Izolina Lingienė jubiliejų paminėjo bičiuliškai

Izo­li­na Lin­gie­nė ju­bi­lie­jų pa­mi­nė­jo bi­čiu­liš­kai

Aš­tuo­nias­de­šim­tą­jį ju­bi­lie­jų mi­nin­ti Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė, cho­ro „Bi­čiu­liai“ pre­zi­den­tė Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė ket­vir­ta­die­nį su­ren­gė bi­čiu­liš­ką va­ka­rą. Bi­čiu­lys­tė, da­li­ji­ma­sis, tar­nys­tė, ši­lu­ma ir mei­lė ar­ti­mui – šias ju­bi­lia­tės sa­vy­bes iš­sky­rė svei­kin­to­jai. Bi­čiu­liš­ka dva­sia sklei­dė­si vi­są va­ka­rą.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Trys de­šimt­me­čiai K. Do­ne­lai­čiui

Ju­bi­lie­ji­nis va­ka­ras vy­ko Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je.

„Jūs tai ži­no­te, bet aš pri­min­siu“, – sa­kė Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė No­me­da Bė­čiū­tė, pri­sta­ty­da­ma ju­bi­lia­tę.

Ap­do­va­no­ji­mų są­ra­šas il­gas: Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko gar­bės ženk­las „Už nuo­pel­nus Šiau­lių ap­skri­čiai, „Me­tų šiau­lie­tės“ ti­tu­las, Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės at­mi­ni­mo me­da­lis „Tar­nau­ki­te Lie­tu­vai“, Šven­to Ka­zi­mie­ro or­di­no gar­bės me­da­lis „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir in­dė­lį į Lie­tu­vos kul­tū­rą“, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pa­dė­ka už nuo­la­ti­nį rū­pes­tį pri­žiū­rint me­mo­ria­li­nes vie­tas Tol­min­kie­my­je ir Laz­dy­nė­liuo­se.

Izo­li­na Na­ta­li­ja Vai­čiu­ly­tė-Lin­gie­nė – Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos, Sa­ma­rie­čių bend­ri­jos, Šven­to Ka­zi­mie­ro or­di­no na­rė, Šiau­lių ka­me­ri­nio cho­ro „Bi­čiu­liai“ pre­zi­den­tė. Dvie­jų vai­kų ma­ma, mo­čiu­tė.

Šiau­lių mies­to me­ras Artūras Vi­soc­kas ju­bi­lia­tei įtei­kė me­ro pa­dė­ką, pa­brėž­da­mas, kad ši pa­dė­ka yra nuo vi­sų mies­tie­čių.

„Gir­dė­jau čia sto­vi Vai­čiu­ly­tė. Mai­nais į šias gė­les pa­pra­šy­siu tri­jų buč­kių“, – sa­kė me­ras.

Pas­vei­kin­ti I. Lin­gie­nės at­vy­ko do­ne­lai­ti­nin­kai – Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Šiau­lių sky­riaus na­riai ir bend­ra­min­čiai. Pa­va­sa­rį pus­šim­tis žmo­nių jau 32-ą kar­tą ke­lia­vo ap­lan­ky­ti Ma­žo­sios Lie­tu­vos, pa­gerb­ti Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio, su­si­tik­ti su lie­tu­viais, gy­ve­nan­čiais ir dir­ban­čiais Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Ke­liau­to­jai tra­di­ciš­kai į Ma­žą­ją Lie­tu­vą vyks­ta ne tuš­čio­mis: ve­ža­si gė­lių, kaup­tu­kų, grėb­lių, dal­gių, ap­lin­kai tvar­ky­ti, so­di­na ąžuo­liu­kus.

I. Lin­gie­nė pir­mą kar­tą į Tol­min­kie­mį nu­vy­ko 1986 me­tų pa­va­sa­rį. Ke­lio­nė pa­li­ko di­džiu­lį įspū­dį, šil­tus pri­si­mi­ni­mus, tad jau ki­tą pa­va­sa­rį pa­ti ėmė­si bur­ti gru­pę iš­vy­kai. Šiau­lių in­ži­nie­rių na­mų va­do­vas Vac­lo­vas Ving­ras su­ti­ko skir­ti mik­roau­to­bu­są. Ke­lio­nės į Ka­ra­liau­čiaus sri­tį ta­po il­ga­me­te tra­di­ci­ja.

Do­ne­lai­ti­ni­n­kų var­du svei­ki­nu­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė Džiul­je­ta Mas­ku­liū­nie­nė ju­bi­lia­tei do­va­no­jo Vi­ta­li­jos Kur­ti­nai­tie­nės su­kur­tą paukš­tę, ski­ria­mą Šiau­lių uni­ver­si­te­to li­tua­nis­tams.

Pa­sak Dž. Mas­ku­liū­nie­nės, I. Lin­gie­nė kaip knyg­ne­šys, kaip tru­ba­dū­ras dau­giau nei tris de­šimt­me­čius iš pa­skos kvie­čia di­džiu­lę gru­pę žmo­nių, ku­riems svar­bus ne tik Do­ne­lai­tis: „K. Do­ne­lai­tis – mū­sų Ho­me­ras, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros sim­bo­lis. Tie, kas my­li Do­ne­lai­tį, my­li lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą.“

Svei­ki­ni­mų ju­bi­lia­tė su­lau­kė ir iš Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio drau­gi­jos Pa­ne­vė­žio sky­riaus – pa­ne­vė­žie­čiai tal­ki­na šiau­lie­čiams iš­vy­ko­se į Ma­žą­ją Lie­tu­vą.

„Ki­tą­met, ge­gu­žės pa­sku­ti­nį sa­vait­ga­lį bus nau­ja ke­lio­nė“, – ža­dė­jo I. Lin­gie­nė.

Tar­nau­ja Lie­tu­vai

Šven­to Ka­zi­mie­ro or­di­no Šiau­lių kom­tū­ras Ka­zi­mie­ras Ce­les­ti­nas Al­mi­nas I. Lin­gie­nę įvar­di­jo kom­tū­ri­jos fi­nan­sų mi­nist­re.

Pa­sak K. C. Al­mi­no, I. Lin­gie­nė yra jun­gian­tis žmo­gus: „Per tiek me­tų ne­gir­dė­jau, kad ji bū­tų apie ką nors pa­sa­kiu­si blo­gai. Iš jos veik­los yra aiš­ku, kad šv. Ka­zi­mie­ro glo­bo­ja­ma Lie­tu­va esa­me mes pa­tys. Tai yra džiaugs­mas.“

Kom­tū­ro tei­gi­mu, I. Lin­gie­nė jun­gia ne tik žmo­nes, bet ir vals­ty­bes, yra til­tas tarp Di­džio­sios ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos, tarp Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos. Po­nios Izo­li­nos pa­stan­go­mis plė­to­ja­mi kul­tū­ri­niai ry­šiai su Jel­ga­va, Duo­be­le. 99-ąsias Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo me­ti­nes cho­ras „Bi­čiu­liai“ šie­met mi­nė­jo Jel­ga­vo­je.

„Di­džio­ji Lie­tu­va yra mū­sų Izo­li­na“, – sa­kė K. Al­mi­nas.

Jau­niau­sias Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no na­rys Ser­gė­jus Sta­pon­kus pa­pra­šė ju­bi­lia­tės pa­to­giai at­si­sės­ti ir do­va­no­jo An­ta­no Vie­na­žin­džio dai­ną.

Al­do­na Vi­soc­kie­nė yra su­kū­ru­si K. Do­ne­lai­čio ba­rel­je­fą ir po­rtre­tą 2014 me­tais ati­da­ry­tai var­di­nei K. Do­ne­lai­čio au­di­to­ri­jai Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Idė­jos au­to­rė bu­vo I. Lin­gie­nė. A. Vi­soc­kie­nė dė­ko­jo ju­bi­lia­tei už ga­li­my­bę su­kur­ti šiuos kū­ri­nius.

2013 me­tais I. Lin­gie­nei bu­vo skir­tas Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės at­mi­ni­mo me­da­lis „Tar­nau­ki­te Lie­tu­vai“ už sa­va­no­rys­tės kul­tū­ros sklai­dą Lie­tu­vo­je.

Pas­vei­kin­ti I. Lin­gie­nės at­vy­ko vi­si šiau­lie­čiai, įver­ti­ni šiuo ap­do­va­no­ji­mu: Ma­ri­ja Lais­vy­da Ma­tu­se­vi­čie­nė, Ma­ri­ja Ži­bū­die­nė, K. C. Al­mi­nas, S. Sta­pon­kus.

M. L. Ma­tu­se­vi­čie­nė daug me­tų pa­žįs­ta ju­bi­lia­tę, ir nie­ka­da jos ne­ma­tė be šyp­se­nos: „Tai – žmo­gus, ku­ris nuo­la­tos šyp­so­si, ku­ris sklei­džia ši­lu­mą, apie sa­ve su­bu­ria pa­čius ge­riau­sius, šil­čiau­sius žmo­nes.“

Šv. Ka­zi­mie­ro or­di­no da­mai dai­li­nin­kei Lo­re­tai Bart­ke­vi­čiū­tei-Va­lie­nei I. Lin­gie­nė – Sut­vir­ti­ni­mo sak­ra­men­to ma­ma. Dai­li­nin­kė dė­ko­jo už mo­ti­niš­ką ši­lu­mą ir lin­kė­jo Die­vo pa­lai­mos.

Ir cho­ris­tė, ir pre­ky­bi­nin­kė

Ka­me­ri­nis cho­ras „Bi­čiu­liai“ I. Lin­gie­nę svei­ki­no dai­no­mis. Cho­ro va­do­vė Il­me­ra Ab­ro­ma­vi­čie­nė dė­ko­jo už cho­ri­nio ju­dė­ji­mo pa­lai­ky­mą ir at­lik­tą di­de­lį dar­bą bu­riant žmo­nes.

Šiau­lių ka­me­ri­nis cho­ras „Bi­čiu­liai“ bu­vo įkur­tas prieš 27 me­tus. 2013 me­tais ana­pi­lin iš­ke­lia­vus cho­ro sie­lai Sta­nis­lo­vui Ža­la­liui, I. Lin­gie­nė ne­lei­do cho­rui iš­si­skirs­ty­ti ir ėmė ieš­ko­ti nau­jo va­do­vo.

„Net ne­ži­no­me, kas bū­tų, jei Izo­li­nos ne­bū­tų ša­lia“, – sa­kė cho­ro va­do­vė ir su cho­ris­tais at­li­ko dai­ną „Kai tu ša­lia“.

In­ži­nie­rius V. Ving­ras I. Lin­gie­nę svei­ki­no kaip kai­my­nas: „Jei vi­si kai­my­nai bū­tų, kaip po­nia Izo­li­na, tai ir gi­mi­nių ne­rei­kė­tų.“

Bu­vęs il­ga­me­tis Šiau­lių mies­to pre­ky­bos val­dy­bos vir­ši­nin­kas Vy­tau­tas Jan­kaus­kas pri­mi­nė, kad po­nia Izo­li­na – dar ir pre­ky­bi­nin­kė. Bai­gu­si aukš­tuo­sius moks­lus Vil­niu­je ir Kau­ne, pre­ky­bo­je Šiau­liuo­se dir­bo ke­le­tą de­šimt­me­čių.

„Ža­vi­mės, kad Izo­li­na, pra­si­dė­jus Lie­tu­vos at­gi­mi­mui, taip įsi­jun­gė į kul­tū­ri­nę veik­lą, kad tie­siog ste­bė­ti­na, kaip ji su­spė­ja“, – sa­kė V. Jan­kaus­kas.

Lie­tu­vos sa­ma­rie­čių bend­ri­jos Šiau­lių sky­riaus at­sto­vo Va­len­ti­no Ke­mė­šio tei­gi­mu, I. Lin­gie­nės veik­la ir gy­ve­ni­mas ati­tin­ka sa­ma­rie­čių šū­kį: „Sku­bė­ki­me da­ry­ti ge­ra!“

Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Sil­vi­ja Ba­ra­naus­kie­nė dė­ko­jo gy­ve­ni­mui už pro­gą pa­žin­ti I. Lin­gie­nę. Svei­ki­ni­mą ji sky­rė „ypa­tin­gai mo­te­riai, švie­sos ne­šė­jai, lais­vės ka­rei“.

I. Lin­gie­nė į va­ka­ro da­ly­vius krei­pė­si my­li­mo poe­to Vy­tau­to Ma­čer­nio ei­lė­mis: „Esu gy­ve­ni­mo be­so­tis – gy­vent, gy­vent, vi­sus kas­kart my­lėt la­biau...“

Su­si­rin­ku­sie­ji I. Lin­gie­nei at­si­ly­gi­no dai­no­mis „Mū­sų die­nos kaip šven­tė“ ir „Il­giau­sių me­tų!“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šven­to Ka­zi­mie­ro or­di­no Šiau­lių kom­tū­ri­jos svei­ki­ni­mas ir Ser­žo Sta­pon­kaus dai­na Izo­li­nai Lin­gie­nei.

Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė – ryš­ki Šiau­lių kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo as­me­ny­bė.

Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės at­mi­ni­mo me­da­lio „Tar­nau­ki­te Lie­tu­vai“ lau­rea­tai – Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė ir Ser­gė­jus Sta­pon­kus. Pas­vei­kin­ti po­nios Izo­li­nos S. Sta­pon­kus at­sku­bė­jo su gi­ta­ra.

Do­ne­lai­ti­nin­kai – vie­ni iš gau­siau­sių Izo­li­nos Na­ta­li­jos Lin­gie­nės svei­kin­to­jų.

Vi­sur spė­jan­ti, ne­nuils­tan­ti – šių komp­li­men­tų Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė su­lau­kia daž­nai.

Ju­bi­lie­jaus va­ka­rą Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė ne tik dai­na­vo, bet ir šo­ko.

Va­ka­rą ve­du­si ak­to­rė No­me­da Bė­čiū­tė iš­var­di­jo il­gą Izo­li­nos Na­ta­li­jos Lin­gie­nės įver­ti­ni­mŲ, veik­lų są­ra­šą.