
Naujausios
Kas atleis neįgaliuosius – robotai ar valstybė?
Vakar Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai lankėsi Šiaulių UAB „Hestas“, susitiko su socialinių įmonių, Panevėžio ir Šiaulių teritorinių darbo biržų, savivaldybių atstovais. Diskusijų objektas – svarstomos Socialinių įmonių įstatymo pataisos. Neįgalieji baiminasi, kad socialinių įmonių neliks, o jie – neteks darbo ir konkuruoti su robotais ar sveikaisiais bus neįmanoma.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Tobulinti, bet negriauti
Komiteto nariai vakar socialines įmones lankė Panevėžyje ir Šiauliuose. Šiauliuose jie pasirinko UAB „Hestas“ gamybinę dalį, kur surenkamos elektros prietaisų dalys.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė sakė prieš mėnesį sulaukusi delegacijų iš Šiaulių, Kauno, kurios nuogąstavo, kad bus atsisakyta socialinių įmonių statuso ir neįgalūs asmenys dirbs atviroje darbo rinkoje.
„Susipažinus, kaip dirba neįgalieji, kokios jų darbo sąlygos, yra lengviau priimti sprendimus balsuojant“, – vizito tikslą įvardijo komiteto pirmininkė.
Pasak R. Šalaševičiūtės, įstatymo projektas, kurį rengė Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė, Justas Džiugelis, Vyriausybėje yra įvertintas neigiamai.
„Mūsų, daugumos čia esančių komiteto narių pozicija būtų, kad socialinių įmonių naikinti negalima. Ne visi gali prisitaikyti prie atviroje darbo rinkoje siūlomų darbų“, – sakė komiteto pirmininkė.
R. Šalaševičiūtės teigimu, anksčiau biudžete būdavo apie 30 milijonų eurų skiriama socialinėms įmonėms – atlyginimams, aplinkai įrengti. Šių metų biudžete yra 8 milijonai 300 tūkstančių. R. Šalaševičiūtė teigė kalbėjusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, jis minėjo galimybę rasti lėšų iš vidinių rezervų.
Komiteto pirmininkė atkreipė dėmesį, kad dabartinis socialinių įmonių įstatymas yra daugiau orientuotas į socialines įmones, o ne į pačius neįgaliuosius. Apie tai savo antikorupcinio vertinimo išvadose yra pareiškusi ir STT.
„Mūsų pozicija yra tokia: pirmiausia reikia peržiūrėti veiklas, kokiomis gali užsiimti socialinės įmonės. Penkios pozicijos išbraukiamos – tarp jų ir valymo paslaugos, nes didžioji dalis įmonių užsiima būtent valymo paslaugomis. Mes manome, jeigu žmogus gali užsiimti šia veikla, vadinasi, jis puikiai galėtų dirbti ir atviroje darbo rinkoje, gaudamas kai kurias lengvatas“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Lankydamasi Panevėžio UAB „Pajuva“ R. Šalaševičiūtė sužinojo, kad įmonėje žmonės dirba 8–10 metų, kaita – tik 1 procentas per metus: darbo vietos itin saugomos.
„Balsuosime už įstatymo pataisymą, bet nepritarsime visiškam socialinių įmonių statuso naikinimui“, – apibendrino R. Šalaševičiūtė.
Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos, komiteto narės Rimos Baškienės, tobulinti socialinių įmonių veiklą būtina, bet „jokiu būdu nesugriauti to, kas veikia gerai, nežinant, kaip galima patobulinti.“
Įmonėms reikia greičio
„Mūsų lūkesčiai – kad nepriims įstatymų, kurie pakenks socialinėms įmonėms ir patiems neįgaliems žmonėms“, – sakė Edvinas Mačiulis, socialinės įmonės „Hestas“ atstovas.
Socialinėse įmonėse valstybės finansavimas skiriamas pagal asmeniui priskirtą nedarbingumo grupę – nuo 50 iki 70 procentų.
„Hesto“ gamybos sektoriuje šiuo metu dirba 68 žmonės. Kita įmonės dalis teikia valymo paslaugas.
Kuo grėstų įstatymo pataisos? „Visko, ką čia matote, nebeliktų kitą mėnesį. Įtaką mes jau pajutome – turėjome 100 žmonių. Mes negaminame produkto, mes atliekame surinkimo paslaugą. Kai įstatymą norėjo priimti gruodžio mėnesį, subranga išsigando: juk gamyba neplanuojama dviem mėnesiams, o pusei metų, metams.“
Dauguma bendrovės darbuotojų, sakė E. Mačiulis, darbo neturėjo 3–5 metus. Dirbusieji, kurių teko atsisakyti, 4 mėnesius tebėra be darbo.
„Atvira darbo rinka yra, bet ji neveikia. Įmonėms reikia greičio, jei tu negreitas, tave pakeisiu robotu. Šiauliuose visi robotizuojasi“, – sakė E. Mačiulis.
Oponentų pozicija: verslo piktnaudžiavimas, valstybės lėšų naudojimas.
„Valstybė nori ir taupyti, ir kad neįgalieji dirbtų, bet neina į kompromisą. Mūsų žiniomis, Lietuvoje yra 10 500 neįgalių bedarbių, 9 500 dirba 178 socialinėse įmonėse. Skelbiama, kad bendrai atviroje darbo rinkoje dirba 40 000 neįgaliųjų. Skaičiai akivaizdūs: beveik 180 įmonių sukuria 10 tūkstančių darbo vietų, o visa Lietuva – tik 40 tūkstančių“, – sakė E. Mačiulis.
Pernai Lietuvos darbo birža socialinę įmonę „Hestas“ įtarė dėl galimo piktnaudžiavimo, nes įmonė vykdė daugiau veiklų, negu numatyta verslo plane.
„Buvo nuspręsta leisti kartą per trejus metus pasikeisti veiklos planą, jį papildyti, jei atsiranda veikla, – sakė UAB „Hestas“ vadovas Mantas Butkus. – Veiklą galime tęsti, žmonės darbą išsaugojo. Natūralu, kad įmonės keičiasi, kad per laiką atsiranda nauja veikla, todėl manau, kad įstatymas jau seniau turėjo būti pataisytas.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Balsuosime už įstatymo pataisymą, bet nepritarsime visiškam socialinių įmonių statuso naikinimui", – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai vakar lankėsi Šiaulių socialinėje įmonėje „Hestas“.
„Atvira darbo rinka yra, bet ji neveikia. Įmonėms reikia greičio, jei tu negreitas, tave pakeisiu robotu“, – sakė socialinės įmonės „Hestas“ atstovas Edvinas Mačiulis.