
Naujausios
Pirmosios Vyriausybės ministrai prisiminė valstybės kūrimą
Ketvirtadienio popietę Romualdo Ozolo paramos fondas ir Šiaulių rajono Bazilionų mokykla pakvietė į susitikimą su atkurtos Lietuvos pirmosios Vyriausybės nariais. Penki buvę ministrai – Leonas Ašmantas, Jonas Biržiškis, Vytautas Knašys, Romualdas Kozyrovičius ir Albertas Sinevičius – prisiminė, kaip buvo atkurta Lietuvos valstybė.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
R. Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis priminė, jog ministrai, susibūrę į Pirmosios vyriausybės klubą, Bazilionuose neatsitiktinai: pirmojoje Vyriausybėje vicepremjeru dirbo Romualdas Ozolas, Pirmosios Vyriausybės klubo nariai lyg giminės padėjo R. Ozolo fondui paremdami leidybą ir kitas fondo veiklos sritis.
E. Skrupskelio teigimu, pirmosios Vyriausybės nariai buvo tikrasis profesionalų Vyriausybės pavyzdys, kurie dirbo ypač sunkiomis sąlygomis ir „sugebėjo padaryti šiandienos sąlygomis sunkiai suvokiamus darbus“.
E. Skrupskelis pateikė pavyzdį: dirbant šiai Vyriausybei blokados metu Lietuvos prekių apyvarta buvo didesnė, nei 1989 metais, kai Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Kaip jiems tai pavyko – pasakojo patys ministrai, prisimindami, kad nebijojo prisiimti atsakomybės nei už Lietuvą, nei už savo darbus.
A. Sinevičius – buvęs pirmosios Vyriausybės prekybos ministras, vėliau dar keturiose Vyriausybėse dirbęs pramonės ir prekybos ministru. Jis mano, kad į pirmąją Vyriausybę būtent tuos žmones surinko „neramios valstybės naktys ir dienos“, o darbą nulėmė tai, kad visi buvo nepartiniai.
„Buvome patys sau, savo darbui šeimininkai ir mums nereikėjo žiūrėti, ką pasakys partijos pirmininkas ar bėgti ieškoti partijos frakcijos nuomonės. Susirenkame, pasikalbame ministrų kabinete ir darome. Tada ministro parašas turėjo didelę reikšmę, o dabar – išvažiuoja partijos pirmininkas iš Lietuvos ir partijos deleguotas ministras nebežino, ką daryti“, – pasakojo A. Sinevičius.
Jis pasakojo, kaip Kazimiera Prunskienė priėmė sprendimus, ką rinktis ministrais, kaip vienu vicepremjeru ji pasirinko būtent Romualdą Ozolą, o ne kitą jauną politiką, kuris ten „labai veržėsi“. Prisimintas ypatingas R. Ozolo indėlis atkuriant Lietuvos valstybę, ypatinga sąžinės švara, filosofinis protas, tvirtas stuburas ir mokėjimas pažvelgti į ateitį, numatyti svarbių sprendimų pasekmes ateityje.
Jonas Biržiškis, pirmosios ir dar šešių Vyriausybių susisiekimo ministras prisiminė, kaip Lietuva sugebėjo išlaikyti didžiulę kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, aviaciją, laivyną. Kolegos prisiminė, kaip pildant vieną anketą Ministrų Tarybai J. Biržiškio specialybės vietoje įrašė „ministras iš pašaukimo“.
Pirmosios Vyriausybės žemės ūkio ministras Vytautas Knašys prisipažino, kad dažnai negali užmigti dėl to, kas Lietuvoje vyksta su žemės ūkiu. Jis pasakojo, kaip kolūkių griovimo iniciatoriais buvo patys kolūkių pirmininkai. O tai, kad žmonėms buvo atrėžta po tris hektarus žemės ir žemė išdalyta mažais gabaliukais, V. Knašio teigimu, iš pradžių buvęs tik laikinas noras – kad žmonės pereinamuoju laikotarpiu neliktų be duonos ir turėtų iš ko pragyventi, kol žemės bus atriekta daugiau. Bet trihektarininkų istorija tapo visai ne laikinu reiškiniu. Prisiminė ir apie tai, kam reikėjo momento, kad žemė Lietuvoje buvo pradėjusi „skraidyti“ ir tapo kilnojama.
Leonas Ašmantas, pirmosios – Kazimiros Prunskienės vyriausybės ir vėlesnių – Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos, Bronislovo Lubio – vyriausybių energetikos ministras prisiminė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo peripetijas. Pasakojo, kad blokados metu benzinas buvo slepiamas karinėje teritorijoje – apie tokią slaptavietę niekas nė neįtarė.
Romualdas Kozyrovičius – materialinių išteklių ministras, vėliau diplomatinę karjerą tęsęs įvairiose šalyse, prisiminė, kaip Lietuva gaudavo žaliavos gamykloms, kaip veikė „dešrų ir konjako“ įtaka – kitaip negalėjo būti, nes, R. Kozyrovičiaus teigimu, negalima buvo leisti, kad sustotų didžiosios gamyklos Lietuvoje – valstybė tada būtų buvusi paralyžiuota, o žmonės alkani.
Prisiminta ir tai, kodėl kilo kainos, kad specialiai buvo skleidžiami gandai, jog kokios nors rūšies kruopos užsikrėtusios vabaliukais, kad žmonės jų nebepirktų ir nebekrautų į sandėliukus, nes žmonėms reikėjo išleisti susikaupusį pinigų perteklių, jie pirko viską iš eilės.
O tai, kad kainų kilimas tapo pirmosios Vyriausybės griūties priežastimi – tik dalis tiesos. Ministrų teigimu, iš dviejų lyderių kažkuris turėjo trauktis iš kelio, pasitraukti teko K. Prunskienei.
„Pirmoji Vyriausybė nerealiai, neįmanomai sugebėjo išlaikyti valstybę, jos ekonomiką, stabilumą ypatingomis sąlygomis“, – sakė įvykių liudytojas signataras šiaulietis Donatas Morkūnas.
Visas pokalbis su pirmosios Vyriausybės ministrais bus spausdinamas R. Ozolo fondo leidžiamame žurnale „Padubysio kronikos“, kuris išeis metų pabaigoje.
Jūratės FORMANSKĖS nuotr.
Po susitikimo Bazilionų mokyklos R. Ozolo bibliotekoje (iš kairės) Jonas Biržiškis, Leonas Ašmantas, Eugenijus Skrupskelis, signataras Donatas Morkūnas, Albertas Sinevičius, Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys, iš Bazilionų kilę architektas Alvydas Mituzas ir profesorius Vytenis Rimkus, Vytautas Knašys bei Romualdas Kozyrovičius.