
Naujausios
Lino šventė mirko lietuje
Šeštadienį Budraičiuose (Kelmės r.) surengta keturioliktoji Lino šventė mirko lietuje. Į tradicinį renginį dėl rudenį labiau primenančio oro susirinko kur kas mažiau negu įprastai žmonių, mažiau atvyko ir amatininkų, rankdarbių meistrų su savo dirbiniais.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nors Lino šventė surengta keturioliktą kartą, nei šventės organizatoriai, nei nuolatiniai jos dalyviai nepamena tokio prasto oro nė per vieną renginį. Jau iš ryto dangus prakiuro, nenustojo lyti ir vidudienį, per šventės atidarymą.
Budraičių stadione greitai pradėjo skleistis margaspalvės ir vienspalvės skėčių kepurės. Negausiai į mugę suvažiavę tautodailininkai savo dirbinius stengėsi kuo geriau apsaugoti po stogais ir stogeliais, dangstė polietileno plėvelėmis. Muzikantai kaip įmanydami nuo lietaus slėpė instrumentus.
Pačius ištvermingiausius šventės žiūrovus baltu šokiu pasveikino Tytuvėnų kultūros centro vaikų ir merginų šokių grupė, vadovaujama Henrikos Barkauskienės. Dainų dovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistrantas, buvęs tytuvėniškis Martynas Žukauskas.
„Šventės tikslas – atkreipti dėmesį į Lietuvos paveldą, ypač – į nykstančias tautos vertybes“, – sakė renginio vedėjas, Kelmės mažojo teatro aktorius Modestas Vaitkevičius.
Lino šventės dalyvius sveikinęs rajono meras Vaclovas Andrulis dėkojo seniūnijų bendruomenių atstovams, paruošusiems bendrą stalą su vaišėmis: namine duona, kaimiškais lašinukais, įvairiais sūriais, saldumynais ir panašiai...
Seimo narys Juozas Rimkus apgailestavo, jog lietus gerokai išretino šventės žiūrovų gretas. „Bet labai smagu, kad šventė vyksta. Mūsų proseneliai, seneliai augino linus, kurie juos maitino ir rengė. Linai po pasaulį paskleidė Lietuvos vardą“, – sakė J. Rimkus. Deja, pasak Seimo nario, mūsų šalyje beveik neliko pluoštinių linų, sėmeninių linų auginama vos 250 hektarų.
Seimo narys informavo, jog prieš porą savaičių Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją paruošti veiksmų planą, programą linui atgaivinti. „Žingsnis – mažas ir gerokai pavėluotas, tačiau žengtas. Tikiuosi, kad linai Lietuvoje ateityje vėl bus auginami“, – sakė J. Rimkus.
Šventė sulaukė ir daugiau svečių. Atvyko Kelmės garbės piliečiai Jonas Jagminas, Zenonas Mačernius, Tarybos narių, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna, kiti.
Per keturioliktąją Lino šventę 605-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai pristatė kariuomenės ginklų ekspoziciją, vaišino kareiviška koše. Veikė šiuolaikinės vejos priežiūros technikos paroda. Koncertų, pramogų netrūko nei mažam, nei vyresniam šventės dalyviui.
Autorės nuotr.
Seniūnijų bendruomenės su savo atvežtinėmis vaišėmis sutilpo vienoje palapinėje.
Baltą šokį po skėčiais stebėję žiūrovai gailėjosi plonai apsirengusių, kiaurai peršlapusių, po purvynus besiteškenančių šokėjų.
Laikšiškis verslininkas Algirdas Jarutis mėsiškais skanėstais vaišino Šaukėnų seniūnijos vyriausiąją specialistę Jūratę Mačernienę.
Negausioje mugėje buvo galima įsigyti ir dirbinių iš lino: kojinių, staltiesėlių, prijuosčių, rankinių...
Seimo narys Juozas Rimkus teikė vilties apie lino Lietuvoje atgimimą, bet jo žodžiai skendo liūtyje.
Lino šventėje dainų dovanojo buvęs tytuvėniškis, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistrantas Martynas Žukauskas.