
Naujausios
Šimtmečio parodoje – tarpukariu kvepiantis muilas
Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasveikins dviem parodomis: „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ ir „Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“. Muziejininkai apie tautiškumą ir modernumą kalbės pasitelkdami įvairiausias temas ir eksponatus, pavyzdžiui, net tarpukario muilą, kurio kvapą užuosti galima ir šiandien.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Noras atsigręžti ir kalbėti
„Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Augustė Labenskytė ir vedėjos pavaduotoja Vilma Karinauskienė atsargiai pakelia 1918 metų vasario 19 dienos „Lietuvos aido“ egzempliorių su atspausdintu Lietuvos nepriklausomybės akto tekstu.
Tai – vienas iš muziejaus saugomų eksponatų, kurį bus galima pamatyti Chaimo Frenkelio viloje nuo Vasario 16 dienos iki birželio pabaigos. Eksponatas su dedikacija dovanotas bibliotekininko Prano Razmuko.
„1918 metais Vasario 16-ąją Lietuvos Taryba vieningai priėmė Nepriklausomybės Aktą, tai buvo vienas iš pamatinių dokumentų Lietuvos istorijoje. Prireikė keleto metų, kad nepriklausomybė būtų apginta ir įtvirtinta. Žiūrint iš šių dienų, stebina tas trumpas 22 metų laikas ir tai, kiek buvo sugebėta per jį pasiekti. Dabar, minint 100-metį, norisi vėl atsigręžti į šį laikotarpį ir vėl apie tai kalbėti“, – sako V. Karinauskienė.
„Aušros“ muziejus į šimtmečio renginius žengė dar 2016 metais, parengęs parodą ir parodos knygą „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ apie gimnaziją baigusias žymias asmenybes: tarpukario prezidentus, premjerus, ministrus, nepriklausomybės akto signatarus, mokslininkus, menininkus. Parodos atidarymu Latvijoje oficialiai buvo pradėti valstybės šimtmečio renginiai.
Praėjusių metų Vasario 16-ąją ši paroda buvo pristatyta Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje, vėliau keliavo po kitus miestus.
Stebina pasiekimais
Paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir moderniškumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ bus eksponuojama Chaimo Frenkelio viloje, kita parodos dalis – „Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“ bus rodoma Fotografijos muziejuje.
„Sveika, Nepriklausomoji!“ – šį pasveikinimą muziejininkės pasiskolino iš tarpukario literatūros. Tai bus parodos leitmotyvas. Kiekvienai parodos temai rengėjos ieškojo citatų, tarsi apibendrinančių eksponatus to laikotarpio žmonių lūpomis.
„Paroda išryškins ne atskiras asmenybes, bet visuomenę, kartu kūrusią Lietuvą, suformavusią stiprias vertybes. Sieksime labiau pažinti tarpukario žmones, – sako V. Karinauskienė. – Susižavėjimą kelia visuomenės pažanga. Jauna valstybė buvo pasiryžusi eiti moderniu keliu, lygiuotis į modernias valstybes. Tuo pačiu tautiškumas to meto visuomenėje buvo viską apimantis reiškinys. Tai – modernėjanti valstybė, puikiai suvokianti savitumą, unikalumą.“
Tarptautinėse parodose Lietuva prisistatydavo rodydama liaudies meną ir sulaukdavo pasisekimo. „Aušros“ muziejuje saugomi eksponatai, pristatyti 1935 metais Paryžiuje. Muziejininkai archyvuose aptiko eksponatų sąrašus, o pagal juos – ir Prancūzijoje pabuvojusius eksponatus. Tai – liaudies meno dirbiniai: kaukės, lazda, pypkė, šiaudinė skrybėlė, vyžos.
Rengiamoje parodoje bus rodomas Prancūzijos parodos fragmentas. „Norime atkreipti dėmesį, jog mūsų savitumas buvo įdomus jau tada globalėjusiame pasaulyje“, – sako A. Labenskytė.
Šalia tautodailės bus ir daiktų, atskleidžiančių modernų gyvenimą. Tai – Lietuvos pramonės gaminiai, aprangos detalės nuo batelių iki rankinukų.
V. Karinauskienė atidaro dėžutę, kurioje guli tarpukario muilas. „Lietuvos muilas Panevėžy“, – įspausta vienoje pusėje. Kitoje – užrašas „Bitelė“ su saulės ir bičių simboliu. Ar muilas tebekvepia? Pasilenkus prie dėžutės, pasijaučia skanus maždaug aštuonių dešimtmečių kvapas, išsaugotas muziejuje.
Vilniaus vadavimas, Klaipėdos sukilimas, Vytauto Didžiojo kultas, Dariaus ir Girėno žygdarbis – temos, kurioms tarpukariu buvo skirtas ypatingas dėmesys.
„Eksponuosime plakatus, atsišaukimus, rodančius begalinį tautos pasiryžimą. Minėtos temos buvo itin plačiai pasklidusios, gaminti ir įvairiausi daiktai: laikrodžiai ar taupyklės, skirti Vilniui vaduoti“, – sako A. Labenskytė.
Tarpukario gyvenimas liko užfiksuotas fotografijose, kuriose įamžinta laisvalaikio kultūra, grožio kultas, mada, o kartu – ir patriotiškai nusiteikusi visuomenė, vienijama bendrų tikslų.
Tarpukario pasiekimų vaisius – ir „Aušros“ muziejus, įkurtas 1923 metais kovo 11 dieną. Šį įvykį istorinė Prezidentūra Kaune įtraukė tarp reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių.
„Šiauliai buvo svarbus tarpukario Lietuvos miestas, o Pelikso Bugailiškio vadovaujama Kraštotyros draugija, įsteigtas muziejus padėjo pagrindus etnografiniams muziejams kurtis, formavo teorinį pagrindą, prisidėjo prie tautiškumo sklaidos“, – sako V. Karinauskienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Panevėžyje pagamintas muilas „Bitelė“.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Augustė Labenskytė (kairėje) ir vedėjos pavaduotoja Vilma Karinauskienė rodo vieną iš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ruošiamos parodos eksponatų – 1918 metų „Lietuvos aido“ numerį.
1918 metų vasario 19 dienos „Lietuvos aidą“ su dedikacija muziejui yra dovanojęs bibliotekininkas Pranas Razmukas.
Monikos POCIENĖS nuotr.
Raižinys „Nukryžiuotasis“, 1935 metais eksponuotas tarptautinėje parodoje Paryžiuje, Trokadero muziejuje. Aut. nežinomas, XIX a. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.
Vienos iš svarbiausių tarpukario Lietuvos visuomeninių organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos nariai – vėliavos pašventinimo iškilmėse. Pirmoje eilėje centre sėdi Šaulių sąjungos įkūrėjas ir pirmininkas V. Putvinskis-Pūtvis. Fot. Lazaris Daninas, 1928 m. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.
Modernėjanti tarpukario Lietuva. Akcinės bendrovės „Maistas“ mėsos fabrikas Šiauliuose. Fotografas nežinomas, XX a. 4-asis deš. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.