
Naujausios
„Budinčios mamos“ darbą pasirinko trys moterys
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės vadovai įteikė po puokštę rožių trims šiaulietėms – Rimantei Basalykienei, Dianai Negrijienei ir Redai Skauminei. Jų šeimos sutiko tapti socialiniais globėjais, o jos – „budinčiomis mamomis“, padėsiančiomis augti ir lavintis vaikams iš krizes išgyvenančių šeimų. Šiauliuose tokių šeimų daugėja, o „budinčios mamos“ kol kas tik – trys.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nelengvai ir negreitai
Vakar į Savivaldybę pakviestos socialinėmis globėjomis pasiryžusios būti moterys, pasakojo, kad nė vienos moters apsisprendimas nebuvo nei labai lengvas, nei labai greitas. Apsisprendimų istorijos skirtingos, tik siekis tas pats – priglausti vaikus, kurių šeimos išgyvena problemas.
„Nors seniai stebėjau vaikų globos situaciją, gal net nuo vaikystės svajojau apie globą, bet tam turi subręsti ir tas procesas yra labai ilgas“, – apie savo apsisprendimą tapti socialine globėja pasakojo R. Skauminė.
Praėjusiais metais moteris baigė GIMK (globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą). Kol šeima kuria savo buitį naujai statomame name, nebuvo sąlygų tapti globėjais, nors šeima buvo sutarusi tapti globėjais. Vasarą Redą pakvietė į Savivaldybės Socialinių paslaugų centro rengiamą konferenciją socialiniams globėjams.
Šeima įrengė naują kambarį, nupirko tris lovytes ir yra pasirengusi priimti tris vaikus, kurie jų namuose galės gyventi iki dvylikos mėnesių, kol kas nors pasikeis jų šeimose arba atsiras nuolatiniai globėjai, įtėviai.
R. Skauminė pasakojo – ketverių metų sūnelis žino, kad į jų namus gali atvažiuoti gyventi dar trys vaikučiai ir tuo džiaugiasi, nes turės žaidimų draugų.
„Dabar išgyvename laukimą, kada į mūsų šeimą ateis vaikai, kuriems reikia mūsų pagalbos“, – sakė R. Skauminė.
Moteris yra diplomuota pedagogė, šiuo metu persikvalifikuoja į socialinę pedagogę.
„Mokykloje kol kas nedirbau, nes man atrodo, kad tiesioginis darbas su vaiku yra daug įdomesnis nei sisteminis. Manau, ir naudingesnis“, – sakė ponia Reda.
Globojami vaikai – kasdienybė nuo vaikystės
Šiaulietė teisininkė Rimantė Basalykienė pasakojo, jog ji augo tarp šeimos globos netekusių vaikų, nes Rimantės mama dirbo sutrikusio vystymosi vaikų globos įstaigoje daugiau nei keturiasdešimt metų. Savaitgaliais mama parsivesdavo pasisvečiuoti vaikų iš globos namų. Globojami vaikai visada buvo jos gyvenimo dalis, todėl kitokio pasirinkimo ji net neįsivaizduojanti.
Ji yra trijų sūnų mama, kurių du jau yra pilnamečiai, jaunesnysis – aštuonerių metukų.
„Kadangi labai norėjau dukters, mūsų šeimoje ji atsirado ketverių metukų. Dabar mergaitei vienuolika metų. Dar yra trys globojami mažamečiai vaikai. Matau prasmę auginti vaikus, nors tikrai rūpesčių pakanka“, – pasakojo moteris.
Dabar visa šeima laukia vaiko, kuriam gali prireikti gyventi jų šeimoje – tam jie visi pasirengę.
R. Basalykienė pasakojo, jog yra dirbanti mama, bet yra pedagogo diplomą turinti auklė, kuri aštuoniolika metų dirba jų namuose su vaikais.
Šeimos vaikams, ponios Rimantės teigimu, prireikia ir papildomo ugdymo, specialistų konsultacijų, korepetitorių, bet visa tai atperka džiaugsmas, kai vaikai baigia mokslo metus su pagyrimais ir padėkomis.
„Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad nereikia bijoti skirti savo gyvenimą vaikams ir tapti globėjais. Tikiuosi, kad vis daugiau atsiras globėjų, bet neabejoju, jog Lietuvoje reikalingi ir globos namai. Tiek globėjų, kiek yra vaikų, netekusių tėvų globos, greitai neįmanoma parengti“, – mano R. Basalykienė.
Nutarė visa šeima
Socialine globėja tapusi šiaulietė Diana Negrijienė pasakojo, kad visa šeima per televiziją žiūrėjo paramos ir pagalbos vaikams akciją.
„Per tą laidą nuolat buvo pasakojama, kad užsidarys vaikų namai. Kad vaikai patirtų kuo mažiau psichologinių traumų, žiūrovai buvo kviečiami tapti socialiniais globėjais ir priimti vaikus į savo šeimas. Visa šeima nutarėme – turime vietos nuosavame name, galime suteikti pagalbą vaikams“, – pasakojo D. Negrijienė.
Ponios Dianos profesija – buhalterė, tačiau ilgą laiką ji nedirba.
„Vyras pritarė, nes jis pats augo valdiškoje įstaigoje ir žino, kas tai yra. Jis dar geriau supranta, kad svarbu vaikams suteikti globą šeimose, o ne valdiškuose namuose“, – pasakojo D. Negrijienė.
Valstybės skaudulius gydys šeimos
Visos trys socialinės globėjos sakė „tūkstančius kartų svarsčiusios“, kaip bus, kai teks skirtis su globojamu vaiku, nes socialinių globėjų namuose vaikai galės būti globojami tik iki dvylikos mėnesių.
R. Skauminė pasakojo, jog neatmeta galimybės, kad šeima, jeigu užsimegztų glaudus ryšys tarp jų ir vaiko, taptų ne laikinaisiais, o nuolatiniais globėjais.
„Sudėtinga bus išaiškinti vaikui, kad jis tik laikinai pagyvens mūsų šeimoje. Psichologinių problemų bus ir šeimai. Bet apie tai galėsime papasakoti tik po metų tokio darbo“, – sakė R. Skauminė.
Moteris pasakojo, jog suvokia ir tai, kad vaikui turės sudaryti sąlygas susitikti ir su savo šeima, paskatinti „tėvus atsimerkti“.
R. Skauminė įsitikinusi, kad reikia mokyti ir skatinti žmones tapti socialiniais globėjais.
„Su nuolatiniais globėjais Šiauliai stringa dėl menko finansavimo palyginus, pavyzdžiui, su Alytaus ar Kelmės savivaldybėmis. Yra nemažai žmonių, kurie pasiryžtų tapti globėjais, bet dėl menko finansavimo nesiryžta, nes už tokias lėšas vaikų išlaikyti neįmanoma. Yra nuolatinių globėjų, kurie net ketina atsisakyti globos dėl to, kad tiesiog neišgyvena“, – sakė R. Basalykienė.
Socialinės globėjos teigė, kad globoti vaikus pasirengusios šeimos turi išgyventi globodamos vaikus, nes „naktį dirbęs naktiniu sargu, dieną geru socialiniu globėju nebūsiu“.
Moterys kritikavo šalies valdžios užmojus naikinti sutrikusio vystymosi vaikų, kūdikių globos namus, nes sunkiai sergantiems vaikams reikia ne tik globos, meilės ir ugdymo, bet ir profesionalaus gydymo, kurio namuose laikini socialiniai globėjai neturės sąlygų suteikti – tam reikia ir specialių funkcinių lovų, medicininės aparatūros.
Per savaitgalį – keturių vaikų tragedijos
Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas skaičiavo, kad vien per praėjusį savaitgalį Šiauliuose iš šeimų paimti keturi vaikai: dviejų ir aštuonių savaičių kūdikiai, bei ketverių ir aštuonerių metų vaikai. Paėmimo priežastys – smurtas ir alkoholizmas šeimose.
„Šiaulių vaikų globos namai pilni. Jeigu vaikui prireiktų globos, šiandien jis jau gali važiuoti į socialinio globėjo šeimą“, – sakė globos namų direktorius Rimantas Žąsinas.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba balandžio mėnesį yra patvirtinusi Socialinio globėjo tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kad socialiniai globėjai už darbą gaus po 400 eurų dydžio vienkartinę įsikūrimo pašalpą už kiekvieną vaiką jo vietai įkurti.
Kas mėnesį socialiniam globėjui bus mokamas minimalus atlyginimas už kiekvieną globojamą vaiką (380 eurų iki mokesčių, 226 eurus – po mokesčių). 152 eurus vaiko globos išmoką, o vaiko laukimo laikotarpiu, kai šeimoje nėra apgyvendinta vaiko bus mokama pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka, o nuo sausio 1 dienos – dar 152 eurų tikslinis priedas.
Šiaulių miesto savivaldybė yra suskaičiavusi, kad nuo sausio 1 dienos už kiekvieną šeimoje apgyvendintą vaiką bus mokama 530 eurų (226+152+152), neskaičiuojant vienkartinės 400 eurų vaiko vietos įkūrimo pašalpos.
Numatyta, kad socialinis globėjas dirba pagal individualios veiklos pažymą.
Vitalio LEBEDŽIO nuotr.
Socialinėmis globėjomis apsisprendė tapti trys šiaulietės (iš kairės) Reda Skauminė, Rimantė Basalykienė ir Diana Negrijienė. Jų šeimos pasirengusios priglausti po tris vaikus, kurių namuose – pavojus ir krizės.
„Budinčiomis mamomis“ pasirengusios tapti moterys (iš kairės sėdi) Diana Negrijie, Rimantė Basalykienė ir Reda Skauminė sakė, jog apsisprendimas nebuvo nei lengvas, nei greitas, tačiau labai reikalingas.