Naujausios
Savivaldybė neskaičiuoja savo biologinio turto
Kelmės rajono savivaldybėje yra 56 parkai ir 36 skverai. Tačiau biologinis turtas įvertintas tik 330 eurų. Taip nutiko, nes inventorizuota tik vieno „Lietuvos tūkstantmečio“ parko augmenija. Kitų parkų ir skverų biologinio turto inventorizacijai nenumatyta lėšų.
Savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė sako, jog panaši situacija visoje Lietuvoje. Nėra visiškai apskaitytas miškų biologinis turtas. Nevisiškai aiški ir apskaitos metodika.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Viename parke - 1647 želdiniai
Savivaldybės finansinių ataskaitų auditą atliekanti kontrolierė Daiva Bružienė buvo informuota, jog savivaldybė biologinio turto neturi. Jis įvertintas simboliškai - 330 eurų.
Tačiau 2013 metais atlikus inventorizaciją Kelmėje esančiame 17,2 hektaro užimančiame „Lietuvos tūkstantmečio“ parke, nustatyta, jog čia auga 1647 želdiniai. Aprašyta jų būklė. Vadinasi, biologinio turto yra.
Vien Kelmėje, be minėto parko, yra kelių hektarų plotą užimantis Draugystės parkas, 13,3 hektaro užimantis Dvaro parkas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, mažesni parkai yra Laisvės (2,795 hektaro), Saulėtekio (2,2 hektaro) Žaliojoje (2,2 hektaro), Vytauto Didžiojo (0,79) gatvėse.
Savo parkus turi beveik kiekvienas miestelis ir net kaimelis. Pagryžuvio dvaro parkas taip pat įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą. Šis ir jau minėtas Kelmės dvaro parkas, nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenimis, saugomi valstybės.
Savivaldybių želdynų ataskaitoje teigiama, jog Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje yra 56 parkai, kurie užima 210,29 hektarO teritoriją, ir 36 skverai, užimantys 17,29 hektarų plotą. Du parkai priklauso fiziniams asmenims, vienas - Tytuvėnų regioniniam parkui.
Vien Kelmės seniūnijoje yra 11 parkų (61,56 hektaro) ir 18 skverų, kurie užima 8 hektarus.
Žemė - savivaldybės, augmenija - valstybės
Didžiulių parkų ir skverų plotams prižiūrėti iš savivaldybės biudžeto kasmet skiriama nemažai lėšų. Tačiau kai nėra tikslios biologinio turto apskaitos, nesudaroma galimybė kontroliuoti savivaldybės turtą ir išlaidas jam prižiūrėti.
Dar vienas kazusas, jog žemė, kurioje įkurti parkai, priklauso savivaldybei, o parko augmenija – valstybei. Duomenų, kad parkai būtų perduoti valdyti savivaldybei nėra. Todėl net neaišku, ar savivaldybė turi teisę disponuoti tuo turtu.
Iš 56 rajone esančių parkų tik dvidešimčiai atlikti kadastriniai matavimai ir nustatytos sklypų ribos, pagal kurias bent iš dalies būtų galima pateisinti lėšų skyrimą priežiūrai.
Želdynų įstatymas reikalauja, kad Savivaldybės administracija vykdytų želdynų apskaitą, stebėtų želdinių būklę, kurtų ir tvarkytų duomenų bazes. Pirminio pripažinimo metu biologinis turtas turi būti registruojamas tikrąja to momento verte. Paskui jis keisis: augs, dauginsis, sens. Visa tai privalo būti fiksuojama.
Tačiau audito metu nustatyta, jog Kelmės rajono savivaldybė nėra atlikusi želdinių ir želdynų inventorizacijos. 2016 – 2018 metų plane taip pat nenumatyta ją atlikti.
Savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė rekomendavo šiais metais numatyti lėšų biologiniam turtui inventorizuoti, tačiau, jos žiniomis, inventorizacija nebus atliekama. Lėšų tam nenumatyta.
Kontrolierė tvirtino šią problemą akcentuosianti dar kartą. Tačiau ją spręsti trukdo ir nevisiškai aiškūs biologinio turto vertinimo kriterijai. Kokia augmenija atitinka šio turto standartus. Todėl netvarkos dėl biologinio turto apskaitos esama visoje valstybėje.
Kaip suskaičiuoti skruzdėles?
Tytuvėnų miškų urėdas Svajūnas Vaitekūnas tvirtina, jog valstybės biologinis turtas yra ir žvėrys, paukščiai, net sliekai ir skruzdėlės. Žvėrių ir retesnių paukščių apskaita dar vykdoma. O kas besuskaičiuos sliekus ir skruzdėles?
Medžiai, pasak urėdo, skaičiuojami. Praėjusiais metais Šiaulių regione atlikta Kelmės ir Joniškio rajonų, Kuršėnų miškų inventorizacija. Inventorizuoti visų nuosavybės formų miškai.
Tokios inventorizacijos kiekviename rajone vykdomos kas dešimt metų. Iki liepos 1 dienos duomenys bus pateikti Valstybinei miškų tarnybai. Jie skelbiami ir Valstybinių miškų kadastre.
Inventorizacijos metu nustatomas ne tik medžių skaičius, bet ir jų būklė, medienos tūriai.
Vėliau duomenys analizuojami. Sprendžiama, kuris miškas bus ugdomas, kokie medžiai kertami.
Autorės nuotr.

Kelmės rajone yra daugybė parkų ir skverų. Tačiau, kiek juose biologinio turto - neskaičiuojama.

Skverams tvarkyti prireikia nemažai lėšų. Tačiau kaip biologinis turtas jie taip pat neužfiksuoti.

Biologinio turto apskaitos problemą iškėlusi Savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė tvirtina sieksianti, kad ji būtų išspręsta.