. Jį ištirpiname natrio šarme. Muilas tuomet būna švelnesnis.“
Muiliukus Loreta dar papuošia džiovintais gėlių žiedeliais. Ir taip spalvingi, su gėlės žiedeliu jie atrodo dar patrauklesni.
Stanevičiai gamina dar ir ypatingą Kastilijos muilą iš šimtaprocentinio alyvuogių aliejaus. Jį brandina visus metus. Muilas labai švelnus. Juo galima maudyti kūdikius.
„Beveik kiekvienam gyvenimo atvejui mes turime natūralių vaistų, – džiaugiasi Loreta. – Pipirmėčių, levandų aliejai, pankolis padeda virškinimui. Levandų aliejaus užlašinus ant žaizdos, ji labai greitai užgyja. Neperkame jokių tepalų. Beržų lapų, medetkų tepalai gydo suskirdusias rankas, minkština kojų kulnų odą. Smagu, kai žmogui padovanoji indelį tepalo, o jis džiaugiasi – praėjo skausmas. „
Žoliautojai
Gegužės mėnesį, kai tik pradeda žydėti pienės, prasideda ir Loretos bei Mindaugo žoliavimo sezonas, kuris baigiasi pušų spyglių rinkimu. Daugelį augalų jie augina patys. Augina net dvylikos rūšių mėtų, levandų, čiobrelių, raudonėlių, lafantų, debesylų, gelsvių, juozažolių, kalninių dašių. Visko sėja po lopinėlį. Ką į lysves, ką į vagas.
Kartais ir iš miško parsineša kokį augalėlį. Pavyzdžiui, miškinių dedešvų, kurios gydo kosulį, parsivežė iš Kernavės. Tačiau kaulažolę teko nešti pasodinti į pamiškę, nes ji labai greitai dauginasi – neliktų vietos kitiems augalams.
Ne visų augalų gali prisisodinti savo darže. Todėl, kai tik giedra, Stanevičiai važiuoja į miškus, pievas. Ten renka dobilus, raktažoles ir visokias kitokias žoleles.
Iš jų gamina hidralatus. Jei spėja. Jei nespėja, žoleles deda į drobinius maišelius, džiovina, o žiemą distiliuoja.
„Sunku sugauti žolės žydėjimą, – sako ponia Loreta. – Kai saulėta, augalai prikaupia daugiau naudingų medžiagų. Bet tų saulėtų dienų Lietuvoje labai mažai.
Iš žolelių Stanevičiai gamina ir arbatų. Pavyzdžiui, priskina juodųjų serbentų lapų, juos sutrina tarp rankų, kad išskirtų sultis. Tokių sutrintų lapų prikiša pilną stiklainį, padeda jį šiltai ir palieka trims dienoms, kad fermentuotųsi. Tuomet deda ant kepimo popieriaus ir džiovina elektrinėje orkaitėje.
„Ypač naudinga gauromečio arbata, – pasakoja Loreta. – Ji gerina medžiagų apykaitą, naikina cholesterolį, nuima nerimą. Kraujažolės arbata tinka nuo pilvo skausmo. Moterims labai naudingi dobilas, medetka, rasakila. Mūsų namai pilni visokiausių žolelių.“
Kartu su Stanevičių šeima gyvena ir Loretos bei Mindaugo mamos Dalija ir Birutė. Jos taip pat prisijungė prie vaikų veiklos: prisiuva drobinių maišelių, perrenka žoleles. Iš pradžių atsargiai žiūrėjusios į vaikų užsiėmimus, dabar vertina, nes beveik nereikia pirkti vaistų – viską duoda gamta.
Vaikai iš pradžių taip pat nelabai vertino mamos ir tėtės gaminius. O dabar tik juos ir naudoja.
Savo rankdarbiais ir gaminiais moterys keičiasi bendruomenėse. Loreta drauges aprūpina kosmetika, jos jai dovanoja dekupažo gaminių, riešinių, pačių padarytų rankinių ir kitokių dalykų. Mainai kaimo šeimoms padeda išgyventi ir būti originalioms.
Autorės nuotr.
Mindaugas Stanevičius padėjo bent iš dalies išsipildyti žmonos Loretos vaikystės svajonei tapti vaistininke.
Loreta ir Mindaugas Stanevičiai, radę bendrą pomėgį, daugiau laiko praleidžia kartu.
Vieno gabalėlio sauso, namuose pagaminto šampūno užtenka kelis kartus išsiplauti galvą.
Į muiliukus Stanevičiai sudeda daug meilės ir išmonės.
Natūralūs, namuose spausti aliejai tinka ir maistui, ir vaistui, ir kosmetikai.
Naujovė – sojų vaško žvakutės rankų masažui.
Organizmui labai naudinga gauromečio arbata iš miško...