Prezidentė: \"Niekada neleiskite savęs skriausti“

Pre­zi­den­tė: "Nie­ka­da ne­leis­ki­te sa­vęs skriaus­ti“

Va­kar Gas­čiū­nams (Jo­niš­kio r.) bu­vo ypa­tin­ga die­na: kam­pa­ni­jos „Už sau­gią Lie­tu­vą“ pa­lai­ko­mo pro­jek­to #Įkvėpk bai­gia­ma­ja­me ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Pre­zi­den­tė no­riai fo­tog­ra­fa­vo­si as­me­nu­kėms, įsi­gi­jo dir­bi­nių Ama­tų kie­me­ly­je, vai­kus ap­da­li­jo sal­dai­niais. Drą­sin­da­ma mo­te­ris, D. Gry­baus­kai­tė sce­no­je už­si­mi­nė pa­ti tu­rė­ju­si bė­dų – „ir šei­mo­je“.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pro­jek­tą įkvė­pė fil­mas

Va­lan­da po vi­dur­die­nio. Prie iš­puoš­tų var­tų, ve­dan­čių į Gas­čiū­nų ama­tų cent­rą, D. Gry­baus­kai­tės lau­kia LRT ra­di­jo žur­na­lis­tas Ed­var­das Ku­bi­lius, ki­lęs iš Gas­čiū­nų, Jo­niš­kio me­ro pa­va­duo­to­ja Vai­da Alek­na­vi­čie­nė, vie­tos gy­ven­to­jai ir at­vy­ku­sie­ji iš to­liau.

Kol Pre­zi­den­tė dar neat­vy­ko, šnek­te­li­me su E. Ku­bi­liu­mi, ku­rio su­kur­tas įkve­pian­tis do­ku­men­ti­nis fil­mas apie Gas­čiū­nų kai­mo žmo­nes da­vė im­pul­są pro­jek­tui.

„Pir­mi­nė idė­ja bu­vo vež­ti fil­mą po Lie­tu­vą, jo ži­nu­tė – kai­mas Lie­tu­vo­je nė­ra pra­si­gė­ręs, o stip­ry­bė yra žmo­nių bend­ruo­me­nė“, – sa­ko E. Ku­bi­lius.

Ap­si­lan­kęs Kri­zių cent­re, žur­na­lis­tas su­si­pa­ži­no su mo­te­ri­mis, įvei­ku­sio­mis smur­tą, ir su­pra­to: jei­gu ima­ma­si rea­lių veiks­mų, gy­ve­ni­mą ga­li­ma pa­keis­ti iš es­mės.

Bir­že­lio 17 die­ną pra­si­dė­jo de­šim­ties ren­gi­nių cik­las. Ren­gi­niuo­se vyk­da­vo dis­ku­si­jos, su­si­ti­ki­mai, do­ku­men­ti­nio fil­mo „Gas­čiū­nai“ per­žiū­ra, gro­žio pro­ce­dū­ros mo­te­rims, įvai­rios veik­los vai­kams, kul­tū­ri­nė pro­gra­ma.

Pro­jek­to ini­cia­to­riai skai­čiuo­ja, kad de­šim­ty­je ren­gi­nių iš vi­so ap­si­lan­kė apie 2 tūks­tan­čius žmo­nių. Ap­lan­ky­ti Šal­či­nin­kai, Ku­dir­kos Nau­mies­tis (Ša­kių r.), Til­ta­ga­liai (Pa­ne­vė­žio r.), Sa­vie­čiai (Kė­dai­nių r.), Jun­gė­nai (Kal­va­ri­jos sav.), An­ta­za­vė (Za­ra­sų r.), Jo­niš­kis (Mo­lė­tų r.), Žil­pa­mū­šis (Pas­va­lio r.), Usė­nai (Ši­lu­tės r.), Gas­čiū­nai (Jo­niš­kio r.).

Į bai­gia­mą­jį ren­gi­nį Gas­čiū­nuo­se at­vy­ko apie 200 as­me­nų iš de­šim­ties Jo­niš­kio ra­jo­no se­niū­ni­jų, ku­riems rei­kia pa­gal­bos.

Ama­tų cent­ro kie­me­ly­je vei­kė gro­žio oa­zė, kur mo­te­rys ga­lė­jo pa­si­da­žy­ti, su­si­šu­kuo­ti, do­va­nų gau­ti su­kne­lę, nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. Su šei­mo­mis bend­ra­vo so­cia­li­nės dar­buo­to­jos, mo­te­rys, ku­rios su­ge­bė­jo at­si­ties­ti ir iš­si­va­duo­ti iš smur­to.

„Smur­tą įvei­ku­sios mo­te­rys yra ge­riau­sios eks­per­tės, ką rei­kia da­ry­ti“, – įsi­ti­ki­nęs E. Ku­bi­lius. Žur­na­lis­to tei­gi­mu, Gas­čiū­nuo­se, ku­riuo­se gy­ve­na apie 300 gy­ven­to­jų, nė­ra šei­mų, įtrauk­tų į so­cia­li­nės ri­zi­kos są­ra­šą.

E. Ku­bi­lių pro­jek­to pa­baig­tu­vės la­biau­siai džiu­gi­na tuo, kad smur­tą įvei­ku­sios mo­te­rys ne­bi­jo gar­siai kal­bė­ti, ra­gin­ti ki­tus ir įkvėp­ti pa­na­šaus li­ki­mo mo­te­ris.

Pre­zi­den­tė – taip pat žmo­gus

Prie Ama­tų cent­ro su­sto­ja Pre­zi­den­tės ko­rtežas. Per pa­puoš­tus var­tus į kie­mą įė­ju­si Pre­zi­den­tė nuo­tai­kin­gai pa­kal­bi­na ma­žą­sias šo­kių klu­bo „Fla­min­gas“ šo­kė­jas. „La­bai jau gra­žios! Ai ai!“ – pa­gi­ria.

Maž­daug pus­va­lan­dį D. Gry­baus­kai­tė Ama­tų cent­re kal­ba­si su pro­jek­to #Įkvėpk da­ly­viais, ke­lia­vu­siais po Lie­tu­vą. Po pa­si­ta­ri­mo – bend­ra nuo­trau­ka prie Ama­tų cent­ro.

„Klau­sy­ki­te, čia vien su fo­toa­pa­ra­tais! Pa­si­kei­tė lai­kai, ne­ga­li net pyp­tel­ti, bet kas ga­li nu­fo­tog­ra­fuo­ti“, – šmaikš­ta­vo Pre­zi­den­tė, iš­gir­du­si pra­šy­mus nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti.

Prie sce­nos D. Gry­baus­kai­tę pa­si­tin­ka te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja, mu­zi­ko­lo­gė Zi­ta Kel­mic­kai­tė.

„Gas­čiū­nai pir­mą kar­tą ma­to gy­vą Pre­zi­den­tę. Pa­čiu­pi­nėt ga­li­te“, – pra­ne­ša žo­džio ki­še­nė­je neieš­kan­ti ren­gi­nio ve­dė­ja.

„Sut­var­ky­ti lau­kai, va­žiuo­ji ir ma­tai tas pla­ty­bes, ly­gu­mas ir darbš­čius žmo­nes. O tai svar­biau­sia. Tas pa­si­ti­kė­ji­mas, ku­rį duo­da dar­bas, gam­ta, ir mū­sų žmo­nės. O jūs Gas­čiū­nuo­se ir ap­link esa­te be galo ta­len­tin­gi ir darbš­tūs. Ma­tau be ga­lo gra­žius dar­be­lius, ku­rie puo­šia jū­sų sce­ną, ma­tau mu­zie­jų, ži­nau, kad tu­ri­te net du teat­rus“, – pa­gy­ri­mų ne­gai­li Pre­zi­den­tė.

D. Gry­baus­kai­tė dė­ko­ja pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riams už tai, kad idė­ja ki­lo jų pa­čių ini­cia­ty­va, ne­bu­vo nu­leis­ta iš val­džios.

„Lie­tu­va yra ma­žas ro­jaus kraš­te­lis, bet ja­me ne vi­sa­da jau­čia­mės lai­min­gi, – sa­ko Pre­zi­den­tė. – Nie­ka­da ne­leis­ki­te sa­vęs skriaus­ti, tu­ri­te ti­kė­ti, pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi ir ži­no­ti, kad yra žmo­nių, ku­rie ga­li jums pa­dė­ti.“

Pa­sak D. Gry­baus­kai­tės, lie­tu­viai – la­bai kuk­lūs. „Vi­si aja­ja­jai!“ – ran­ko­mis sce­no­je vaiz­džiai su­mo­si­kuo­ja Pre­zi­den­tė, pa­ro­dy­da­ma, ko­kios reak­ci­jos su­lau­kia, kai bū­na pri­sta­to­ma už­sie­ny­je.

„At­va­žiuo­ji į Lie­tu­vą. Pa­ma­to Pre­zi­den­tę. Su­si­kūp­ri­na. Nu­lei­džia gal­vą. Išd­rįs­ta pa­fo­tog­ra­fuo­ti, kai aš jau praei­nu ar­ba nu­si­su­ku. Ir kol aš ne­su­rea­guo­ju, ne­pa­mo­juo­ju ar­ba ne­nu­si­šyp­sau, lie­tu­vai­tis nie­ka­da ne­su­rea­guos. Ši­tą ži­no­da­ma, ei­nu ir šyp­sau­si, kiek ga­liu. Aiš­ku, ne per te­le­vi­zo­rių. Nes kai pa­ten­ku į te­le­vi­zo­rių, žur­na­lis­tai klau­sia rim­tų klau­si­mų, o aš rim­tu vei­du at­sa­ki­nė­ju. Ir at­ro­dau griež­ta, pik­ta ir vis ba­ruo­si. Bet kai at­va­žiuo­ju pas jus, pas žmo­nes, ku­rie at­vi­ra šir­di­mi, ku­rie no­ri ma­ty­ti, kad aš taip pat žmo­gus... Nes aš tik­rai taip pat žmo­gus, toks pat, kaip jūs. Taip pat tu­rė­jau bė­dų, ir šei­mo­je, ir ne­leng­vo gy­ve­ni­me vis­ko tu­rė­ta, ir ži­nau, kaip ga­li­ma tą gy­ve­ni­mą praei­ti, nes ėjau jį pa­ti nuo pa­čios apa­čios.“

D. Gry­baus­kai­tė pa­ra­gi­na: jei iš­drį­sai pa­ts at­skel­ti, pa­dėk at­si­kel­ti ir ki­tam. „To­kios ini­cia­ty­vos, to­kie žmo­nės, kaip jūs, yra mū­sų Lie­tu­vos šir­dis, at­ra­ma ir tik dėl to Lie­tu­va bu­vo ir bus. Ir iš­liks vi­sa­da. Ir nie­kas te­gul ne­drįs­ta mū­sų skriaus­ti“, – kal­bą bai­gia Pre­zi­den­tė.

„Au­go kie­me kle­ve­lis“, – po D. Gry­baus­kai­tės kal­bos už­dai­nuo­ja Z. Kel­mic­kai­tė, aki­mirks­niu su­bū­ru­si ren­gi­nio da­ly­vių cho­rą. „Kaip pir­mam sy­kiui, be re­pe­ti­ci­jos, vi­sai ne­blo­gai, – įver­ti­na. – Po to­kios dai­nos tu­ri ta ša­lis kles­tė­ti.“

Iš­si­va­da­vu­sios iš smur­to

Į vie­šą­ją dis­ku­si­ją Z. Kel­mic­kai­tė pa­kvie­čia Vil­niaus mies­to kri­zių cent­ro di­rek­to­rę Ni­jo­lę Dir­sie­nę, Vers­lo mo­te­rų tink­lo Šiau­lių re­gio­no va­do­vę Gra­ži­ną Ga­ruo­lie­nę, dak­ta­rą Al­vy­dą Uni­kaus­ką bei mo­te­ris, ku­rios su­ge­bė­jo pa­sa­ky­ti, kad yra blo­gai.

23 me­tų Ag­nė nuo smur­tau­jan­čio vy­ro su dviem vai­kais išė­jo bū­da­ma de­vy­nio­li­kos. Ma­ma ta­po še­šio­li­kos. „Vai­kus gim­džiau ne tam, kad prieš juos smur­tau­tų, – sa­ko mo­te­ris. – Kiek­vie­na mo­te­ris ku­ria sa­vo gy­ve­ni­mą. Ne­tu­ri­me tei­sės leis­ti mus skriaus­ti. Aš ger­biu ir my­liu sa­ve. Aš ga­liu gy­ven­ti ki­taip.“ Ji pa­brė­žė ne­gy­ve­nan­ti iš pa­šal­pų: va­lo na­mus, o atei­ty­je, ti­ki­si, pa­vyks įsteig­ti sa­vo va­ly­mo įmo­nę.

Ina, tri­jų vai­kų ma­ma. Nuo ko­vo mė­ne­sio už­sii­ma in­di­vi­dua­lia veik­la. Su al­ko­ho­lį var­to­jan­čiu, smur­tau­jan­čiu vy­ru gy­ve­no du de­šimt­me­čius. Vy­ro ne­pa­lik­da­vo ne tik iš gai­les­čio, bet ir no­rė­da­ma pa­dė­ti.

Gas­čiū­nie­tė Ri­ta pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nį smur­tą. „Man sun­kiau­sia kal­bė­ti, nes yra daug pa­žįs­ta­mų, – sa­ko mo­te­ris. – Praė­jau ug­nį, van­de­nį ir va­rio dū­das prie au­sų.“ Kai psi­cho­lo­gi­nis smur­tas bu­vo nu­kreip­tas į vai­kus, nu­spren­dė ne­be­ty­lė­ti . Sup­ra­to: nie­kas ki­tas ne­pa­dės, jei ne­pa­dės sau.

Gruo­dį padedama te­le­vi­zi­jos iš­kraus­tė vy­rą. Kai ap­nuo­gi­no sie­lą prieš vi­są Lie­tu­vą, nie­ko ne­be­bi­jo­jo.

„Į kai­lį ne­ga­vo, tai ko ne­gy­ve­no“, – gir­dė­jo ir to­kių kal­bų. Po iš­kraus­ty­mo ne­ži­no­jo, ką da­ry­ti: juok­tis ar verk­ti. Pa­ly­gi­no sa­ve su šu­ni­mi, po il­gų me­tų pa­leis­tu nuo gran­di­nės.

G. Ga­ruo­lie­nė pa­ra­gi­no mo­te­ris kreip­tis pa­gal­bos į Vers­lo mo­te­rų tink­lą: bus pa­skir­tas men­to­rius, ku­ris at­vyks, pa­ro­dys ke­lią į vers­lą.

Pa­sak N. Dir­sie­nės, kad mo­te­ris išei­tų iš smur­ti­nių san­ty­kių, rei­ka­lin­ga il­ga­lai­kė pa­gal­ba. Smur­tą, jos tei­gi­mu, pa­ti­ria ne tik jau­nos mer­gi­nos. Vil­niaus kri­zių cent­re gy­ve­no mo­te­ris, ku­riai bu­vo 84-eri. Ji ken­tė­jo smur­tą nuo sa­vo vai­kų.

Ga­lu­ti­nį taš­ką dis­ku­si­jo­je pa­kvie­čia­mas pa­dė­ti dak­ta­ras A. Uni­kaus­kas. Me­di­kui žo­dis "smur­tas" pir­miau­sia reiš­kia žai­dzas: kū­no, sie­los, o kar­tu ir vals­ty­bės, nes skriau­džia­ma vi­sa bend­ruo­me­nė. „Ne­ga­li vals­ty­bė eko­no­miš­kai kles­tė­ti, jei jo­je ne­sau­gu“, – api­bend­ri­na A. Uni­kaus­kas.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­t.

„Nie­ka­da ne­leis­ki­te sa­vęs skriaus­ti, tu­ri­te ti­kė­ti, pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi ir ži­no­ti, kad yra žmo­nių, ku­rie ga­li jums pa­dė­ti“, – ra­gi­no Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė bai­gia­ma­ja­me kam­pa­ni­jos „Už sau­gią Lie­tu­vą“ par­tne­rių pro­jek­to #Įkvėpk ren­gi­ny­je Gas­čiū­nuo­se.

Prieš pra­dė­da­ma vie­šą dis­ku­si­ją, Zi­ta Kel­mic­kai­tė aki­mirks­niu ren­gi­nio da­ly­vius su­bū­rė į bend­rą cho­rą, už­dai­nuo­da­ma: „Au­go kie­me kle­ve­lis“.

Prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė stab­te­lė­da­vo, pa­pra­šy­ta nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti.

Da­lia Gry­baus­kai­tė Ama­ti­nin­kų kie­me­ly­je įsi­gi­jo dir­bi­nių.

Paklausyti Dalios Grybauskaitės kalbos ir viešos diskusijos susirinko gausus būrys klausytojų.