Šešeri metai kaime privertė susimąstyti

Še­še­ri me­tai kai­me pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti

Mies­te gi­mu­si ir au­gu­si Si­gu­tė Sto­nie­nė prieš še­še­tą me­tų su vy­ru To­mu ir dviem duk­ro­mis įsi­gi­jo na­mu­ką Ši­mai­čių kai­me, ne­to­li Kel­mės.

Mo­te­ris nė sy­kio ne­sua­be­jo­jo sa­vo ap­si­spren­di­mo tei­sin­gu­mu. Per trum­pą lai­ką šei­ma jau spė­jo pa­si­keis­ti gy­ve­na­mo­jo na­mo se­ną ši­fe­rio sto­gą, tvar­ko­si ap­lin­ką. So­dy­bą ne­se­niai ap­si­tvė­rė, kad ga­lė­tų  ne­var­žo­mai ir sau­giai laks­ty­ti au­gin­ti­niai – šu­nys.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

So­dy­ba švy­ti nau­ju­mu

Si­gu­tės ir To­mo Sto­nių so­dy­ba kai­me švy­ti nau­ju­mu. Na­mas pui­kuo­ja­si nau­ju sto­gu, te­ri­to­ri­ja ap­tver­ta tvo­ra su sti­lin­gais me­ta­li­niais var­tais. Daug dai­lios, ne­se­niai nu­šie­nau­tos pie­ve­lės, gė­lių.

„Bet dar la­bai daug dar­bų ir su­ma­ny­mų lau­kia“, – sa­kė Si­gu­tė Sto­nie­nė, mies­tie­tė, ga­lu­ti­nai ap­si­gy­ve­nu­si kai­me su šei­ma prieš še­še­rius me­tus.

Ša­li­mais Si­gu­tės vis su­kio­ja­si jos ma­žė­lė duk­ra. De­vyn­me­tė tie­siog pie­ve­lė­je ro­do gim­nas­ti­nius su­ge­bė­ji­mus. Kur mies­te vai­kas ras­tų tiek erd­vės?

Tik at­si­kė­lę, Sto­niai ėmė­si re­mon­tuo­ti na­mą. To­mas Sto­nys su­meist­ra­vo te­ra­są, at­nau­ji­no vi­są pa­sta­to išo­rę. Da­bar vyks­ta re­mon­tai vi­du­je.

Vie­nas iš di­džiau­sių dar­bų bu­vo pa­keis­ti se­ną sto­gą – konst­ruk­ci­jas ir as­bes­ti­nę dan­gą. Jau­na šei­ma pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be gau­ti pa­ra­mą pa­gal As­bes­ti­nių sto­gų kei­ti­mo pro­gra­mą.

S. Sto­nie­nė sa­kė, jog bu­vo šiek tiek abe­jo­nių, ar pa­ra­mą gaus, ar pa­vyks tin­ka­mai pra­šy­mą už­pil­dy­ti ir pa­na­šiai.

„Bet aš esu „po­pie­ri­nis“ žmo­gus, dir­bu bu­hal­te­re, to­dėl ir ry­žau­si. Kaip vė­liau paaiš­kė­jo, sun­kiau­sia bu­vo at­si­skai­ty­ti už nu­veik­tus dar­bus. Pa­dė­jo Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros Šiau­lių sky­riaus spe­cia­lis­tai. Jau sto­gą pa­si­kei­tė­me, kaip ir pri­klau­so, pa­ra­mą ga­vo­me. Kom­pen­sa­vo pu­sę me­džia­gų iš­lai­dų. Už tuos pi­ni­gus nau­ja tvo­ra vi­sai ne­se­niai te­ri­to­ri­ją ap­si­tvė­rė­me“, – pa­sa­ko­jo šei­mi­nin­kė.

Sto­niai yra su­pla­na­vę ar­ti­miau­siu me­tu su­si­tvar­ky­ti lau­ko vir­tu­vė­lę, kad va­sa­rą tu­rė­tų kur ga­min­ti val­gį. Ir per suė­ji­mus ga­lė­tų pa­bū­ti.

20 paukš­čių kon­cer­tas

Si­gu­tė Sto­nie­nė iki šio­lei ne­pa­liau­ja džiaug­tis gy­ve­ni­mu kai­me ir tik pri­va­lu­mus ja­me ma­to, duk­ros nė­ra to­kios kai­mo ša­li­nin­kės. Kar­tais mer­gai­tėms pri­trūks­ta veik­los, da­ro­si nuo­bo­du.

„Bet kur ki­tur, jei ne nuo­ša­lia­me kai­me ga­li iš­girs­ti ši­tiek čiul­ban­čių paukš­čių. Sy­kį su­skai­čia­vau ko­kias dvi de­šim­tis skir­tin­gų čiul­bė­ji­mų“, – šyp­so­jo­si.

S. Sto­nie­nė la­bai džiau­gia­si, jog į kai­my­nys­tę at­si­kel­ti pri­kal­bi­no ir se­sers šei­mą.

„Mu­du su vy­ru dir­ba­me Kel­mė­je, bet iki mies­to nė­ra nė de­šim­ties ki­lo­met­rų. Ke­lios mi­nu­tės ke­lio“, – sa­kė Si­gu­tė Sto­nie­nė.

Sto­niai sa­ve va­di­na šei­mos žmo­nė­mis, to­dėl ne­ža­da ku­ris nors vie­nas iš­vyk­ti pa­dir­bė­ti į už­sie­nį. To­mas Sto­nys anks­čiau yra iš­ban­dęs emig­ran­to duo­ną. Bet na­mų il­ge­sys bu­vo per­ne­lyg stip­rus.

„Mes esa­me pa­trio­tai. Kiek tu­ri­me, tiek ir už­ten­ka. Kai­me gy­ven­da­mi lai­ko­me paukš­čių, val­go­me na­mi­nių viš­tų kiau­ši­nius. Su kai­my­nais įsi­ren­gė­me di­de­lį šilt­na­mį, ne­rei­kia nė dar­žo­vių pirk­ti. Bet svar­biau­sia – gy­ve­na­me sa­vo ša­ly­je, sa­vo na­muo­se“, – tvir­ti­no Si­gu­tė Sto­nie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

Si­gu­tė Sto­nie­nė sa­kė, jog še­še­ri me­tai kai­me jai ne­prail­go, į mies­tą jau ne­be­no­rė­tų grįž­ti.

S. Sto­nie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog kai­me gy­ven­ti ge­riau ne­gu mies­te ir jos duk­roms – vy­res­nia­jai Ka­mi­lei ir ma­ža­jai Vil­tei.

Per še­še­rius me­tus Sto­niai su­si­tvar­kė gy­ve­na­mo­jo na­mo išo­rę, bet dar daug įvai­rių dar­bų jau­nos šei­mos lau­kia.

Šei­ma gra­žiai tvar­ko so­dy­bos ap­lin­ką.