
Naujausios
Vadui – daugiau galių!
Rytoj Šiaulių miesto tarybos posėdyje bus balsuojama dėl sprendimų, kuriuose padaugėjo žodžių „savininkas“, o miesto merui Artūrui Visockui įtvirtins daugiau galių. Pastaruoju metu miestas stebėjo, kaip meras naudojo savo galias prieš įstaigų vadovus, o teismas tas galias pripažino neteisėtomis ir joms užglaistyti iš biudžeto plaukė pinigai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Vadovus valdys vienasmeniškai
Tarybai teikiami tvirtinti pakeisti dviejų miesto biudžetinių kultūros įstaigų nuostatai – kultūros centro „Laiptų galerija“ ir koncertinės įstaigos „Saulė“.
Naujuose abiejų įstaigų nuostatuose atsirado punktas, kad „sprendimą dėl biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras“.
Koncertinės įstaigos „Saulė“ nuostatuose atsirado ir vadovo kadencijos, kai „tos pačios Koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“. O „vadovui tarnybinio atlyginimo koeficientą, personalinį priedą prie tarnybinio atlyginimo ir skatinimo sąlygas nustato Savivaldybės meras“.
Abiejų įstaigų nuostatuose padažnėjo žodžio „savininkas“ vartojimas.
Nuo dviejų iki keliolikos punktų abiejų įstaigų naujuosiuose nuostatuose išplėsti skyriai „Įstaigos pertvarkymas, reorganizavimas ir likvidavimas“.
Koncertinės įstaigos „Saulė“ direktorius Saulius Kauneckas „Šiaulių kraštui“ nedaugžodžiavo – kai kurie sprendimai pritaikomi prie naujai įsigaliojusių įstatymų, pavyzdžiui, koncertinių įstaigų vadovų kadencijų pasikeitimai įstatyme atsirado norint atleisti buvusį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinį direktorių Gintautą Kėvišą.
„Jeigu labai reikėjo ir iki šiol atleidinėjo vadovus, ar yra toks įstatymas, ar jo nėra“, – komentavo S. Kauneckas.
Kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė Janina Ališauskienė užsiminė, kad nebuvo tokios kadencijos miesto Taryboje, kai virš kultūros įstaigų „vis nekabėtų naikinimo pavojus. Tas pavojus visada buvo, tik dabar jis bus įteisintas“.
Įstaigų statusas vienaip ir atvirkščiai
Tarybai teikiamas sprendimas, kad iki spalio 2 dienos viešoji įstaiga Šiaulių turizmo informacijos centras būtų pertvarkyta „į biudžetinę įstaigą Šiaulių turizmo informacijos centrą.
Taip pat siūloma „perimti iš viešosios įstaigos Šiaulių turizmo informacijos centro Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn ilgalaikį materialųjį turtą, ilgalaikį nematerialųjį turtą ir trumpalaikį turtą“.
O štai kitu sprendimu siūloma atvirkščiai – likviduoti biudžetinę įstaigą Šiaulių futbolo akademiją ir įsteigti viešąją įstaigą Šiaulių futbolo akademija.
Tuo pat metu siūloma patvirtinti ir naujus Šiaulių sporto mokyklų „Atžalynas“, „Dubysa“, „Klevas“, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių teniso sporto mokyklos nuostatus. Keičiamas šių mokyklų statusas iš švietimo (neformaliojo) – į sporto įstaigas.
Kokia logika vienos įstaigos pavaldumą keisti vienaip, o kitos atvirkščiai?
„Nebeieškokite Šiaulių merijoje logikos“, – išgirdęs klausimą patarė iš Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigų tik ką atsistatydinęs opozicinės liberalų sąjūdžio frakcijos miesto Taryboje narys Artūras Kulikauskas.
„Šiaurės Korėjos“ valdymo principai
„Jausmas toks, kad kai kuriais klausimais Šiaulių miestas sparčiai eina Šiaurės Korėjos link – kai norima sutelkti kuo daugiau galių vienose rankose. Kad galėtų vienasmeniškai priimti sprendimus ir nereikėtų su niekuo šnekėtis. Keistoka, bet Šiauliuose Taryba nebereikalinga“, – mano gausiausios opozicinės frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko.
Jis minėjo, kad kai kuriuos pakeitimus privaloma padaryti pagal įstatymus, tačiau „žinant, kaip įstaigų vadovai mero buvo atleidinėjami“, teismai juos grąžino į darbą, iš biudžeto už mero klaidas buvo išmokėtos nemažos piniginės kompensacijos, „darosi nejauku tokioje Šiaurės Korėjoje, kai valdymas atsiduria vienose rankose“.
Ar įteisinus tokias galias meras nepradėtų atleidinėti ir daugiau jam neįtikusių įstaigų vadovų be pakankamo pagrindo?
D. Michalenko svarsto, kas galėtų paneigti, kad panaikinus biudžetinę įstaigą ir norint įsteigti viešąją įstaigą Šiaulių futbolo akademija, nenorima galutinai ir jau „teisiniais instrumentais“ atleisti direktoriaus Sauliaus Lesnicko, kurį meras jau buvo atleidęs, tačiau teismas jį vis tik grąžino į pareigas.
Mero įnoris miesto biudžetui kainavo apie 19 tūkstančių eurų – 12 000 S. Lesnicko kompensacijoms, o dar 6 800 eurų – samdytų advokatų darbui apmokėti.
Pasak D. Michalenko, teiginys, kad Šiaulių futbolo akademijos statusą reikia keisti dėl to, kad statuso reikalauja futbolo federacija norint dalyvauti aukščiausio lygio varžybose, taip pat yra „keistas: ar Savivaldybės tikslas yra sudaryti komandą aukščiausiai lygai. Šiauliai jau prarado komandą, kai buvo rėmėjas, noras ir viskas Savivaldybės lėšomis“.
„Dėl Turizmo ir informacijos centro – dar labiau keista, kodėl daroma biudžetinė įstaiga iš viešosios? Kodėl būtinai reikia biudžetinio finansavimo įstaigai, kuri gali užsidirbti lėšų iš savo veiklos?“, – svarst4 opozicinės frakcijos vadovas D. Michalenko.
Jis prisiminė ir mero norą biudžetine įstaiga paversti Šiaulių universiteto gimnaziją, nes viešoji įstaiga, kokia yra ši gimnazija, neturi teikti ataskaitos merui, o biudžetinės švietimo įstaigos – kokios yra kitos bendrojo lavinimo miesto mokyklos, privalo atsiskaityti merui. Tačiau šis mero noras buvo sustabdytas.
„Opozicijoje 11 narių iš 31 Tarybos nario. Opozicija posėdyje išreikš savo nuomonę, bet opozicijoje yra 11 iš 31 tarybos nario. Atsakomybę už tokius sprendimus turės prisiimti mero dauguma“, – skaičiavo D. Michalenko.
KOMENTARAS
„Chaosas turi perspektyvų pereiti į neviltį“
Arūnas GUMULIAUSKAS, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, buvęs Šiaulių miesto Tarybos narys:
– Pastarieji metai labai chaotiški – viešoje erdvėje tą darbą, kurį daro Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nustelbia įvairūs teismai, kompensacijų mokėjimai neteisėtai atleistiems darbuotojams. Tai neprideda pliusų Šiauliams ir nustelbia gerus norus.
Kai pasižiūri į Savivaldybės administracijos, į Tarybos vadovybę – matai kažkokią politinę kakofoniją. Pavyzdžiui, merų pavaduotojai – skirtingose politinio gyvenimo „barikadų“ pusėse arba politinis atstovavimas Savivaldybės Administracijoje. Kažkokia politinė improvizacija, kurią sunku suvokti, politinis atstovavimas miesto valdžioje – labai margas ir kartais sunkiai suvokiamas. Turbūt dėl to kai kurie sprendimai ir būna alogiški?
Mane labiausiai jaudina tai, kad 2018-ieji metai, Valstybės šimtmetis – labai arti. Kadencijos pradžioje planavome pradėti grandiozinius Šiaulių miesto centro rekonstrukcijos darbus. Deja, kol kas jų nėra ir nežinau, kada bus.
Dalyvauju miesto renginiuose, susitinku su Tarybos nariais, miesto vadovais, kurie vardija įvairias darbų pradžios datas: kaip toje Krylovo pasakėčioje – kai visi vežimą traukia į savo pusę. Ir tai kelia tikrai daug nerimo, kad galbūt šioje kadencijoje nespės padaryti to, kas buvo užsibrėžta.
Manau, kad jau net ir 2018 metai didiesiems darbams nepalankūs, kadangi prasidės rinkim7 kampanija ir atlikti ką nors kardinalaus, kažin, ar kas besugebės.
– Kaip vertintumėte bendrą miesto politinę situaciją?
– Matau labai mažą partijų aktyvumą. Nematau opozicijos demaršų. Pavyzdžiui, liberalai nesutinka su tokia situacija mieste, bet nematau nė vieno jų demaršo. Socialdemokratams pasiūlyti postai ir jie labiausiai paralyžiuoti, o socialdemokratų pagrindu dar sukuriamas judėjimas.
Situacija dėl miesto – neraminanti. O tas neramumas turi perspektyvų pereiti į neviltį. Iš valdančiosios koalicijos liko tik šukės. Tai kokius darbus valdančioji koalicija palaikė laimėjus savivaldos rinkimus 2015 metais, lieka tik popieriuje, o užsiiminėjama kažkokiais antraeiliais dalykais – viešoji ar biudžetinė įstaiga. Kažkoks nenuoseklumas. Toks vaizdas, kad kažkas labai tvirtai įkišo pagalius į ratus ir ratai niekaip nesisuka.
– Kaip Šiaulių reikalai atrodo kitų didžiųjų miestų kontekste?
– Lietuvoje šiandien pagal dabartinę raidą aiškus lyderis yra Kaunas. Tą pripažįsta net vilniečiai. O visi kiti – murkdosi. Kodėl? Kai kuriuose miestuose trūksta asmenybių, o kai kuriuose asmenybės neina į valdžią.
Kaunas bent žino, ką daro. Pabandykime paklausti bent vieno Šiaulių valdininko, koks yra jo darbo tikslas, kokį tikslą jiems iškėlė į valdžią atėję žmonės? Tikslo, atrodo, nėra.
Kadencijos pradžioje valdančioji dauguma miestą žadėjo prikelti grandioziniais projektais. Abejojama, ar pavyks, kai kol kas rūpinamasi smulkmenomis ir ambicijomis?
Šiaulių meras Artūras Visockas įtvirtina pergalę, laimėtą tiesioginiuose mero rinkimuose.
Seimo narys Arūnas Gumuliauskas politinę Šiaulių situaciją vadina kakofonija.
Opozicinės frakcijos lyderis Denis Michalenko skaičiuoja, kad opozicija turi žymiai mažiau balsų, nei mero pozicija, tačiau teigia, kad kai kurie sprendimai dėl įstaigų statuso keitimo gali būti ir neteisėti.