Pamatyti Pietų Korėją padėjo esperanto kalba

Pa­ma­ty­ti Pie­tų Ko­rė­ją pa­dė­jo es­pe­ran­to kal­ba

Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis, es­pe­ran­ti­nin­kas Ze­no­nas Ei­mu­tis Sa­ba­lys šią va­sa­rą iš­pil­dė se­ną no­rą – nu­vyk­ti į Pie­tų Ko­rė­ją. Seu­le šiau­lie­tis da­ly­va­vo 102-aja­me pa­sau­li­nia­me es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­se. „Mes gal­būt ne­su­lauk­si­me, bet Ko­rė­jos su­si­jungs“, – Pie­tų Ko­rė­jos es­pe­ran­ti­nin­kų žo­džius ci­tuo­ja Z. Sa­ba­lys.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Dau­gė­ja jau­ni­mo

Pa­sau­li­nis es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sas Seu­le vy­ko lie­pos 22–29 die­no­mis. Šių me­tų kong­re­so te­ma – „Tu­riz­mas ir plė­to­ji­mas: ke­liai į tęs­ti­nu­mą“. Es­pe­ran­ti­nin­kai rin­ko­si Han­kuk už­sie­nio stu­di­jų uni­ver­si­te­te. Pa­sak Z. Sa­ba­lio, šio­je moks­lo įstai­go­je mo­ko­ma 45 kal­bų, tarp jų – ir es­pe­ran­to.

Šių me­tų kong­re­se da­ly­va­vo 61 ša­lis – 1 173 da­ly­viai. Iš Lie­tu­vos at­skri­do 17 es­pe­ran­ti­nin­kų, iš Šiau­lių bu­vo vie­nin­te­lis Z. Sa­ba­lys.

Gau­siau­siai kong­re­se da­ly­va­vo ko­rė­jie­čiai – 242, ja­po­nų at­vy­ko 186, ki­nų – 114, pran­cū­zų – 85. Lie­tu­vių de­le­ga­ci­ja pa­gal gaus­mą bu­vo 22 vie­to­je. „Toks  ir spor­to re­zul­ta­tas bū­tų ge­ras“, – šyp­so­si Z. Sa­ba­lys. Lat­vių te­bu­vo du, es­tų – trys, uk­rai­nie­tis – vie­nas.

Es­pe­ran­to kal­bos mė­gė­jai į Seu­lą at­ke­lia­vo ir iš eg­zo­ti­nių ša­lių – Fi­li­pi­nų, In­do­ne­zi­jos, Ira­no, Kon­go De­mok­ra­ti­nės Res­pub­li­kos, Ma­lai­zi­jos, Mon­go­li­jos, Ry­tų Ti­mo­ro, Ne­pa­lo.

Pa­sak Z. Sa­ba­lio, Ne­pa­lo es­pe­ran­ti­nin­kų gru­pė yra stip­ri, at­vyks­ta ir į kong­re­sus Eu­ro­po­je, vi­sa­da bū­na ma­to­mi – pa­si­puo­šę tau­ti­niais rū­bais, kon­cer­tuo­ja.

Z. Sa­ba­lys at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­sta­rai­siais me­tais kong­re­suo­se pa­dau­gė­jo jau­ni­mo. Daug jau­ni­mo es­pe­ran­to kal­bos mo­ko­si in­ter­ne­tu.

Kong­re­so ati­da­ry­mas vy­ko uni­ver­si­te­to Ba­ra­ko Oba­mos var­do sa­lė­je. Es­pe­ran­ti­nin­kai su­lau­kė val­džios dė­me­sio, juos svei­ki­no Seu­lo me­ras, Pie­tų Ko­rė­jos par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas. Svei­ki­ni­mo žo­džius ta­rė ir kiek­vie­nos da­ly­vau­jan­čios vals­ty­bės at­sto­vas. Lie­tu­vos var­du svei­ki­no žur­na­lis­tas Aud­rys An­ta­nai­tis.

Seu­las bu­vo iš­puoš­tas kong­re­so at­ri­bu­ti­ka, es­pe­ran­ti­nin­kai da­ly­va­vo bend­ro­je ei­se­no­je. Tra­di­ciš­kai or­ga­ni­zuo­ta Tau­tų mu­gė, vy­ko kon­cer­tai, va­ka­ro­nės, pa­ro­dos, mo­ky­mai. Ofi­cia­lio­je ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je kon­cer­ta­vo ir Jo­gai­lė Čo­jū­tė, ku­rios tė­tis – Vil­niu­je gy­ve­nan­tis ko­rė­jie­tis, pri­si­dė­jęs prie kong­re­so or­ga­ni­za­vi­mo.

Tre­čią kar­tą kong­re­sų is­to­ri­jo­je bu­vo su­reng­tos fut­bo­lo rung­ty­nės: da­ly­viai žai­dė su vie­tos ko­man­da. Pir­mą kar­tą es­pe­ran­ti­nin­kai šven­tė per­ga­lę.

„Jei į kong­re­są at­va­žiuo­ja bra­zi­lai, tu­ri žais­ti fut­bo­lą. Kaip lie­tu­viai – krep­ši­nį“, – juo­kia­si Z. Sa­ba­lys.

Se­nas no­ras

Pie­tų Ko­rė­jo­je Z. Sa­ba­lį pri­bloš­kė kli­ma­tas. Die­nos tem­pe­ra­tū­ra pa­kil­da­vo apie 30 laips­nių karš­čio, var­gi­no itin di­džiu­lė drėg­mė: „To­kiu oru pa­me­ti pro­tą.“ Es­pe­ran­ti­nin­kas net pa­mir­šo už­si­sa­ky­tą sek­ma­die­ni­nę eks­kur­si­ją po se­na­mies­tį – vie­to­je jos nuė­jo į ka­ta­li­kų baž­ny­čios pa­mal­das. Z. Sa­ba­lys pa­tei­kia sta­tis­ti­kos: Pie­tų Ko­rė­jo­je yra maž­daug 24 pro­cen­tai krikš­čio­nių, iš jų apie 10–12 pro­cen­tų ka­ta­li­kai.

Pie­tų Ko­rė­ja plo­tu yra maž­daug pu­sant­ro kar­to di­des­nė už Lie­tu­vą, ša­ly­je gy­ve­na 51, 5 mi­li­jo­no gy­ven­to­jų. Seu­le gy­ve­na 10,5 mi­li­jo­no, su prie­mies­čiais – 22 mi­li­jo­nai žmo­nių. Pa­gal BVP Pie­tų Ko­rė­ja uži­ma pen­kio­lik­tą vie­tą pa­sau­ly­je. „Tai ro­do eko­no­mi­nę ga­ly­bę ir aukš­tą tech­no­lo­gi­jų ly­gį. Mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, au­to­mo­bi­liai, tech­no­lo­gi­jos pas mus at­ke­liau­ja bū­tent iš Pie­tų Ko­rė­jos“, – sa­ko Z. Sa­ba­lys.

Į Pie­tų Ko­rė­ją Z. Sa­ba­lį vi­lio­jo ne tik es­pe­ran­to kal­ba: „Ko­rė­ja man įstri­go dar bū­nant paaug­liu, kai 1950–1953 me­tais vy­ko ka­ras. Ma­no tė­vas klau­sy­da­vo­si ra­di­jo, iš­gy­ven­da­vo, ir mes iš­gy­ven­da­vo­me, kad ko­mu­nis­tai ten ne­lai­mė­tų.“

Z. Sa­ba­lys trum­pai pri­me­na Ko­rė­jos is­to­ri­ją. 1945 me­tais ša­lis ta­po lais­va nuo Ja­po­ni­jos. 1948 me­tais bu­vo pa­da­ly­ta į Šiau­rės ir Pie­tų. 1950 me­tais pra­si­dė­jo ka­ras.

„Ru­si­ja ir Šiau­rės Ko­rė­ja pra­dė­jo ka­rą, nors ru­sai ir šiau­rie­čiai vi­sa­da tei­gė, kad dėl vis­ko kal­ti ame­ri­kie­čiai. Pie­tų Ko­rė­ja ne­bu­vo pa­si­ruo­šu­si gin­tis, nes ame­ri­kie­čiai, veng­da­mi įta­kos di­dė­ji­mo, ne­stip­ri­no jų ka­riuo­me­nės. Seu­las bu­vo užim­tas per tris die­nas. Iki šiol su­vie­ny­tų na­ci­jų or­ga­ni­za­ci­jos de­mi­li­ta­ri­zuo­to­je zo­no­je yra ka­riš­kių, jų skai­čius sim­bo­li­nis“, – sa­ko Z. Sa­ba­lys.

Pa­sak šiau­lie­čio, tai­kos de­ry­bos tarp ša­lių ne­vyks­ta, bet iki šiol yra ne­nut­rauk­tos. Pie­tų Ko­rė­jos at­sto­vai at­vyks­ta nu­ma­ty­tu lai­ku, nors ži­no, kad šiau­rie­čiai neat­vyks.

Lei­do­si į tu­ne­lį

Z. Sa­ba­lys nu­vy­ko į vie­nos die­nos eks­kur­si­ją de­mi­li­ta­ri­zuo­to­je zo­no­je. Čia bū­ti­na tu­rė­ti pa­są, ne vi­sur ga­li­ma fo­tog­ra­fuo­ti.

Z. Sa­ba­lys var­di­ja tai­syk­les. Kel­nės tu­ri bū­ti il­gos, si­jo­nai – že­miau ke­lių, marš­ki­niai – il­go­mis ran­ko­vė­mis. Ne­ga­li­ma dė­vė­ti spor­ti­nės, ka­muf­lia­ži­nės ap­ran­gos. Ba­tai – už­da­ri. Drau­džia­ma ant dra­bu­žių rek­la­muo­ti sa­vo var­dą ar pri­klau­sy­mą ko­kiai nors or­ga­ni­za­ci­jai. Griež­tai drau­džia­mas al­ko­ho­lis. Bū­ti­na klau­sy­ti eks­kur­si­jos va­do­vo, bū­ti dė­me­sin­giems. Jei tai­syk­lių ne­si­lai­ko­ma, iš zo­nos ga­li bū­ti pa­ša­lin­ta vi­sa gru­pė.

De­mi­li­ta­ri­zuo­ta zo­na nuo Seu­lo yra nu­to­lu­si maž­daug 70 ki­lo­met­rų. Pa­sak Z. Sa­ba­lio, Šiau­rės Ko­rė­ja ne kar­tą ban­dė su­reng­ti di­ver­si­jas Seu­le, tam per zo­ną pra­ka­sė tu­ne­lius.

Leis­da­mie­si į tu­ne­lį, eks­kur­si­jos da­ly­viai tu­rė­jo už­si­dė­ti šal­mus. Šach­tą, esan­čią 73 met­rų gy­ly­je, pa­sie­kė sa­vo­mis ko­jo­mis. Tran­šė­ja yra spe­cia­liai pri­tai­ky­ta ap­žiū­rai. Nuo­ly­dis tę­sia­si 300 met­rų.

„Sun­ko­ka lip­ti že­myn, bet grįž­ti bu­vo tra­giš­kai sun­ku. Apa­čio­je la­bai šal­ta. Bet, man, in­ži­nie­riui, bu­vo la­bai įspū­din­ga“, – įspū­džiu da­li­ja­si Z. Sa­ba­lys.

Į de­mi­li­ta­ri­zuo­tą zo­ną va­žiuo­ja trau­ki­nys. Pa­sie­ny­je yra pa­sku­ti­nė ge­le­žin­ke­lio sto­tis, pa­si­bai­gia trau­ki­nio bė­giai. Čia įreng­ti ir pe­rė­ji­mo punk­tai.

„Klau­sė­me, ko­dėl tiek pi­ni­gų in­ves­tuo­ta į pa­sie­nio pe­rė­ji­mo punk­tus, ku­rie ne­vei­kia. Mums bu­vo at­sa­ky­ta: „Ti­ki­me, kad mes su­si­jung­si­me. Ir ta­da čia eis mi­li­jo­nai žmo­nių, o mes tu­rė­si­me juos tvar­kin­gai pra­leis­ti.“

Pie­tų ir Šiau­rės gy­ven­to­jų ry­šys yra itin ap­ri­bo­tas: ge­riau­siu at­ve­ju jie tu­ri ga­li­my­bę pa­si­ma­ty­ti nu­ma­ty­to­je zo­no­je tik kar­tą per me­tus.

Kon­fe­ren­ci­jo­je Seu­le da­ly­va­vo vie­tos es­pe­ran­ti­nin­kų, ku­rių šei­mos na­riai gy­ve­na Šiau­rės Ko­rė­jo­je. Z. Sa­ba­lys ir jau­nų, ir pa­gy­ve­nu­sių es­pe­ran­ti­nin­kų klau­si­nė­jo, ar jie ti­ki, jog ša­lys su­si­jungs. „Mes gal­būt ne­su­lauk­si­me, bet Ko­rė­jos su­si­jungs“, – iš­gir­do.

„Man bu­vo ge­ra ma­ty­ti žmo­nes, ku­rie ti­ki šia idė­ja“, – sa­ko šiau­lie­tis.

Vie­tos gy­ven­to­jų bai­mės dėl ga­li­mų ka­ri­nių Šiau­rės Ko­rė­jos veiks­mų Z. Sa­ba­lys ne­pa­jau­tė. Svars­to: gal­būt tai tik išo­ri­nis įspū­dis.

Vyk­da­mas iš de­mi­li­ta­ri­zuo­tos zo­nos Z. Sa­ba­lys at­krei­pė dė­me­sį, kaip yra pa­si­ruoš­ta už­da­ry­ti ke­lią ga­li­mam puo­li­mui su­stab­dy­ti.

Kong­re­so dar­bot­var­kė­je bu­vo nu­ma­ty­ta tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Ko­rė­jos Par­la­men­te dėl Ko­rė­jos pu­sia­sa­lio su­si­jun­gi­mo. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo Par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas, val­dan­čio­sios par­ti­jos pir­mi­nin­kas, pra­ne­šė­jai.

Klau­sy­da­mas pa­si­sa­ky­mų, Z. Sa­ba­lys at­krei­pė dė­me­sį, kad įvai­rių ša­lių pra­ne­šė­jai „te­be­gy­ve­na ro­man­ti­ko­je“. Įdo­miau­sia jam pa­si­ro­dė Pran­cū­zi­jos pra­ne­šė­ja: „Ji tie­siai pa­sa­kė, kad bu­vo Šiau­rės Ko­rė­jos su So­vie­tų Są­jun­ga ir Ki­ni­ja in­va­zi­ja. Tai ati­ti­ko ir mū­sų su­pra­ti­mą.“

Ža­vė­jo pa­slau­gu­mas

Z. Sa­ba­lys yra bu­vęs kong­re­suo­se Viet­na­me, Ki­ni­jo­je, tad žmo­nių gau­sa Seu­le jo ne­nus­te­bi­no. Bet šiau­lie­čiui itin pa­ti­ko ko­rė­jie­čių pa­slau­gu­mas, rū­pes­tin­gu­mas.

Net ne­pra­šy­tas vie­ti­nis paė­mė ne­šti es­pe­ran­ti­nin­ko la­ga­mi­ną. Va­žiuo­jant au­to­bu­su ar met­ro vy­res­niam žmo­gui aki­mirks­niu pa­siū­lo­ma lais­va vie­ta.

„Gat­vė­je ma­tai žmo­gų – ei­na rim­tas, be­veik kaip lie­tu­vis. Jei tik pa­ma­tė ta­vo akis, tuoj pat nu­švin­ta“, – sa­ko Z. Sa­ba­lys.

Ang­liš­kų už­ra­šų Seu­le be­veik nė­ra, „su­si­kal­bė­ti“ daž­niau­siai tek­da­vo ges­tais. „Kai vy­ko­me į Pie­tų Ko­rė­ją, mus ra­gi­no iš­mok­ti bent abė­cė­lę. Mo­kiau­si, bet iš­mo­kau tik dvi rai­des, „a“ ir „i“, – juo­kia­si Z. Sa­ba­lys.

Ki­tą­met pa­sau­li­nis es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sas grįš į Eu­ro­pą: da­ly­viai rink­sis Por­tu­ga­li­jo­je, Li­sa­bo­no­je.

Ke­lio­nė­se pa­gi­lin­to­mis es­pe­ran­to kal­bos ži­nio­mis Z. Sa­ba­lys da­li­ja­si su šiau­lie­čiais: ne vie­ne­rius me­tus mo­ko es­pe­ran­to kal­bos ne­mo­ka­muo­se kur­suo­se Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės bib­lio­te­kos Lie­po­rių fi­lia­le. Šie­met kur­sai pra­si­dės spa­lį (tel. pa­si­tei­rau­ti 552 657).

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ze­no­nas Sa­ba­lys šie­met da­ly­va­vo ne tik kong­re­se Seu­le, bet ir Bal­ti­jos ša­lių es­pe­ran­ti­nin­kų die­no­se Lie­po­jo­je (Lat­vi­ja).

Ze­no­no SA­BA­LIO nuo­tr.

At­vy­ku­sius į Seu­lą es­pe­ran­ti­nin­kus mies­to gat­vė­se pa­si­ti­ko pla­ka­tai su svei­ki­ni­mais.

Kong­re­so da­ly­viams pri­sta­ty­tos tra­di­ci­nės vė­duok­lės.

Prieš efek­tin­gą pa­si­ro­dy­mą sce­no­je – tre­ni­ruo­tė.

Ze­no­nas Sa­ba­lys – ak­ty­vus Pa­sau­lio es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sų da­ly­vis. Šie­met pa­vy­ko iš­pil­dy­ti se­ną no­rą ir pa­ma­ty­ti Pie­tų Ko­rė­ją.

Kong­re­se bu­vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su vie­tos ama­tais ir kū­ry­ba.

De­mok­ra­tiš­ka kong­re­so ap­lin­ka.

Tra­di­ci­nė Pie­tų Ko­rė­jos ar­chi­tek­tū­ra.

Ge­le­žin­ke­lio bė­giai de­mi­li­ta­ri­zuo­to­je zo­no­je virs­ta pės­čių­jų ta­ku.

Gar­ve­žys pa­lik­tas kaip re­lik­vi­ja de­mi­li­ta­ri­zuo­to­je zo­no­je.

At­vy­kę į de­mi­li­ta­ri­zuo­tą zo­ną ko­rė­jie­čiai pa­lie­ka sa­vo sva­jo­nę – vė­jy­je plaiks­to­si mi­li­jo­nai kas­pi­nė­lių.

Pa­sie­nio pe­rė­ji­mo punk­tas – tuš­čias.

Eks­kur­si­ja Miš­kų ins­ti­tu­to bo­ta­ni­kos so­de. Me­džiai itin glo­bo­ja­mi ir sau­go­mi.

Es­pe­ran­to kal­ba ap­tar­tos ir Ko­rė­jos ak­tua­li­jos.

Ze­no­nas Sa­ba­lys Pie­tų Ko­rė­jos par­la­men­te.

De­mi­li­ta­ri­zuo­ta zo­na trau­kia ir ko­rė­jie­čius, ir tu­ris­tus.