Regionams – kauliukai ir kirvio demokratija

Re­gio­nams – kau­liu­kai ir kir­vio de­mok­ra­ti­ja

Pas­ku­ti­ny­sis Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­sė­dis vy­ko net ne Šiau­liuo­se, kaip įpras­ta, o – Ak­me­nės ra­jo­ne. Į Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dį šiek tiek pa­vė­la­vęs, nes ne­spė­jo grįž­ti iš Ak­me­nės, Ta­ry­bos na­rys, Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Alf­re­das JO­NUŠ­KA aki­no ko­le­gas rim­čiau su­si­rū­pin­ti re­gio­ni­ne po­li­ti­ka, nes vyks­ta la­bai rim­ti pro­ce­sai.

In­ter­viu su A. Jo­nuš­ka – apie „spe­cia­li­zuo­tus“ re­gio­nus, „kau­liu­kų“ mė­ty­mą ir „dis­ku­si­ją“ kir­vio prin­ci­pu.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

– Ra­gi­no­te ko­le­gas kuo grei­čiau su­si­rū­pin­ti re­gio­ni­ne ša­lies po­li­ti­ka. Kaž­kas kei­čia­si re­gio­nų at­žvil­giu?

– Ge­ra ži­nia yra tai, kad Sei­mas priė­mė Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pa­tai­sas ir nu­sta­tė, kad so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių par­tne­rių pa­siū­ly­ti at­sto­vai re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bo­se tu­ri su­da­ry­ti vie­ną treč­da­lį vi­sų na­rių.

Aki­vaiz­du, kad iki šiol re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos už­sii­mi­nė­jo la­bai siau­ro­mis funk­ci­jo­mis – tai bu­vo iš es­mės tik pa­pras­čiau­sias pro­jek­ti­nių pi­ni­gų pa­si­da­li­ji­mas. Nuo to lai­ko, kai 2004 me­tais bu­vo pa­tvir­tin­tas Re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos vie­nin­te­lis bend­ras Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bių pro­jek­tas – Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras. O dau­giau vis­kas re­gio­ne yra at­ski­rai.

Aki­vaiz­du, kad kaž­ką da­ry­ti rei­kė­jo jau se­niai, nes net ir dėl aki­vaiz­džių re­gio­ni­nės svar­bos ob­jek­tų daž­nai iš­si­ski­ria nuo­mo­nės ir kiek­vie­na re­gio­no sa­vi­val­dy­bė žiū­ri tik siau­rų sa­vo in­te­re­sų, bet nė­ra nei bend­ros re­gio­no vi­zi­jos, nei bend­ro re­gio­no mąs­ty­mo.

Ti­kiuo­si, kad šio­kio to­kio gai­vu­mo į re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bas įneš tas treč­da­lis so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių par­tne­rių.

– Ma­no­te, kad rea­li re­gio­ni­nė po­li­ti­ka ša­ly­je dar įma­no­ma?

– Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos do­ku­men­tuo­se ra­šo­ma, kad na­cio­na­li­nė re­gio­ni­nė po­li­ti­ka – tai „vie­šo­sios po­li­ti­kos da­lis, ku­ria da­ro­mas di­fe­ren­ci­juo­tas po­vei­kis vals­ty­bės re­gio­nų so­cia­li­nei ir eko­no­mi­nei plėt­rai sie­kiant ma­žin­ti re­gio­nų so­cia­li­nius ir eko­no­mi­nius skir­tu­mus bei iš­si­vys­ty­mo ne­to­ly­gu­mus pa­čiuo­se re­gio­nuo­se, ska­tin­ti vi­so­je vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je to­ly­gią ir tva­rią plėt­rą“.

Bet juk tai rea­liai ne­vyks­ta. Sa­ky­čiau, vyks­ta net at­virkš­ti­niai pro­ce­sai. Pa­vyz­džiui, dėl In­teg­ruo­tų te­ri­to­ri­jų vys­ty­mo pro­gra­mos Šiau­lių mies­te, skir­tos vers­lui. Kol Šiau­liai ruo­šė­si, pro­gra­mos pi­ni­gais jau pa­si­nau­do­jo Vil­nius. Vis­kas, pi­ni­gų jau se­niai ne­bė­ra! Ban­do­ma dar Šiau­lius įka­bin­ti į kaž­ko­kį ki­tą va­go­ną, bet pi­ni­gai jau rea­liai iš­leis­ti.

– Šiau­liai pa­tys ne­spė­jo ar kaž­kas ne­no­rė­jo, kad su­spė­tų?

– Ma­no gal­va, vyks­ta toks žai­di­mas: pa­lei­džia­ma ži­nia – kur­kit, ren­ki­tės, pla­nuo­kit, nors jau iš anks­to ži­no­ma, kur rea­liai pi­ni­gai nueis.

Ki­tas pa­vyz­dys, kai Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­ba spren­dė, ko­kie pro­jek­tai bus pri­pa­žin­ti re­gio­ni­nės svar­bos pro­jek­tu, bu­vo nu­spręs­ta juo pri­pa­žin­ti kon­ku­ren­tą re­gio­no pra­mo­nės įmo­nei. Aki­vaiz­du, kad ir pa­ti Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­ba, ko­kia iki šiol vei­kė, ne­sup­ra­to re­gio­ni­nės po­li­ti­kos. Su­ma­nė, kad kaž­ko­kiai gru­pei rei­kia gau­ti že­mės, ėmė­si da­ry­ti bet ką, kad tik gau­tų tą že­mę. Te­gul gau­na, bet to ne­ga­li­ma va­din­ti re­gio­ni­ne po­li­ti­ka. Aki­vaiz­dūs kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės siau­ri in­te­re­sė­liai – tu ma­no pa­lai­min­si, aš – ta­vo. Kaž­ko­kie pa­si­da­li­ji­mai, o ne re­gio­ni­nė po­li­ti­ka vyks­ta.

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos dar­bo reg­la­men­te pa­ra­šy­ta, kad tai tik pi­ni­gų pa­si­da­li­ji­mo gru­pė tarp re­gio­no sa­vi­val­dy­bių. Taip ir bu­vo vei­kia­ma.

– Kaip ver­ti­na­te re­gio­ni­nę po­li­ti­ką ne sa­vi­val­dy­bių, o vals­ty­bės mas­tu? Ji vyk­do­ma?

– Įdo­mu tai, kad pa­sku­ti­nia­me Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­sė­dy­je bu­vo įtrauk­tas klau­si­mas „Dėl re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos nuo­sta­tų ir dar­bo reg­la­men­to kei­ti­mo“, ku­riuo bu­vo siū­lo­ma pri­tar­ti da­lį Šiau­lių re­gio­no sek­re­to­ria­to, va­do­vau­ja­mo Da­lios Di­jo­kai­tės, funk­ci­jų per­duo­ti Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos sky­riui Vil­niu­je.

At­ro­do, smulk­me­na, bet tai ro­do aki­vaiz­dų val­džios po­žiū­rį į re­gio­ni­nę po­li­ti­ką... cent­ra­li­zuo­jant tam tik­ras funk­ci­jas. Sa­ko­ma, kad toms funk­ci­joms rei­kia aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos IT spe­cia­lis­tų, aukš­to ly­gio. Pui­ku, jei rei­kia spe­cia­lis­tų, bet jie juk ga­li dirb­ti Šiau­liuo­se, ko­dėl bū­ti­nai – Vil­niu­je? Jie ten Vil­niu­je dirbs „aukš­ta­me ly­gy­je“, o Šiau­liuo­se liks kaž­koks že­mes­nis ly­ge­lis...

Ge­rai, kad da­lis ap­skri­ties me­rų pa­lai­kė ir ši­tas klau­si­mas bu­vo išim­tas iš dar­bot­var­kės, nors vi­ce­mi­nist­ras Gied­rius Surp­lys, mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tė Gin­ta­rė Mar­tin­kie­nė ak­ty­viai gy­nė „cent­ra­li­za­ci­ją“, bet pa­vy­ko at­si­lai­ky­ti.

Dau­gy­bė­je sri­čių vyks­ta tie pa­tys cent­ra­li­za­ci­jos pro­ce­sai. Juk ir dėl aukš­to­jo moks­lo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad veiks Vil­niaus ir Kau­no uni­ver­si­te­tai, o ten tie du ma­žiu­kai re­gio­nuo­se...

Ko­dėl Šve­di­ja Kris­tians­ta­de, ša­lies pie­tuo­se, iš­lai­ko uni­ver­si­te­tą, ren­gian­tį mais­to ga­my­bos tech­no­lo­gus ir iš vi­sos Šve­di­jos ten va­žiuo­ja mo­ky­tis, nes tik ten ruo­šia to­kio ly­gio spe­cia­lis­tus? To­dėl, kad Šve­di­ja iš tie­sų yra re­gio­ni­nės po­li­ti­kos vals­ty­bė. Kaip vei­kia­ma Lie­tu­vo­je? Ga­li lik­ti uni­ver­si­te­tas ir Šiau­liuo­se, bet „krep­še­liai“ – fi­nan­sa­vi­mas ren­ka­si tik Vil­niaus kryp­tį, o ne re­gio­nus.

Ar­ba urė­di­jų re­for­ma. ES­BO (Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­ja) ne­rei­ka­lau­ja, kad tai bū­tų vie­na įmo­nė. Ji rei­ka­lau­ja, kad or­ga­ni­za­ci­ja bū­tų ne­prik­lau­so­ma nuo po­li­ti­nių vė­jų struk­tū­ra. O tai reiš­kia, kad įmo­nė ga­li sa­va­ran­kiš­kai dirb­ti pa­gal aiš­kiai reg­la­men­tuo­tus įsta­ty­mus. Jei­gu da­ro­mi pa­žei­di­mai – yra baus­mės. Tai yra val­dy­mo iš­ma­ny­mo klau­si­mas, bet ne nai­ki­ni­mo. Pa­da­ry­si­me vie­ną cent­rą, val­dy­si­me ge­riau? „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ kaip tik ro­do at­virkš­ti­nį at­ve­jį.

O iš­nai­kin­da­mi sa­va­ran­kiš­kas įmo­nes re­gio­nuo­se ir kur­da­mi jas cent­re, nai­ki­na­me pa­čius re­gio­nus.

– Vei­kia­ma at­virkš­čiai, nei ža­dė­ta per rin­ki­mus?

– Tie­siog ne­sup­ran­ta­mas pa­ts re­gio­ni­nės po­li­ti­kos tu­ri­nys.

Kad ir toks pa­vyz­dys, per pa­sku­ti­nį­jį po­sė­dį Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bo­je bu­vo svars­to­ma, kad rei­kia ruoš­tis re­gio­nų spe­cia­li­za­ci­jai. Vy­riau­sy­bė ar Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja grie­bia­si už šiau­do – kaž­ką ar­ba bet ką pa­siū­ly­ti re­gio­ni­nės po­li­ti­kos klau­si­mu?

Tar­ki­me, su Šiau­lių ra­jo­nu bend­ra­dar­biau­jan­čia­me Te­te­ro­vo mies­te Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je, tu­rin­čia­me apie 11 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, yra įkur­tas pra­mo­nės par­kas, ku­ria­me vei­kia dirb­ti­nės krau­jo plaz­mos, dirb­ti­nių są­na­rių ga­myk­los, plas­ti­ko ga­myk­la, me­die­nos ap­dir­bi­mo įmo­nės. Jei­gu re­gio­nui rei­kia dar­bo vie­tų, bet ko­kią įmo­nę to­je vie­to­je „tup­dyk“, juk svar­biau­sia – dar­bo vie­tos, o vie­ną ki­tą ypa­tin­gą spe­cia­lis­tą ga­li­ma ir at­si­vež­ti. Tai yra re­gio­ni­nė po­li­ti­ka.

O kas at­si­tik­tų, jei­gu pa­si­skelb­tu­me spe­cia­li­zuo­tu re­gio­nu? Pa­vyz­džiui, me­die­nos ir bal­dų ar­ba plas­ti­ko. O kas bus, jei­gu at­si­ras no­rin­tis sta­ty­ti me­ta­lo ap­dir­bi­mo ga­myk­lą? Sa­ky­si­me, ne, tams­ta ne­tin­ki, nes ne pa­gal mū­sų re­gio­no spe­cia­li­za­ci­ją. Kam ap­ri­bo­ti sa­ve ir in­ves­ti­ci­jas? Gal­būt ga­li­ma bū­tų spe­cia­li­za­ci­ją su­da­ry­ti tik moks­lui pa­gal iš­vys­ty­tus cent­rus, tu­ri­mas tech­no­lo­gi­jas. Gal­būt iš da­lies ga­li­ma bū­tų spe­cia­li­zuo­tis į tu­ris­ti­nius ir ne­tu­ris­ti­nius re­gio­nus, bet ir tai ne­bū­tų rea­ly­bė. Kai klau­sia­ma, ar Šiau­liai – tu­ris­ti­nis mies­tas, sa­ko­ma, – ne. Bet juk čia yra vie­nas la­biau­siai lan­ko­mų Lie­tu­vos ob­jek­tų – Kry­žių kal­nas!

Mes per daug ma­ža vals­ty­bė, kad ga­lė­tu­me skirs­ty­tis į spe­cia­li­za­ci­jas. Pa­da­ry­tu­me ab­sur­dą, jei­gu taip bū­tų nu­spręs­ta. To­dėl re­gio­no po­li­ti­kai tu­ri ak­ty­viai dis­ku­tuo­ti šio­mis te­mo­mis, re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos tu­ri tą dis­ku­si­ją ini­ci­juo­ti, at­ver­ti, nes tik­rai „su­spe­cia­li­zuos“ ir re­gio­nui ga­li bū­ti rim­tų pro­ble­mų.

– Gal pa­ts Šiau­lių re­gio­nas ro­do per ma­žai ini­cia­ty­vų, kad vyks­ta lyg ir at­virkš­ti­niai re­gio­ni­nei po­li­ti­kai pro­ce­sai, nu­lei­džia­mi iš cent­ro?

– Pa­sa­ky­mas „ne“ dėl da­lies sek­re­to­ria­to per­kė­li­mo iš Šiau­lių į Vil­nių ga­li bū­ti ma­žy­tė pra­džia. Pa­tys re­gio­nai tu­ri ak­ty­viai kel­ti pla­čias, iš­vys­ty­tas dis­ku­si­jas, kad į jas bū­tų bent kiek su­rea­guo­ta. Ki­taip mums tik dar dau­giau „nu­leis iš vir­šaus“ įvai­rių spren­di­mų.

– Ko­dėl įvai­rių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų pa­da­li­niai iš Šiau­lių vis iš­ke­lia­mi į Pa­ne­vė­žį? Kuo Pa­ne­vė­žys už Šiau­lius da­ro­si pa­trauk­les­nis? Įta­kin­ges­ni jų vie­ti­niai po­li­ti­kai?

– Pa­tei­si­ni­mų ne­tu­riu jo­kių, ko­dėl įvai­rių vals­ty­bės įmo­nių, tar­ny­bų pa­da­li­niai bu­vo iš­kel­ti ar iš­ke­lia­mi iš Šiau­lių į Pa­ne­vė­žį. Juk taip silp­ni­na­mi re­gio­nai, su­ku­riant ne­to­ly­gias są­ly­gas.

Kal­bant apie par­ti­jas – jų sme­ge­nys juk ir­gi yra Vil­niu­je. Ten ku­ria­ma trau­ka, o re­gio­nams nu­me­ta­mas kau­liu­kas, kad pa­žais­tu­me de­mok­ra­ti­ją.

Ta­čiau ne­žiū­rint į nie­ką mes tu­ri­me ju­dė­ti ir ju­din­ti tą ve­ži­mą, nes ki­taip ma­žiu­kų tik­rai nie­kas ne­gir­dės. Jei­gu mes ty­lė­si­me, bus dar blo­giau.

Ki­ta ver­tus, kai klau­siu Jo­niš­kio, Rad­vi­liš­kio žmo­nių, kas jiems yra Šiau­liai, trau­ko pe­čiais – vie­ta, kur gal­būt vai­kai mo­ko­si, gal gi­mi­nės gy­ve­na, gal į dar­bą va­žiuo­ja. Bet re­tas ku­ris ma­to Šiau­lius re­gio­no ly­de­riu, cent­ru. Lai­ky­ti gal­vą aukš­čiau už ki­tus taip pat ne­rei­kia, nes šian­dien la­bai svar­bu tu­rė­ti par­tne­rių, ki­taip tu­rė­si ste­bė­ti, kaip ki­ša­mi pa­ga­liai į ra­tus – da­bar maž­daug taip ir yra.

Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka tu­ri spręs­ti kom­pe­ten­ci­jų au­gi­mą re­gio­nuo­se, nes tik su ja augs ir at­ly­gi­ni­mai. Tu­ri bū­ti re­gio­nų cent­rai, ku­rie trauk­tų in­ves­ti­ci­jas. O vals­ty­bės val­džia tu­ri skir­ti ati­tin­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą tam re­gio­nui pa­siek­ti tam tik­rų tiks­lų. O da­bar vis­kas vyks­ta taip: vals­ty­bė­je yra mai­še­lis pi­ni­gų ir pul­kit vi­si kon­ku­ruo­ti. Kas ar­čiau ir di­des­nis – tas ir lai­mi. Šiuo at­ve­ju – Vil­nius ir Vil­niaus re­gio­nas.

– Ko­kią re­gio­no atei­tį ma­to­te?

– Rei­kia rim­tos dis­ku­si­jos, kon­fe­ren­ci­jos re­gio­ne su stip­riu ai­du į cent­rą. Tai, kas da­bar vyks­ta cent­ri­nė­je val­džio­je, gal kaž­kam ir sma­gu, įdo­mu, juo­kin­ga ste­bė­ti, bet aki­vaiz­du, kad jie sa­ve įsprau­džia į kam­pą to­kiu ties­mu­ku kir­vio nu­kir­ti­mu – o da­bar bus taip!

Pa­lau­kit, gal prieš ker­tant tuo kir­viu rei­kė­tų pa­si­kal­bė­ti, pa­dis­ku­tuo­ti, iš­tir­ti, o ta­da kirs­ti – priim­ti rim­tą spren­di­mą. O kai jau nu­kirs­ta ir ky­la ne­pa­si­ten­ki­ni­mas – ta­da gal pa­si­kal­bam. Ko­kia be­ga­li bū­ti dis­ku­si­ja?..

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Alf­re­das Jo­nuš­ka ma­no, kad kal­ban­tys apie re­gio­nų po­li­ti­ką pa­mirš­ta jos es­mę ir tu­ri­nį.

Alf­re­das Jo­nuš­ka ma­no, kad at­si­ra­dus ga­li­my­bei re­gio­no plėt­ros ta­ry­bo­se veik­ti ne tik sa­vi­val­dy­bių va­do­vams, bet ir so­cia­li­nių par­tne­rių de­le­guo­tiems at­sto­vams, at­si­ra­do vil­ties, jog iš­si­plės in­te­re­sai nuo pri­mi­ty­vių pi­ni­gų da­ly­bų iki re­gio­ni­nio mas­ty­mo.