
Naujausios
Kapinėse atguls dar penkios dešimtys vokiečių karių
Kantrios paieškos davė rezultatą – Šemetiškių kaimo (Šiaulių r.) lauke aptikta maždaug penkiasdešimt Antrojo pasaulinio karo vokiečių kapų. Pirmąsias paieškas šiame lauke archeologo Simono Sprindžio vadovaujama komanda pradėjo balandžio pradžioje. Patikslinus duomenis, kapavietę pavyko rasti. Po antropologinių tyrimų palaikai bus perlaidoti kapinėse.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Prisiminė kryželius ir kauburėlius
Prie miškelio burzgia ekskavatorius. Plačioje duobėje prie atkasamų kapų palinkę talkininkai kruopščiai nuo kaulų valo lipnų molį. Kur kapai dar neatkasti, styro išlindę batai, šalmai.
Šemetiškių kaime karių palaikų palaidojimo vietos ieškota dar balandžio pradžioje, bet nesėkmingai. Pasak S. Sprindžio, laikomasi trijų dienų taisyklės: jei per tiek laiko nepavyksta aptikti radinio, vykstama į kitą objektą.
Gegužės mėnesį S. Sprindys su komanda vėl grįžo į Šemetiškes: „Patys negalėjome patikėti, kad negalime rasti tokių didelių kapinių, nes penkiasdešimt karių negali kažkur dingti. Gali būti suardyti vienas-du kapai, bet tokio dydžio kapinės neprapuola.“
Archeologas šypsosi: liudininkas rodė 50 metrų į šoną, liudininkė – dar kitą kryptį. Arčiausiai tiesos buvo melioratorių planas.
Archeologai patikrinti lauke kasė duobutes įvairiose vietose. Vienoje iš jų pastebėjo, jog yra didelė koncentracija pavienių kaulų, radinių iš suardytų kapų. Čia nusprendė iškasti perkasą. Nukasus viršutinį sluoksnį, atsivėrė kapų duobės.
Liudininkai dar atsiminė kauburėlius. Tik prisiminimai išsiskyrė: vieno teigimu, buvo trys eilės, kito – penkios. Šiuo metu skaičiuojamos penkios eilės kapų, dviejose atkastose matyti po 10 kapų – penki kapai visiškai suardyti, penki – iš dalies. Iš viso turėtų būti apie penkiasdešimt.
Liudininkė pasakojo, kad iš jos tėčio, gyvenusio netoliese, vokiečiai ėmė lentų kryžiams padaryti. Ant kryželių buvo išdeginti vardai, pavardės. Tuo metu kapinės buvo miško kampe.
„Viename kape buvo beržinis kryželis su neįskaitoma vardo lentele. Jei būtų stovėjęs ant viršaus, būtų nugriuvęs ir supuvęs. Kaip jis atsidūrė po žeme? Turėjo būti įdėtas laidojimo metu. Gali būti, kad karys jį padarė savo draugui, bet kai pamatė, kad masiškai gaminami kryžiai iš lentų, padėjo ant kapo“, – svarsto S. Sprindys.
Tarp radinių – žiedas
Pasak S. Sprindžio, kariai palaidoti buvo atvežti iš toliau: pagrindiniai mūšiai vyko Aukštelkės kelio link, už kelių kilometrų.
„Dalis daiktų laidojant buvo nurinkta: ekipuotę, veikiančius ginklus pasiimdavo kiti kariai. Pasimainydavo ir batais“, – sako archeologas.
Dar balandį lauke tarp pavienių radinių buvo aptikti du žetonai. Vienas žetonas buvo S. Sprindžiui nematytas: oro uosto apsaugos. Archeologas daro prielaidą, kad iš Zoknių atsitraukinėjęs dalinys galėjo pateko į pasalą ar apsiaustį.
Rastas savadarbis žiedas su užrašu „Narvik“. 1940 metais, kai Vokietija užpuolė Norvegiją, prie Narviko vyko vienas didžiausių mūšių – Vokietijos kariuomenė šiam mūšiui pažymėti buvo sukūrusi net atskirus antsiuvus.
„Pagal žiedą galima spręsti, kad karys jau kariavo 1940 metais, žuvo Lietuvoje 1944 metais – buvo labai patyręs. Žiedas buvo prie pavienių radinių, tad gali būti, kad visas kapas suardytas“, – sako S. Sprindys.
Per kapavietę yra praėjusi melioracijos tranšėja, drenažo vamzdis – pastarasis kapų nekliudė, nes skyrėsi gyliai. Centrinėje kapavietės dalyje matyti juoda duobė: melioratoriai į ją sulaidojo šaknis, kelmus, taip suardydami kapus.
Rasti žetonai rodo, kad daugiausiai palaidoti pėstininkai. Du kariai greičiausiai buvo iki 20 metų – rasti karo mokyklos žetonai. Aptikta uniformos, ekipuotės dalių, viena 1905 metų Vokietijos imperijos sidabrinė moneta, keli elitinio „Šturmgever“ ginklo šoviniai, pieštukai, šukos.
S. Sprindį nustebino netikėtas radinys – neperlaužtas karinių jūrų pajėgų žetonas. Kaip šis karys atsidūrė kape, būdamas toli nuo jūros, kol kas lieka tik spėlioti.
Radiniams išlikti greičiausiai padėjo molinga žemė. Laidota šlapioje dauboje – kai kurie kapai ir dabar permerkti vandens. Tyrėjai kelia hipotezę: 1944 metų vasara buvo labai karšta, įkasti molingą gruntą buvo sudėtinga, todėl laidota pelkėje.
Du kariai palaidoti su karstais: gali būti, kad tai – aukštesnio rango karininkai. Kita versija – kariai palaidoti keliomis dienomis anksčiau, kai dar buvo laiko padaryti karstus. Gali būti, kad karstų bus ir daugiau.
Archeologų komanda darbus Šemetiškių lauke planuoja baigti sekmadienį.
Gegužės pradžioje Vilkiškės kaimo (Šiaulių r.) laukuose buvo atkasta Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietė su 48 kapais. S. Sprindys skaičiuoja, kad nuo balandžio 1 dienos Šiaulių rajone bus ekshumuota apie 140 vokiečių karių. Po antropologinės analizės palaikai perlaidojami oficialiose kapinėse Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje.
Į Šiaulių rajoną tęsti darbų dar planuojama grįžti. Dabar S. Sprindžio laukia kelionė į Kazachstaną, jos metu bus inventorizuojami lietuvių kapai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Trečiadienį Šemetiškėse plušėjo 11 žmonių komanda, savaitgalį bus sulaukta pastiprinimo.
Šemetiškėse rastas neperlaužtas žetonas: toks karys laikytas dingęs be žinios.
VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos archeologas Simonas Sprindys skaičiuoja, kad nuo balandžio 1 dienos Šiaulių rajone bus ekshumuota beveik 140 vokiečių karių.
Iš kapo kyšo kario batai.
Kiekvienas kapas kruopščiai atkasamas.
Šemetiškių lauke palaidoti 1944 metų vasarą žuvę vokiečių kariai.
Drenažo vamzdis praėjo virš kapo duobės.
Kario batai po žeme išgulėjo 73 metus.