Naujausios
Universitetas eis į Pilėnų laužą ar į Mindaugo krikštą?
Iki liepos 1 dienos Seime turės būti priimti sprendimai dėl universitetų tinklo. Aiškėja, kad patys universitetai, o ne Seimas spręs, jungtis ir su kuo, ar išsaugoti autonomiją.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys šiaulietis parlamentaras Arūnas GUMULIAUSKAS tvirtina, kad universitetams nebus paliepiama. Jie patys turės rinktis – ar eiti Pilėnų keliu ir „susideginti“ ar rinktis „Mindaugo krikšto kelią“ ir išlikti.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
– Vyriausybė Seimui pateikė tą patį šalies aukštųjų mokyklų pertvarkos planą, kuriame Šiaulių universitetui buvo numatyta jungtis su Vilniaus universitetu (VU). Tačiau dabar pasigirsta įvairių nuomonių, kad ŠU jungsis nebe su VU, o su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) arba gali iš viso su niekuo nesijungti. Kokia situacija yra iš tiesų?
– Švietimo ir mokslo komitetas svarstys pateiktą planą ir teiks savo pasiūlymus. Aišku, kad planas bus koreguojamas, kadangi situacija universitetų gyvenime keičiasi labai greitai. Todėl tai, kas buvo skelbta prieš mėnesį, šiandien jau tampa pasenusia informacija.
Komitetas, remdamasis naujais įvykiais ir naujomis universitetų iniciatyvomis, svarstys šį dokumentą, o birželio viduryje pateiks Seimui. Tai bus jau antrasis šio klausimo svarstymas Seimo plenariniame posėdyje. Po šio svarstymo dar bus galima šiek tiek taisyti, po to iki liepos 1 dienos turėsime galutinai priimti dokumentą.
– Kokių naujienų turite Šiaulių universitetui?
– Manau, kad jam bus palikta teisė arba jungtis su VU, arba su VDU. Su VDU, jau minėta, pareiškė norą susijungti Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, dalis Mykolo Romerio universiteto ir netgi ateičiai tokių planų visiškai neatmeta ir Lietuvos sveikatos universitetas. Šiuo atveju susidarytų gana didelis konglomeratas, kuriame atsirastų vietos ir Šiaulių universitetui, kadangi Šiauliuose ir Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuomone, bus didelis dėmesys skiriamas mokytojams rengti.
– Ar iš tiesų universitetams patiems paliekama teisė rinktis, su kuo jungtis ar nesijungti, nebepaisant Vyriausybės pateikto plano?
– Seimas negali pasakyti, kad dabar vienas universitetas jungsis su antru ar trečiu. Mes rekomenduosime tą daryti. Jeigu į šias rekomendacijas universitetai atsižvelgs, tai, be abejonės, bus įvairiai skatinama, bus teikiama pagalba jiems susijungti.
O dėl to, ar įmanoma universitetams išlikti nepriklausomiems? Aišku, gali būti ir šis trečias kelias. Bet tai yra labai laikinas dalykas, kadangi pagalbos jiems nebus suteikta. Kažin, ar vien tik savomis jėgomis pavyks išlaikyti tokį universitetą, koks jis šiandien yra. Man atrodo, kad geriau tapti VDU Šiaulių akademija, negu apskritai atsidurti tokioje labai neaiškioje situacijoje.
– O jeigu universitetai pasirinks tą trečiąjį kelią – nesijungti su niekuo?
– Tai jų teisė. Kaip istorikas pasiremsiu visiems žinomais dviem istoriniais įvykiais. Galima žūti Pilėnuose ir galima priimti nominalų krikštą – kaip padarė Mindaugas.
– Ar galimybė universitetams patiems rinktis reiškia, kad „valstiečiai“ atsitraukia ir aukštojo mokslo reforma buvo tik garsus triukšmas be rezultato?
– Jokiu būdu reformos nenutrūks. Pusę metų intensyviai dirbama, su švietimu susiję įstatymai eina konvejeriu. Švietimo ir mokslo komitetas praktiškai jau uzurpuoja Seimo tribūną.
Mes turime aiškų reformos matymą, nuo reformos tikrai nesitraukiame, tik galbūt labiau akcentuojame reformos įgyvendinimo taktiką iniciatyvomis iš apačios.
Anksčiau galbūt nebuvo akcentuota ir visi įsivaizdavo, kad nurodymai bus tik iš viršaus ir vyks taip, kaip bus liepiama. Šiuo atveju mes skatiname iniciatyvas iš apačios ir tikrai įsipareigojame toms iniciatyvoms teikti įvairiapusę pagalbą, o universitetams paliekama teisė – arba būti reformos dalyviu, arba stebėti iš šono. Manau, kad tai yra palankus momentas ieškoti naujų kelių ir naujų prasmių. Būtų neprotinga nepasinaudoti tokia palankia situacija.
– Kokias iniciatyvas Seimas mato iš Šiaulių universiteto? Ar universiteto vadovybė tebesilaiko savarankiško universiteto kelio?
– Iš Šiaulių aš dabar negirdžiu jokių iniciatyvų, todėl nežinau, ką jie galvoja.
– Su komiteto pirmininku akademiku Eugenijumi Jovaiša siūlote Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis lemiamas vaidmuo universitetų valdyme grąžinamas Senatui, o Taryba turėtų netekti kai kurių funkcijų. Kodėl manote, kad to reikia?
– Kai universitetuose atsirado tarybos, susidarė gana paradoksali situacija: bendruomenės praktiškai buvo izoliuotos nuo dalyvavimo universiteto gyvenimo valdyme. Po pirmojo pateikimo šioms pataisoms Seimas jau pritarė.
Akivaizdu, kad universiteto bendruomenė, senatas turėtų spręsti universiteto valdymo reikalus. Lemiamas žodis turėtų būti kolegialus, o ne kažkurio vieno ar kelių žmonių.
– Įstatymo pataisose numatote ir kitokias rektorių atleidimo galimybes. Jeigu būtų tokios įstatymo pataisos priimtos žymiai anksčiau, galbūt ŠU su kitokio mąstymo rektoriais būtų įvykęs esminis lūžis ir universitetas butų buvęs geresnėje situacijoje, nei dabar?
– Įstatymas atgaline data negalioja. Kas būtų, jeigu būtų... Tai jau senos istorijos. Laiko atgal nesugrąžinsi – viskas!
Aš apskritai manau, kad lūžis nuo pat universiteto įkūrimo buvo į neigiamą pusę. Universitetui nesisekė su vadovybe nuo pat pradžių ir nieko dabar nebepadarysi.
Dabar situacija Šiaulių universitetui tikrai – ne iš geriausių, bet ji suvaldoma, jeigu bus protingai elgiamasi.
– Kas šiuo atveju Šiaulių universitete dar turi noro ar galimybių taip elgtis?
– Bendruomenė. Kai aš buvau tos bendruomenės dalis – labai sirgau dėl to, kad universitetas išliktų. Dabar turi sirgti kiti. Tai jau bendruomenės vidaus reikalas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys šiaulietis parlamentaras Arūnas Gumuliauskas sako, kad universitetams paliekama teisė – arba būti reformos dalyviu, arba stebėti iš šono: „Manau, kad tai yra palankus momentas ieškoti naujų kelių ir naujų prasmių“.
