
Naujausios
KOMENTARAS
Ar ir duobkasiams mokėsime abonentinį mokestį?
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Elektros tiekėjai nori „pramušti“ abonentinį mokestį kiekvienam elektros vartotojui už kiekvieną turimą objektą. Mokestis lyg ir simbolinis – 1 euras per mėnesį. Tačiau pensininkui, iš pašalpos gyvenančiam ar už minimumą dirbančiam žmogui už tą eurą išeina duonos kepalas, kurio užtenka savaitei.
Per metus susidaro 12 eurų arba 12 duonos kepalų.
Jeigu šeima dar turi sodo namelį ir garažą, o vyresnės kartos žmonės, paprastai juos turi, – po eurą kas mėnesį teks mokėti ir už ten turimą elektros įvadą, nors lemputė dega gal tik kokį pusvalandį per mėnesį.
Elektros tiekėjai ir muša ta korta. Girdi, vartotojas turi įvadą, o elektra beveik nesinaudoja. Taigi, šalia kokių dešimties sode ar garaže sunaudotų kilovatvalandžių turėsime sumokėti už dar antra tiek.
Jeigu turi sodo namelį ir garažą, per metus vartotojas elektros tiekėjams paklos 36 eurus papildomai ir sumokės maždaug už 300 nesunaudotų kilovatvalandžių.
Turint omenyje, kad elektros vartotojas yra kiekvienas gyventojas – elektros skirstytojams – puikus biznis.
O jeigu dar priskaičiuosime emigrantus, kurie Lietuvoje palikę tuščius būstus darbuojasi užsienyje, bet privalės kas mėnesį dovanoti po eurą, nes iki būsto ateina elektros įvadas – iš viso aukso gysla. Pinigai byra nieko papildomai nedarant.
Antra vertus, ko pykti ant elektros skirstytojų. Jie, ko gero, buvo belikę vieninteliai dar neapkrovę savo klientų abonentiniais mokesčiais.
Pavyzdžiui, kelmiškiai už tai, kad į jų butus ateina dujų vamzdis, kas mėnesį moka 3,44 euro abonentinį mokestį. Kubinis metras dujų kainuoja 1,44 euro. Kaip gudru!
Jeigu tarkim pensininkas gyvena vienas ir dar taupo, per mėnesį jis nesuvartoja nė kubinio metro dujų. Užtat beveik už tris kubus turi sumokėti šiaip sau. Kad dujų verslas klestėtų!
Beveik eurą Kelmės daugiabučių gyventojai turi mokėti už tai, kad iki jų buto ateina šaltas vanduo.
Dar gudriau savo kelmiškiais vartotojais naudojasi šilumos tiekėjai. Renovavus didelę dalį daugiabučių, mažėja šilumos suvartojimas. Be to, mažų vaikų neturinčios šeimos taupo. Kadangi prie radiatorių pritvirtinti reguliatoriai, šilumos įsileidžia tik tiek, kiek būtina.
Manot daug sutaupo?
Šilumininkai ima mokestį už tai, kad per butą eina vamzdis – šildymas nuo stovų – 2 eurai. Bendro naudojimo patalpų šildymas – pustrečio. Dar vienas mokestis už šildymą pagal daliklius – tai yra už šilumą, kurią pats vartotojas įsileido į butą. Mokestis už karštą vandenį, kurio kubinis metras kainuoja beveik 7 eurus. O šeima išnaudoja bent keletą kubų. Dar mokestis už skaitiklių aptarnavimą – 1,22 euro. Ir viską vainikuoja vadinamas gyvatuko mokestis – 11,34 euro.
Beje, atskirai bendrovei šilumos vartotojai dar turi mokėti už šilumos punktų priežiūrą. Taigi, sudėjus euriuką prie euriuko, kaina už poros kambarių butuko šildymą susidaro tokia pati kaip nemažo namo, kurį šildydamas gamini ir karštą vandenį.
Nusižiūrėję į kitus vartotojų melžimo meistrus, šiemet nuo liepos pirmosios savotišką abonentinį mokestį įvedė ir atliekų tvarkytojai.
Nors gyventojai ir kai kurie rajono Tarybos nariai priešinosi, prieš vėją ir atliekų tvarkytojų apetitus papūsti nepavyko.
Kiekvienas kelmiškis per mėnesį turi sumokėti po 1,34 euro abonentinį mokestį, pavadintą pastoviąja mokesčio už atliekų tvarkymą dalimi. Per metus vienam žmogui šis mokestis siekia daugiau kaip 16 eurų.
Kai kuriuose Šiaulių apskrities rajonuose dar daugiau. Dar reikia mokėti ir už kiekvieną išvežtą šiukšlių konteinerį. Atliekų tvarkymas gerokai pabrango.
O kur dar kasmėnesiniai abonentiniai mokesčiai už telefonus, internetą, televiziją, už banko korteles ir paslaugas?
Žmogus tiek apraizgytas visokiausių mokesčių voratinkliu, kad sunku ir išsipainioti. Vos tik priimdami kokią nors gyvybiškai reikalingą ar nelabai reikalingą paslaugą tampame abonementais, kurių piniginės turinys pradeda priklausyti nuo paslaugas teikiančio abonento. Prisisiurbę prie vartotojo, jie gali nevaržomi abonentinį mokestį kelti, didinti ir paslaugos kainą.
Taigi, elektros tiekėjų ruošiama kalėdinė dovanėlė jau vargu ar ką nors nustebins.
Stebina tik tai, kad vartotojas, mokėdamas ne tik už paslaugą, bet ir abonentinį mokestį, pavadintą pastoviąja dalimi išlaikyti to verslo infrastruktūrą, per prievartą tampa labdariu. Tik remia ne kokį varguolį, o svetimą ir gana pelningą verslą.
Infrastruktūrą tie verslininkai turėtų išsilaikyti iš už paslaugą gaunamų pajamų. Juolab, kad vartotojas jiems yra garantuotas. Ir bankrotas negresia. Žmonės neapsieis be šilumos, be vandens, be dujų ir elektros, be telefonų, interneto, televizijos ir konteinerių atliekoms.
O gal būtent todėl jų voratinkliu apraizgytais vartotojais ir naudojamasi? Juk rajonuose nėra nei dviejų šilumos, nei vandens, nei dujų ar elektros tiekėjų. Verslas be alternatyvos vartotojui verslui labai patogus.
Dar gerai, kad Kelmėje, Tytuvėnuose ar Radviliškyje yra daugiau prekybos centrų, nes ir jie įvestų abonentinį mokestį savo infrastruktūrai palaikyti.
Netrukus abonentinius mokesčius, matyt, mokėsime ir antkapinių paminklų meistrams bei duobkasiams, nes kada nors pasinaudosime jų paslaugomis.