
Naujausios
ViP atsiminimai
SĄJŪDIS – SVETIMAS IR NE (8)
Vilius PURONAS,
buvęs Šiaulių miesto vyriausiasis dizaineris, buvęs Šiaulių miesto vykdomojo komiteto Sąjūdžio grupelės narys, buvęs Šiaulių miesto tarybos 1-osios kadencijos deputatas, remtas Sąjūdžio, tebesąs dizaineris.
Pirmasis posėdis savivaldybės salėje
Kadangi esu 7-os apylinkės atstovas, sėdėti man skirta pirmoje eilėje. Šalia jaučiu tvirtus kolegų pečius, už nugaros – šviesius pirmosios kadencijos deputatų veidus. Daugelis mūsų – nepažįstami, bet mes – monolitas, tiesą sakant, mes – Šiauliai!
Tribūnoje – pirmasis pranešėjas. Jį pakeičia antrasis, trečiasis. Kai reikia kilnoti rankas, balsuojame: už!.. Į dienos pabaigą pametame skaičių – naujuosius deputatus baisiai traukia tribūna, iš kurios liejasi vien Dora, Šviesa ir Tiesa. Darosi nuobodu. Jau pusvalandis po darbo, manoji kaimynė turi dukrytę pasiimti iš darželio, o žilagalvis kalbėtojas, vis atsiprašinėdamas klausytojų, aiškina savo nuostatas apie dorumą. Kalbėtojo žodžiai visiems lenda pro gerklę, aš vienintelis juos deduosi į širdį. Kada gi baigsis posėdis? Dar kažkoks procedūrinis klausimėlis ir skelbiama posėdžio pabaiga. Galų gale!
"Ačiū Dievui! Dabar galėsime eiti namo”,- tyliai už visus atsidūsta manoji kaimynė, besikeldama iš kėdės. Aš tūravoju jai: “Ačiū už kvietimą, bet šiandien dar neisiu pas Jus. Aš, matote, esu vedęs, turiu šeimą, žmoną...” – tęsiu tai, ką mokė pranešėjas. Naujoji kaimynė žiopteli, nurausta kaip uoga ir klesteli atgal. Ji – padori moteris. Ji nesupranta, kaip aš galėjau pagalvoti, kad ji – paleistuvė, vedžiojanti vyrus namo.
Kūrinys – vaizdinys
Apsižiūrėjau, kad Šiaulių miesto tarybos pirmosios kadencijos deputatai turėjo gana neblogą pavardžių rinkinį. Pabandžiau parašyti jiems kalėdinį pasveikinimą 1992 metais. Literatūrinio dizaino kūrinys – vaizdinys?
LAUGALYJE augo rugiai, kuriuose žydėjo VASILIAUSKAS. Jaunimas KRUGIŠKIU šoko MAZŪRONĮ. Ant STUOPELIO nutūpęs ŽVIRBLIS GRAKAVINOSI plunksnas. ŠILENSKYJE po ŽAKARIŲ krūva tūnojo VINGRAS, rangėsi tik jo GALINIENĖ. VILBIKAS, linksmai CIVILKINDAMAS, lesinėjo aplink PNIAUSKĄ. Medžiuose stuksėjo GENYS, kukavo KUKANAUZA. LANKAUSKE ganėsi BRIEDIS. Jo galvą puošė RAGULSKIS, o papilvę – ZOLUBAS. Staiga iš už KUPSČIO iššoko SABALYS, ir... KĄSTINAITĖ į koją! BRIEDIS paleido DŪDAS. BARTKUS jį subarė: „RIMKUS, nes gausi GUZEVIČIŲ!“... Netoliese sustaugė VILČIAUSKAS. Iš baimės pašiurpo visas VAITKAUS VAITIEKŪNAS. ŠAVINIO GREIČIŪNU puolė link upės. Pasigirdo KLIUNKA, ištryško TRIČYS... PAPLAUSKIENĖ nuplaukė pasroviui.
„Laikysiuos dietos, – tarė LADIETIENĖ, – SALDOS nė į burną. Geriau TRUČINSKAS” “Ne tau, MARTYNAITI, mėlynas dangus“, po Viliaus atsiduso POVILAITIENĖ. Sąžinės BALČYTIS mane perspėjo: „Esi DIDŽGALVIS, PURONAI, oi bus tau KONČIUS!“
Balsuodamas žiūrėk į vėliavą
Kadangi demokratija gimdo pliuralizmą, tai pliuralizmas – nuomones, frakcijas ir opozicijas. Bepigu balsuoti klausimais, kurie išnagrinėti frakcijose ir komitetuose – ramu ir aišku. O ką daryti, kai klausimas netikėtas? Prasideda dairymasis į lubas arba į frakcijos kolegas. Tokio bruzdesio metu pirmininkaujantis salę pakvietė sutelkti dėmesį, nesidairyti. „Tai kur mums žiūrėti?“- iš parterio pasigirdo nerišlūs balsai. „Žiūrėkite į vėliavą!“ – iš vietos pareiškė G. Vilčiauskas.
Nusikvatojome. Aš surimtėjau.
G. Vilčiauskas šimtą kart teisus.
Deputate, tu atstovauji Tėvynei!
Ne frakcijai, ne partijai, ne pliuralizmui...
Jei to nesupranti – nedidelė tavo vertė.