
Naujausios
Valstybės šimtmečio epocha – Bazilionų konferencijoje
Trečiadienį Šiaulių rajono Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre mokyklos bendruomenė, Romualdo Ozolo paramos fondas ir Šiaulių „Aušros“ muziejus surengė Vilniaus lietuvių konferencijos šimtmečiui paminėti skirtą susitikimą. Išklausyti keturi istoriniai pranešimai, susiję su svarbiu Lietuvos valstybės laikmečiu ir atidaryta Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro bazilioniškio Romualdo Ozolo (1939 – 2015) fotografijų paroda „1957“.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Bazilionų žmonės
Renginį pradėjo žinomos kanklininkės Kristinos Kuprytės suburtas ir vadovaujamas kanklininkių ansamblis „Sunny“, kuriame groja ir bazilioniškė Augustina Perminaitė.
Atidaryta unikali signataro Romualdo Ozolo fotografijų paroda „1957“, kurioje signataro fotografuoti Bazilionų, tėviškės Mekių kaime vaizdai, artimi žmonės, jų darbai, gyvenimo ritmas šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje.
Parodą pristatęs iš Bazilionų kilęs ir fotoekspedicijose su R. Ozolu dalyvavęs vilnietis fotomenininkas Rimgaudas Šlekys pasakojo, kaip atrinko iš gausybės negatyvų tinkamas parodai fotografijas, pasakojo apie pirmojo modelio „Smena“ fotoaparatą, juo ir darytos parodos nuotraukos.
Fotografijose – Ozolų šeimos ir jų kaimynų gyvenimas: ūkio ir lauko darbai, peizažai, buitis. Kiekviena fotografija turi savo istoriją. Vienoje įamžinti pomidorų daigai, išdėlioti ant lango. Tik vietiniai žino, kad pomidorus Bazilionuose ir apylinkėse pirmieji pradėjo auginti būtent Ozolai. Dabar pomidorų rasi kiekviename šiltnamyje, o tada jie buvo didelė naujiena, nepažįstamas kaimo žmonėms augalas.
Atidaryti parodą atvažiavo Lietuvos fotografijos legenda – fotomenininkas Rimantas Dichavičius, kurio gimtinė nuo Bazilionų nutolusi vos keliolika kilometrų – Kelmės valsčiuje, Grimzelių kaime, o R. Ozolas – bičiulis, su kuriuo bendrauta ne tik Bazilionuose, bet ir vėliau – abiem gyvenant Vilniuje.
Profesorius, menotyrininkas, bazilioniškis Vytenis Rimkus minėjo, kad R. Ozolas savo fotografijose įamžino vaizdingą Bazilionų peizažą, kuris per ilgus dešimtmečius iki dabar gerokai pakito.
Valstybės istorija
Istorikės, archeologės Birutės Salatkienės parengtą pranešimą Bazilionų konferencijai perskaitė jos kolega „Aušros“ muziejaus archeologas Tomas Grigas. Pranešimo tema „Padubysio piliakalniai Balio Buračo nuotraukose“ siejasi ir su Bazilionais, ir su R. Ozolu.
Lietuvos fotografijos pradininko B. Buračo ir filosofo, signataro R. Ozolo fotografijos turi daug panašių bruožų: kraštotyrinį, jausminį, istorinį, net ir fotografavimo laikmetis panašus – B. Buračas 1957–1965 metais keliavo po Lietuvą fotografuodamas kaimo buitį ir šventes.
Yra išlikę ir keletas B. Buračo fotografuotų piliakalnių palei Dubysos upę: Bubių, Kurtuvėnų ir keletas kitų.
Mokslinę apžvalgą, kokiomis aplinkybėmis surengta Lietuvių konferencija Vilniuje 1917 metų rugsėjo 18-22 dienomis, pranešimą „Lietuvių konferencija Vilniuje: moderniosios lietuvių tautos atstovybės suformavimas“ skaitė istorikas dr. Jonas Sireika.
Apie vieną iš dešimties Šiaulių apygardos atstovų Vilniaus konferencijoje, atstovavusį Šiaulių miestui, šiaulietį teisininką, muziejininką Peliksą Bugailiškį pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
Mažai žinomų, įdomių faktų apie Lietuvių konferencijos rengimą, jos lyderius ir nematomus herojus papasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų muziejininkė Vilma Bukaitė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jūratės FORMANSKĖS nuotr.
Valstybės šimtmečio įvykius ir žmones prisiminė Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre susirinkę kraštiečiai.
Kraštietis fotomenininkas Rimgaudas Šlekys pasakojo, kaip rengė R. Ozolo nuotraukas parodai. Jo rankose – R. Ozolo autoportretas su pirmojo modelio fotoaparatu „Smena“.
Apie R. Ozolo fotografijų parodą ir laikmetį, kuriuo fotografuota, pasakojo legendinis fotomenininkas kraštietis Rimantas Dichavičius.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė pasakojo apie Šiaulių miesto delegatą Lietuvių konferencijoje Vilniuje – P. Bugailiškį, „Aušros“ muziejaus įkūrėją.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų muziejininkė Vilma Bukaitė atskleidė įdomių faktų apie Lietuvių konferencijos rengėjus, laikmetį.