
Naujausios
Į kelionę „išvežė“ draugystė
Šiaulietis Donatas Lideikis su seneliu Juozu Mituzu šių metų „Euroviziją“ stebėjo ne televizijos ekrane, o gyvai Kijeve. Šiaulių universitete istoriją studijuojantis D. Lideikis džiaugiasi, kad kelionės tikslas nebuvo vien dainų konkursas – jam buvo labai įdomu pamatyti ir istorinius objektus Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. „Į neįgalius žmonės visos kelionės metu buvo žiūrima labai draugiškai, atsivėrė durys, kurios kitiems gal ir neatsivertų“, – pasakoja šiaulietis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nugalėjo projekte
D. Lideikis su seneliu J. Mituzu dalyvavo „Baltijos ugdymo centro“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu surengtoje akcijoje „Draugystė veža“. Beveik mėnesį LRT „Labo ryto“ laidoje buvo rodomos istorijos, pasakojančios, kad negalia draugystei – ne kliūtis. Akcijos laimėtojais tapo penkios poros, surinkusios daugiausiai balsų.
Televizijos pasakojime apie šiauliečius buvo akcentuota, kad jie – geriausi draugai, nepaisant amžiaus skirtumo: Donatas sunkiau vaikšto, jam reikia palydovo, o kai senelis prisėda prie kompiuterio, tada padeda anūkas.
Iš Vilniaus į kelionę išriedėjo du autobusiukai. Maršrutas suko į Balstogę, o nakvynė laukė Liubline. Keliautojai aplankė Liublino pilį, joje apžiūrėjo garsiąją Švč. Trejybės koplyčią.
„Į neįgalius žmonės visos kelionės metu buvo žiūrima labai draugiškai, atsivėrė durys, kurios kitiems gal ir neatsivertų. Prie Liublino pilies buvo paaiškinta, kad koplyčia labai saugoma, grupės įleidžiamos tik numatytu laiku. Mes negalėjome ilgai laukti, bet mums padarė išimtį – įleido penkiolikai minučių“, – sako D. Lideikis.
Greičiau pravažiuoti pro sienas padėjo konsulatų, ambasadų, užsienio reikalų ministerijos raštai, kuriuose buvo prašoma akcijos dalyviams padėti. Prie kiekvienos sienos tekdavo sugaišti apie dvi valandas – tai laikoma labai trumpu laiku.
Ukraina myli lietuvius
Penkių dienų kelionės kulminacija buvo „Eurovizijos“ konkursas Kijeve. Antrojo pusfinalio išvakarėse keliautojai susitiko su Lietuvai konkurse atstovavusia grupe „Fusedmarc“. „Apsikabinome, nusifotografavome ir palinkėjome sėkmės“, – šypsosi D. Lideikis.
„Eurovizija“ vyko parodų rūmuose – jie buvo specialiai perdaryti dainų konkursui.
„Eurovizijoje“ viskas itin pritaikyta neįgaliesiems. Iš karto privažiavo elektromobilis, nuvežė prie atskiro įėjimo. Saugumas buvo sustiprintas – metalo detektorius, šunys. Salėje vietos taip pat buvo specialiai praplatintos, kad būtų patogu žmonėms su vežimėliais“, – sako D. Lideikis.
„Eurovizija“, šiauliečio nuomone, yra pritaikyta televizijos žiūrovui. Salėje nėra tokio efektingo vaizdo. Išskirtinės akimirkos, ko nematome per televizorių, – 30 sekundžių, per kurias rodomas filmukas apie valstybę. Esantys salėje tuo metu stebi, kaip sparčiai keičiamas scenos vaizdas, plaunamos grindys.
Įsimintina buvo kelių valandų ekskursija po Kijevą. Įspūdį paliko Vladimiro cerkvė, joje saugomi kunigaikščio ir jo dukters Varvaros palaikai. Priėję žmonės bučiuoja karstą.
„Mus, neįgalius, pamatė garbaus amžiaus bažnyčios darbuotoja. Pasakė, kad palauktume, o ji pakvies popą, kad šis atidarytų karstą: „Jūs prisiliesite prie palaikų ir pasveiksite.“ Popas atidarė karstą, kiekvienam uždėjo ant galvos iš karsto paimtą karūną. Reikėjo pasilenkti, prisiliesti prie palaikų. Jų nesimato – viskas apklota“, – pasakoja D. Lideikis.
Keliautojus lydėjęs gidas sakė, jog per penkiolika jo darbo metų nėra buvę, kad turistams būtų atidarytas karstas.
Lietuviai lankėsi ir garsiojoje Maidano aikštėje, memoriale įsmeigė Lietuvos vėliavėlių. „Laisvė – tai mūsų religija“, – skelbia dvikalbis plakatas aikštėje.
Bendrakeleiviai suvenyrų parduotuvėje matė puodelių su Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės portretu.
Donatas sako, kad Ukrainoje pakanka pasakyti, jog esi iš Lietuvos, ir visos problemos išsisprendžia akimirksniu: „Kai sustojome prie prekybos centro, išėjęs žmogus pradėjo sakyti, kad čia negalima stovėti. Pasakėme, kad esame iš Lietuvos, ir problemos neliko.“
Prie vieno iš vienuolynų lietuviai pakalbino žmogų, kuris uždarbiauja leisdamas nusifotografuoti su balandžiais. „Kai sužinojo, kad esame iš Lietuvos, pinigų imti nenorėjo, šiaip taip įkišome. Senelis sužinojo, kad vyro pensija yra 900 grivinų – 30 eurų. Jis už juos turi išgyventi.“
Trejus metus karo varginamoje Ukrainoje vietos valiuta ženkliai nuvertėjusi. Iki karo 1 euras prilygo 8 grivinoms, dabar 1 euras – 30 grivinų.
Pigios prekės – ukrainietiškos ir kiniškos, o europietiškos nedaug skiriasi nuo Lietuvos kainų. Kijevo centre galima pavalgyti pietus už 4 eurus. Pietūs dviems asmenims Lucko restorane, kuriame yra valgęs ir Prezidentas Valdas Adamkus, kainavo 8 eurus. Bet ukrainiečiams brangu – klientai buvo tik lietuviai. Vėliau Donatas parduotuvėje pamatė, kad virdulys kainuoja 6 eurus.
Bendra istorija
Ukrainoje keliautojai sustojo Lucko pilyje, o Baltarusijoje lankė Nesvyžiaus, Myro pilis.
Įspūdį paliko Nesvyžius su Radvilų istorija. Nesvyžiaus bažnyčia yra trečias pagal dydį Europos nekropolis, čia palaidoti 72 Radvilos. Sutikta bažnyčios prižiūrėtoja pasiūlė paaukoti po rublį ir apžiūrėti. Išeinantiems įdavė po paveikslėlį – ikoną. Sakė visuomet nešiotis – kad saugotų.
Į restauraciją, ekspozicijas baltarusiai investuoja labai daug, interjerai labai puošnūs. D. Lideikiui įsiminė pasakojimas, jog Nesvyžiaus pilies medžioklės salėje biliardo stalas buvęs toks sunkus, kad sovietmečiu jo nesugebėjo išvežti, tad tebestovi ir šiandien.
„Baltarusija istoriją interpretuoja savaip – pateikia baltarusišką versiją. Sovietų Sąjungos tikrai negarbina, nerodo jokios nostalgijos. Gidė Nesvyžiuje sakė, kad sovietiniais laikais čia buvo sanatorija, ir tai tikrai nebuvo gerai. Mano senelis atkreipė dėmesį, kad, jei ne sanatorija, klausimas, ar iš viso kas nors būtų išlikę. Vėliau gidė tyliai pritarė, jog mananti taip pat, bet šios nuomonės garsiai išsakyti negali.“
Baltarusijoje viskas ženkliai geriau sutvarkyta, geresni keliai nei Ukrainoje, bet šalyje dar galima pamatyti Lenino paminklų, šventinių plakatų – lietuviai keliavo po gegužės 9-osios.
„Ukraina nori į Europą, o Baltarusija vaidina Europą“, – tokią išvadą padarė D. Lideikis.
Donatas Lideikis Maidano aikštėje prie "Eurovizijos" ženklo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Istoriją Šiaulių universitete studijuojantis Donatas Lideikis džiaugiasi, kad laimėjimas suteikė galimybę ne tik pamatyti „Euroviziją“, bet ir pakeliauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės keliais.
Asmeninės nuotr.
Prisilietimas prie kunigaikštytės Varvaros palaikų Vladimiro cerkvėje Kijeve.
Plakatas „Laisvė yra mūsų religija“ Maidano aikštėje.
Išlydėtuvės į kelionę. Donatas Lideikis – centre, šalia socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio.
Donatas Lideikis prie Lucko pilies.
Maidano aikštės memoriale lietuviai paliko trispalvių.
Liublino senamiestyje.