Naujausios
Labdarys pataria nekartoti Vokietijos klaidos
Vakar į Kuršėnų ligoninę atvykęs septyniolika metų ligoninę remiantis labdarys iš Vokietijos Zygfrid Logall su žmona Ingrida patarė politikams nekartoti Vokietijos klaidos. Viena turtingiausių Europos valstybių, uždariusi mažas provincijos miestelių ligonines, pamatė, kad nesugeba laiku suteikti žmonėms pagalbos. Dabar jas atidarinėja iš naujo ir tai jau labai brangiai kainuoja.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ponia Merkel tokios klaidos nebedarytų
Nors Zygfrid ir Ingrida Logall Kuršėnų ligoninėje su dovanomis lankėsi birželį, praėjus keliems mėnesiams jie vėl sukaupė reikiamą sumą pinigų ir atskrido į Lietuvą porai dienų.
Labdariai žino, kad Kuršėnų ligoninė išgyvena ne pačius geriausius laikus, kad kyla klausimas dėl jos išlikimo ar reorganizacijos.
„Turiu vieną prašymą – nekartokite Vokietijos klaidos! Tai labai brangiai kainuoja!“ – nustebino jis padėkoti už labdarių dovaną susirinkusius medikus, rajono Savivaldybės, Kuršėnų seniūnijos vadovus.
Labdarys pasakojo, kad prieš kurį laiką Vokietija uždarinėjo mažiausias ligonines nedideliuose miestuose ir miesteliuose, bandė koncentruotis į ligonines didžiuosiuose miestuose.
„Dabar atėjo toks metas, kai sunaikintas mažąsias ligonines Vokietija iš naujo turi atidaryti. Vokietijos piliečiai organizavo didžiulius protestus prieš uždarinėjamas mažąsias ligonines! Žmonės suprato, kad mažuose miestuose, kai ten nebelieka ligoninės, sunkiai sergantiems pacientams per toli pasiekti gydymo įstaigas didžiuosiuose miestuose“, – pasakojo ponas Zygfrid.
Jis tikino, kad gaivinti tai, ką sunaikino, kainuoja žymiai brangiau, nei būtų buvę išlaikyti mažąsias ligonines.
„Ponia Vokietijos kanclerė Angela Merkel per rinkimų kampaniją iškėlė tą problemą ir pažadėjo, kad daugiau tokios klaidos Vokietija nebedarys ir mažosios ligoninės, esančios arti žmonių, turi išlikti“, – emocingai kalbėjo Z. Logall.
Jis priminė Europos Sąjungos žmonių teisę gauti pagalbą ten, kur žmogus yra, o ne kažkur jos ieškoti.
„Norėčiau dėl to pakovoti už jus, kad visose Europos Sąjungos šalyse žmogaus teisų būtų laikomasi“, – pono Zygfrid žodžiai buvo palydėti Kuršėnų ligoninės medikų aplodismentais.
„Kad jūsų žodžiai – tiesiai Dievui ir mūsų politikams į ausį“, – sakė Kuršėnų seniūnas V. Gedmontas.
„Aš su ponu Dievu turiu neblogus ryšius – daug padėjo neįmanomų dalykų padaryti“, – besdamas pirštu į dangų šypsojosi ponas Zygfrid ir priminė, kad planuojamas Vokietijos vadovų vizitas į Lietuvą.
Z. Logall nuomone, svarbus yra ne politikų plepėjimas, o tai, ką jie daro.
Europos daugiabučio gyventojai
Vokietijos mieste Demine gyvenantis labdarys pasakojo, kad jo veiklą palaiko ir šio Vokietijos miesto meras, žinantis, jog labdarys remia Kuršėnų ligoninę, Vokietijos vaikų, sergančių vėžiu ligonines ir klinikas.
„Bendravimas ir pagalba mus stiprina ir kaip žmones, ir kaip Europos valstybių sąjungą, kurioje mes esame“, – sakė vokietis.
Jis yra ir Vokietijos Jaunųjų europiečių sąjungos prezidentas, būdamas Briuselyje, Europos reikalų komisijoje, jis ragina politikus domėtis jaunimo reikalais.
„Kažkodėl politikams dar reikia įrodinėti, kad ateitis priklauso jaunimui ir jie ateityje dirbs, gyvens, kurs. Visos Europos Sąjungos valstybės turi būti lygiavertės visais klausimais ir visais atžvilgiais, todėl mano tikslas suartinti šalis, žmones, kurie gyvena bendrame Europos name, daugiabutyje – taip aš suprantu Europos Sąjungos egzistavimą“, – sakė vokietis.
Kuršėnų ligoninė yra tik vienas iš Z. Logall labdaringos veiklos prioritetų, jis vis plačiau įsijungia į projektą, vykdomą Vokietijoje, Pomeranijos žemėje, – remia vėžiu sergančių vaikų gydymą.
„Noriu, kad mirčių būtų mažiau. Labai baisus dalykas – vaikų mirtys“, – aiškino savo veiklos prasmę Z. Logall.
Neįkainojami 5 600 eurų
Nuolatinė labdarių palydovė, vertėja, Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos mokytoja Ramutė Zorienė pasakojo, kad ponas Zygfrid jai visada paskambina porą kartų per savaitę.
Šį kartą labdariai Kuršėnų ligoninei dovanojo 5 600 eurų, už kuriuos pati ligoninė išsirinko ir nusipirko tai, ko jai labiausiai reikia.
Ligoninės direktorė Renata Noreikaitė vardija, kad už tuos pinigus išėjo nupirkti 50 spintelių ligoniams – naujos spintelės pastatytos prie kiekvienos terapijos ligonio lovos.
„Tiesiog neįkainojama aparatūra!“ – nedaugžodžiavo ligoninės Terapijos-priėmimo skyriaus vedėjas gydytojas Leonidas Kriučenkovas.
Iš ponų Logall surinktų pinigų nupirkti du modernūs mobilūs deguonies aparatai. Iki šiol ligoninė turėjo tik deguonies balionus, iš kurių ligoniams būdavo tiekiamas deguonis vamzdžiais ir žarnelėmis. Naujieji aparatai daug saugesni, patogesni ir pacientams, ir medikams.
Įsigytas ir modernus, kompaktiškas, patogus kardiografas bei moderni ligonių pervežimo lova.
Z. Logall pagiria direktorę, kad ji labai taupiai ir sumaniai išleido pinigus – ieškojo nuolaidų.
„Naujoji direktorė tokia taupi ir išmani, kad patikėčiau jai net savo namus ir asmeninį biudžetą“, – sakė labdarys.
Svečiai buvo palydėti į trečiąjį aukštą, kurį ligoninė savo jėgomis baigia remontuoti – patys pirko po kelias dėžutes dažų per akcijas, ieškojo pigesnių kriauklių, dirbo ligoninės darbininkai.
Z. Logall pasakojo, kad pirmą kartą atvažiavęs į Kuršėnų ligoninę prieš maždaug šešiolika metų, jis pamatė, kad dalis lovų stovėjo paremtos ant plytų. Vien lovų ligoninei per ilgus bendravimo metus labdariai dovanojo apie pusantro šimto. Perduota ir nemažai aparatūros.
„Buvo ilga kova. Ji nebaigta“, – apžiūrėdamas ligoninės patalpas užsiminė vokietis.
Gydytojas L. Kriučenkovas pasiūlė jam tapti ligoninės pacientu. Ponia Ingrida juokėsi – daugelis ligoninių, kuriems jų šeima padeda, tai siūlo. „Ne, ne, ne! – kryžiuodama rankas virš galvos juokėsi ponia Ingrida. – Gydytis geriau Vokietijoje“.
Autorės nuotr.
Zygfrid ir Ingrida Logall ir vertėja pedagogė Ramutė Zorienė (centre) bendrauja po kelis kartus per savaitę telefonu. Šiemet labdariai iš Vokietijos Kuršėnų ligoninėje lankosi jau antrą kartą.
Zygfrid Logall sako, jog reikia žiūrėti ne politikų plepalų, o jų darbų. Vokietijos politikai pripažino klydę, kad uždarinėjo mažas ligonines ir nutolino nuo žmonių pagalbą.
