Milijonas Birutės ramunių – nuosavame muziejuje

Mi­li­jo­nas Bi­ru­tės ra­mu­nių – nuo­sa­va­me mu­zie­ju­je

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Šiau­lių ra­jo­no Dir­vo­nė­nų kai­mo bend­ruo­me­nės „Dir­vo­nė­nų pa­sa­ga“ pir­mi­nin­kė, ži­no­ma ko­lek­ci­nin­kė Bi­ru­tė Sut­kie­nė dvie­jų kam­ba­rių bu­te ati­da­rė ra­mu­nių ko­lek­ci­jos eks­po­zi­ci­ją, rink­tą be­veik 40 me­tų. Eks­po­zi­ci­ją ati­da­rė bend­ra­min­tės, ku­rias į Bi­ru­tės gy­ve­ni­mą taip pat at­ve­dė ra­mu­nės. Ko­lek­ci­nin­kė su­skai­čia­vo, kad eks­po­zi­ci­jo­je – apie po­rą tūks­tan­čių eks­po­na­tų, o ra­mu­nių žie­de­lių – gal net mi­li­jo­nas! Ta­čiau yra vie­na, ko­kios ne­tu­ri vi­sas pa­sau­lis.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Tik vie­na

Ra­mu­nių eks­po­zi­ci­ja įkur­ta Sut­kų šei­mos bu­te, ku­ria­me jau nie­kas ne­be­gy­ve­na. Bi­ru­tė ke­lias sa­vai­tes iki bai­giant reng­ti eks­po­zi­ci­ją ne­pas­te­bė­da­vo, kaip, be­dė­lio­jant į len­ty­nas mie­lus daik­tus, laik­ro­dis jau tik­sė­da­vo ir ant­rą va­lan­dą nak­ties.

„Ži­nau, kad kai kas pa­si­juoks, kad sa­vo eks­po­zi­ci­ją va­di­nu mu­zie­ju­mi, bet taip vi­siems pa­pras­čiau su­pras­ti, ką aš čia įkū­riau“, – juo­kia­si Bi­ru­tė.

Ji mu­zie­jų pa­va­di­no „Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ra­mu­nių ta­kais“.

Skry­bė­lės, skė­čiai, ska­re­lės, su­kne­lės, mui­lai, puo­de­liai, ko­ji­nės, at­vi­ru­kai, laik­ro­džiai, rak­tų pa­ka­bu­čiai, rie­ši­nės, kny­gos, žur­na­lai, mais­to pro­duk­tai, hi­gie­nos daik­tai, ki­li­mė­liai, in­dai – vis­kas su ra­mu­nė­mis. Geog­ra­fi­ja taip pat pla­ti – di­džio­ji da­lis, ži­no­ma, gau­tų ar pirk­tų Lie­tu­vo­je, yra at­vež­tų iš Es­ti­jos, Lat­vi­jos, ki­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių. Ra­mu­nės jau pra­dė­jo ke­liau­ti ir iš JAV gyvenančios gi­mi­nai­tės. „Ir Ka­lė­dų Se­ne­lis vi­du­ry žie­mos man ne­ša tik ra­mu­nes do­va­nų!“ – juo­kia­si Bi­ru­tė.

Seg­tu­ve su­kaup­tas sto­ro­kas pluoš­tas laik­raš­čių pub­li­ka­ci­jų apie Bi­ru­tės po­mė­gį.

Ver­tin­giau­sia eks­po­zi­ci­jos da­lis – daik­tai su ra­mu­nė­mis, ku­rie pri­me­na Bi­ru­tei pa­čius bran­giau­sius. Čia ir Bi­ru­tės ma­mos su­kne­lė su ra­mu­nė­mis ir ra­mu­nė­ta ska­re­lė – pri­si­mi­ni­mas apie ma­mą. Ry­šė­da­ma šia ska­re­le ma­ma ei­da­vo ir šie­ną grėb­ti, ir dar­žų ra­vė­ti.

Pir­ma­sis Bi­ru­tės ko­lek­ci­jos eks­po­na­tas – no­si­nai­tė iš 1979-ųjų, kai Bi­ru­tei bu­vo aš­tuo­nio­li­ka. Ji įrė­min­ta.

Ant sie­nos – se­no­vi­nis pa­veiks­lė­lis, ka­bė­jęs se­na­me tė­vų na­me, pa­gau­tas sau­lės jau ge­ro­kai įru­dęs fo­tog­ra­fi­jos po­pie­rius.

Vie­tą mu­zie­ju­je ra­do ir Bi­ru­tės va­do­vau­ja­mo mo­te­rų klu­bo „Dir­vo­nė­nų pa­sa­ga“ mo­te­rų do­va­na – ka­rū­na iš ra­mu­nių 55-ojo gim­ta­die­nio pro­ga.

Ma­to­miau­sio­je vie­to­je ka­bo an­ge­las su ra­mu­ne, ku­rį Bi­ru­tė va­di­na Ra­mu­nių na­mų vir­ši­nin­ku.

„Aš net mar­čią ga­vau Ra­mu­nę! 2008 me­tų pra­džio­je sū­nus pri­sta­tė sa­vo mer­gi­ną: „Ma­ma – tau dar vie­na ra­mu­nė!“. Mar­ti Ra­mu­nė man pa­ti bran­giau­sia – to­kios jo­kio­je pa­sau­lio ra­mu­nių ko­lek­ci­jo­je nė­ra!“ – brau­kia džiaugs­mo aša­rą Bi­ru­tė.

Ra­mu­nės do­va­no­jo drau­ges

2007 me­tais, kai duk­ra bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, Sut­kai at­va­žia­vo į Šiau­lius – duk­rai rei­kia iš­leis­tu­vių su­kne­lės, dar šio to. Šiau­lių bul­va­re kaip tik vy­ko tau­to­dai­lės mu­gė.

Bi­ru­tei sun­ku praei­ti pro rank­dar­bius, ke­ra­mi­ką. Stab­te­lė­jo pa­ma­čiu­si ka­ban­tį mo­li­nį var­pe­lį su ra­mu­nė­mis. Jau ties ran­ką pa­pra­šy­ti, kad par­da­vė­jas pa­duo­tų, stai­ga iš­girs­ta dar kaž­ką pra­šant tą pa­tį pa­duo­ti.

„Ne­ma­žai trū­ko, kad bū­tu­me su­si­py­ku­sios. Ge­rai, kad par­da­vė­jas tu­rė­jo du var­pe­lius su ra­mu­nė­mis, tik vie­nai te­ko su ža­liu pa­kraš­tė­liu, ki­tai – su žyd­ru“, – de­šim­ties me­tų is­to­ri­ją pri­si­mi­nė Bi­ru­tė.

Tik įsi­gi­ju­sios trokš­ta­mus ko­lek­ci­joms var­pe­lius mo­te­rys iš­siaiš­ki­no, kad abi ren­ka ra­mu­nių ko­lek­ci­jas. Da­bar bend­rau­ja su Ni­jo­lia Kas­pa­ra­vi­čie­ne, ži­no­ma ra­mu­nių ko­lek­ci­nin­ke, il­ga­me­te Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos bib­lio­te­ki­nin­ke.

„Ni­jo­lios „Ra­mu­ny­nui“ sun­ku dar pri­lyg­ti, bet aš la­bai lai­min­ga, kad man ra­mu­nės pa­do­va­no­jo to­kią pui­kią drau­gę ir to­kį nuo­sta­bų žmo­gų“, – sa­kė B. Sut­kie­nė.

Jos ko­lek­ci­ją „Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ra­mu­nių ta­kais“ Dir­vo­nė­nuo­se ga­lės ap­lan­ky­ti vi­si no­rin­tys, bet ati­da­ry­ti eks­po­zi­ci­ją ji pa­si­kvie­tė pa­čius ar­ti­miau­sius: klu­bo „Dir­vo­nė­nų pa­sa­ga“, ku­riam va­do­vau­ja, na­res, Dir­vo­nė­nų mo­te­ris, ži­no­ma – „Ra­mu­ny­no“ puo­se­lė­to­ją Ni­jo­lią, Vi­li­ją, ren­kan­čią aguo­nų žie­dų ko­lek­ci­ją, iš Kau­na­ta­vos, Jū­ra­tę, ko­lek­cio­nuo­jan­čią tro­lius, iš Tryš­kių.

Po­ros tūks­tan­čių ra­mu­nių ko­lek­ci­ja eks­po­zi­ci­jos ati­da­ry­mo pro­ga pa­si­pil­dė dar 70 eks­po­na­tų – juos do­va­no­jo į šven­tę su­si­rin­ku­sios bend­ra­min­tės.

Už­su­kę į Dir­vo­nė­nus sve­čiai iš anks­to su­si­ta­rus ga­lės ap­lan­ky­ti Bi­ru­tės Sut­kie­nės ra­mu­nių eks­po­zi­ci­ją.

Ati­to­lin­ti var­gui

Lo­pai­čių šal­ti­niai, Tve­rų mo­kyk­la (Rie­ta­vo ra­jo­nas), pro­se­ne­lių sta­ty­tas na­mas Plun­gės ra­jo­ne – Bi­ru­tės vai­kys­tės vie­tos. Iš čia ir ra­mu­nės.

Bi­ru­tė dau­ge­liui yra pa­sa­ko­ju­si is­to­ri­ją, kaip va­sa­rą ėjo pa­svei­kin­ti drau­gės su gim­ta­die­niu į kai­mą už pen­kių ki­lo­met­rų nuo jos na­mų. Drau­gei do­va­nų ne­šė ma­žą šu­niu­ką ir glė­bį ra­mu­nių iš te­tos dar­že­lio.

Tik re­čiau kam pa­sa­ko­ja, kad to­kios do­va­nos ir mei­lė ra­mu­nėms at­si­ra­do iš var­go ir ne­pri­tek­lių, iš pu­sal­ka­nės vai­kys­tės. Kai ke­tu­rio­li­ka ki­lo­met­rų į mo­kyk­lą nuė­jus pur­vi­nais ta­kais ba­tai iš­tiž­da­vo. Ge­rai, kad Tve­ruo­se, kur gy­ven­da­vo sa­vai­tę ir tik sa­vait­ga­liais pės­čio­mis grįž­da­vo na­mo, bu­vo šiau­čius, tai­sęs mies­te­lio žmo­nėms ba­tus.

Kie­mo ka­lės at­si­ves­tas šu­niu­kas bu­vo do­va­na drau­gei gim­ta­die­nio pro­ga, nes dau­giau ne­bu­vo ko pa­do­va­no­ti. O ra­mu­nių puokš­tė, nes be gė­lių juk nie­kas į gim­ta­die­nius ne­vaikš­to.

Vi­sus tuos pen­kis ki­lo­met­rus ne­ša­mas šu­niu­kas nu­brai­žė jai ran­kas ir pe­tį, ra­mu­nės per to­kį il­gą lai­ką ge­ro­kai ap­vy­to. Jau no­rė­jo švys­tel­ti jas į grio­vį, bet su­spau­dė šir­dį – ji ne­ga­lė­jo nu­mes­ti gė­lių.

1979 me­tais Bi­ru­tė pra­dė­jo ko­lek­cio­nuo­ti at­vi­ru­kus su ra­mu­nė­mis. Ir no­si­nai­tė su ra­mu­nė­mis jau bu­vo ati­dė­ta į ko­lek­ci­ją.

Ko­lek­cio­na­vi­mas bu­vo šiek tiek pri­blė­sęs, kol au­gi­no sū­nų ir duk­rą. Pas­ta­rai­siais me­tais ko­lek­cio­na­vi­mo aist­ra vis stip­rė­ja, eks­po­na­tų vis dau­gė­ja.

„Aš tik­rai ne­tu­riu lai­ko sė­dė­ti. Pen­kias­de­šimt triu­šių, pen­kias­de­šimt viš­tų, dar­žai, dar­že­liai, dar­bas mo­kyk­lo­je, veik­la su bend­ruo­me­nės mo­te­ri­mis. O dar kiek­vie­ną tre­čia­die­nį – į Šiau­lių Kaš­to­nų alė­jos blu­sų tur­gų lėk­ti! Man la­bai ne­ge­rai, jei ten ne­bū­nu, nes ži­nau, kad ten ma­nęs kas nors jau lau­kia su ko­kia ra­mu­ne ant pri­juos­tės ar kny­gos“, – sa­ko ra­mu­nių ko­lek­ci­nin­kė.

CI­TA­TA:"Aš net mar­čią ga­vau Ra­mu­nę! Man pa­ti bran­giau­sia – to­kios jo­kio­je pa­sau­lio ra­mu­nių ko­lek­ci­jo­je nė­ra!“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Bi­ru­tė Sut­kie­nė Šiau­lių ra­jo­ne Dir­vo­nė­nų kai­me ati­da­riu­si eks­po­zi­ci­ją „Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ra­mu­nių ta­kais“ juo­kia­si, kai jai sa­ko, kad ža­vi ne tik jos ko­lek­ci­jos ra­mu­nės, bet ir tai, kaip mo­te­ris jo­mis mo­ka džiaug­tis.

Po­pie­ri­nių ser­ve­tė­lių su ra­mu­nė­mis ko­lek­ci­ja – vie­na gau­siau­sių Bi­ru­tės rin­ki­ny­je.

Stal­tie­sių ra­mu­ny­nas.

No­si­nai­tė, nuo ku­rios 1979 me­tais pra­si­dė­jo Bi­ru­tės ra­mu­nių ko­lek­ci­ja.

Mo­li­nis var­pe­lis, su­ve­dęs dvi ra­mu­nių ko­lek­ci­nin­kes Bi­ru­tę Sut­kie­nę ir Ni­jo­lią Kas­pa­ra­vi­čie­nę.

Ra­mu­nių ta­kais pa­si­vaikš­čio­ti kvie­čia ir Bi­ru­tės Sut­kie­nės ko­lek­ci­jos dra­bu­žiai su ra­mu­nė­mis.