
Naujausios
Atliekų tvarkytojai vėl kalba apie didesnę rinkliavą
Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą uždaryti keturis iš aštuonių atliekų priėmimo punktų, išsidėsčiusių didesnėse gyvenvietėse ir miesteliuose. Atliekų tvarkytojai apskaičiavo solidžius mokesčius, jei aikštelių neuždarys. Tačiau ir uždarius aikšteles 2019 metais vėl planuojama didinti rinkliavą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Įrengė pagal projektą 2006-aisiais
Priimtas sprendimas uždaryti Ginkūnų, Voveriškių, Raudėnų, Šakynos atliekų priėmimo punktus, o dar keturis – Bubiuose, Gruzdžiuose, Kužiuose ir Meškuičiuose – kol kas palikti ir pertvarkyti. Argumentai – nė vienas kitas rajonas tokių punktų neturi, esą turi tik didelių gabaritų aikšteles.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) juos buvo įrengęs 2006 metais pagal projektą „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Dabar juos užsimota uždaryti. Vadovaujamasi aplinkos ministro 2017 metų spalio mėnesio įsakymu – nuo šio sausio reikalaujama pertvarkyti atliekų priėmimo ir transportavimo tvarką – atliekų susidarymo apskaita turi būti vykdoma elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą, atliekų priėmimo punktuose turi būti įrengtos darbo vietos, aprūpintos reikalinga programine bei svėrimo įranga. O tai kainuoja.
Atliekų tvarkytojas apskaičiavo, kad vienam punktui pertvarkyti reikia apie 19 000 eurų – turės būti įkurta darbo vieta, interneto prieiga, svarstyklės, o atliekos galės būti priimamos tik išrūšiuotos.
Dar kainuos išlaikymas – vieno mėnesio sąnaudos, nevertinant transportavimo iki tvarkymo įrenginių ir tvarkymo – apie 1 200 eurų. ŠRATC apskaičiavo, kad visų aštuonių punktų sąnaudos išaugtų apie 152 000 eurų, vieno punkto išlaikymas per metus atsieitų apie 14 000 eurų.
ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė rajono Tarybos nariams paaiškino, kuo gresia jų svarstymai uždaryti ar neuždaryti tų aikštelių: „Papildomos sąnaudos turės būti apmokamos iš rinkliavos, todėl reikėtų peržiūrėti rinkliavos dydį, nebent Savivaldybė nuspręstų dengti iš biudžeto lėšų.“
Kadangi šiuo metu savivaldybės teritorijoje esančiuose punktuose nėra įrengta darbo vietų, todėl vykdyti nuolatinę jų priežiūrą, teigiama, neįmanoma. Be to, ŠRATC Šiaulių rajono savivaldybei pateikė ir vis didėjančius nerūšiuotų atliekų kiekius: per 2016 metų sausio – rugsėjo mėnesius ten suvežta 3 100 tonų, o jau 2017 metų sausio – rugsėjo mėnesiais – 3 700 tonų atliekų.
Rajono meras Antanas Bezaras paaiškino – kiekiai didėja, nes priemiestinėse rajono aikštelėse atliekų atsikrato ir miesto gyventojai.
ŠRATC vadovė J. Šalkauskienė mano, kad, uždarius punktus, „atliekų kiekiai mažės tikrai, nes bus kontrolė, reikės pildyti deklaracijas“. Kažkuris Tarybos narių replikavo: „Pamiškėse deklaracijų pildyti nereikės...“. Konservatorius Alfredas Jonuška retoriškai klausė: „Grįšime į tai, kas buvo prieš 15 ar 20 metų?“
„Ultimatumas“
ŠRATC Šiaulių rajono savivaldybei pateikė ir finansinį „ultimatumą“ – punktų veikla „yra sudedamoji atliekų tvarkymo sistemos dalis, kurios veiklos sąnaudos dengiamos iš atliekų priėmimo ir tvarkymo įkainio (Sąvartyno vartų mokesčio)“. Todėl neuždarius minėtų punktų „neišvengiamai turėtų būti didinamas atliekų priėmimo ir tvarkymo įkainis, kas sąlygotų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą didėjimą“.
Oficialiuose ŠRATC raštuose Savivaldybei teigiama, kad uždarius keturis iš aštuonių punktų, „Šiaulių rajono gyventojų interesai nenukentės, kadangi išrūšiuotomis atliekomis galės atsikratyti Šiaulių rajone esančioje Kairių didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėje (toliau – DGASA) bei naudotis kitomis Šiaulių regione esančiomis DGASA“.
Iš tiesų situacija – kiek kita. Gyventojams per visą rajoną reikės vežti į Kairius statybines, bioskaidžias atliekas, senas sofas, automobilių padangas, neveikiančius šaldytuvus ar televizorius ir kitas elektronikos atliekas, kurias jie palikdavo savo seniūnijoje įrengtoje aikštelėje.
ŠRATC tinklalapyje skelbiama, kad šiuo metu Kairių aikštelėje atliekos priimamos „aikštelės darbo metu“, o iš viso nepriimamos sekmadieniais ir švenčių dienomis. Be to, ten reikia užpildyti deklaraciją, kiek ir ko atvežta.
Klausinėta, svarstyta, diskutuota, kol Tarybos nariui „valstiečiui“ Česlovui Greičiui šovė į galvą mintis paklausti, ar uždarius aikšteles nekils rinkliavos mokestis už atliekas?
„Nuo 2019 metų didėja taršos mokestis – bus beveik 22 eurai vietoje dabar mokamų 5 eurų (už toną). Tai vartų (komunalinių atliekų priėmimo sąvartyne) mokestis vienareikšmiai turės būti peržiūrėtas. Ir, atitinkamai, – rinkliava“, – paaiškino direktorė J. Šalkauskienė.
Nuo pernai metų liepos gyventojus, įmones ir įstaigas jau buvo ištikęs šokas dėl milžiniškai išaugusių sąskaitų už atliekas, kai buvo įvestas dvinaris mokestis.
Redakcijos archyvo nuotr.
Kol gyventojai išmoko rūšiuoti įrengtuose punktuose atliekas, vaizdeliai būdavo tokie. Dabar, kai kurių Tarybos narių teigimu, panaikinus aikšteles nuo gyventojų, gali grįžti ir tokie laikai, nes atliekas tektų vežti vos ne per visą rajoną.