Mero žemėje aptikti vokiečių kapai

Mero žemėje aptikti vokiečių kapai

Me­ro že­mė­je ap­tik­ti vo­kie­čių ka­pai

Vil­kiš­kės kai­mo (Šiau­lių r.) lau­kuo­se at­kas­ta Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių ka­rių ka­pa­vie­tė. Va­kar ar­cheo­lo­gas Si­mo­nas Sprin­dys in­for­ma­vo, kad ati­deng­tos 25 ka­pa­vie­tės, dar­bai vyks­ta to­liau. Ras­ti pa­lai­kai yra Šiau­lių ra­jo­no me­ro An­ta­no Be­za­ro že­mė­je.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Vie­to­je kars­to – ko­pė­čios

Sod­rios ža­lu­mos lau­ke burz­gia eks­ka­va­to­rius, vers­da­mas į šo­ną že­mes. Duo­bė­je vyks­ta dar­bai – vie­nas po ki­to at­ka­sa­mi ka­rių ka­pai.

Lau­ke pa­si­ti­kęs VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ ar­cheo­lo­gas S. Sprin­dys iš­sa­miai pa­sa­ko­ja apie paieš­ką ir ra­di­nius.

Ko­kia­me gy­ly­je bu­vo ka­pa­vie­tė? Ar­cheo­lo­gas ima met­rą: iki kars­to yra 40 cen­ti­met­rų, iki kau­ko­lės – 60 cen­ti­met­rų.

Pir­mo­jo­je ei­lė­je pa­žy­mė­ta try­li­ka ka­pų, kū­nai su­gul­dy­ti kars­tuo­se. Kraš­ti­nius ka­pus, ro­do S. Sprin­dys, pa­žei­dė me­lio­ra­ci­ja.

Kars­tai – skir­tin­gų dy­džių. Vie­nas ske­le­tas stip­riai pa­kreip­ta kau­ko­le, nes kars­tas aki­vaiz­džiai per trum­pas. Ša­lia kau­lų ma­ty­ti sa­gų, mo­ne­tų. Ža­liu da­ri­niu vir­tęs be­for­mis daik­tas, svars­to S. Sprin­dys, ga­lė­jo bū­ti kom­pa­sas.

Ati­deng­ti kau­lai stip­riai su­ža­lo­ti. Pa­sak ar­cheo­lo­go, tai ga­li liu­dy­ti stip­rią ar­ti­le­ri­jos ug­nį, spro­gi­mus. Ki­ta ver­si­ja – pa­lai­kus su­slė­gė yran­tys kars­tai. Tiks­lius at­sa­ky­mus pa­teiks eks­per­tai.

Ant vie­nos ka­pa­vie­tės ras­tas šal­mas. S. Sprin­dys ke­lia ver­si­ją, kad šal­mas ga­lė­jo bū­ti pa­ka­bin­tas ant me­di­nio ka­pą žy­min­čio kry­žiaus, šis vė­liau su­pu­vo, o šal­mas ga­liau­siai bu­vo už­vers­tas že­me.

Va­kar ar­cheo­lo­go ko­man­da bu­vo ati­den­gu­si 25 ka­po duo­bes. Vie­nas ka­rys vie­to­je kars­to bu­vo pa­lai­do­tas ant ko­pė­čių, ki­tas – ant ne­štu­vų.

Penk­ta­die­nį ma­ny­ta, kad plo­te yra ir ma­si­nė ka­pa­vie­tė. Iš­sa­mes­nis ty­ri­mas pa­ro­dė, kad spė­ji­mo vie­to­je ga­na tvar­kin­gai pa­lai­do­ti trys ka­riai.

Ap­tik­ti sep­ty­ni ka­rio iden­ti­fi­ka­vi­mo že­to­nai, dau­gu­ma iš jų neįs­kai­to­mi. Vie­nas pri­klau­sė prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos ka­riui, du – kal­nų ar­ti­le­ris­tams. Pa­sak S. Sprin­džio, že­to­nų ga­li pa­si­ma­ty­ti dau­giau, iš­kė­lus pa­lai­kus.

Tarp ra­di­nių – dvi pi­ni­gi­nės, trys pre­zer­va­ty­vai – ši ap­sau­gos prie­mo­nė bū­da­vo iš­duo­da­ma vo­kie­čių ka­riuo­me­nė­je.

Pa­sak S. Sprin­džio, to­kiuo­se ka­puo­se daž­niau­siai ne­bū­na gink­luo­tės, eki­puo­tės, ku­rią dar ga­lė­jo pa­nau­do­ti ko­vos drau­gai. Gink­lų ap­tin­ka­ma ma­si­niuo­se pa­lai­do­ji­muo­se. Min­gė­liuo­se, ne­to­li Gil­vy­čių, ka­riai bend­ra­me ka­pe bu­vo už­kas­ti su kas­tu­vė­liais, durk­lais, pis­to­le­tais.

Paieš­kos

S. Sprin­dys sa­ko, kad in­for­ma­ci­ją apie ka­pa­vie­tę Kur­šė­nų se­niū­ni­jo­je iš par­tne­rių Vo­kie­ti­jo­je ga­vo maž­daug prieš me­tus. Pa­gal vo­kie­čių duo­me­nis, ka­pa­vie­tė­je tu­rė­tų bū­ti 46 ka­riai.

Są­ra­še bu­vo nu­ro­dy­tos gy­ven­vie­tės ir au­kų skai­čiai, bet ne tiks­li vie­ta.

Ar­cheo­lo­gui tal­ki­nę sa­va­no­riai dar ru­de­nį kal­bė­jo­si su liu­di­nin­ku iš Sau­lu­čių kai­mo.

„Liu­di­nin­kas at­si­mi­nė kau­bu­rė­lius. Vė­liau pa­si­tel­kė­me kar­tog­ra­fi­nius duo­me­nis, me­lio­ra­to­rių pla­nus – juo­se ši vie­ta pa­žy­mė­ta kaip ka­pi­nės“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Pra­si­dė­jo paieš­kos. Ras­ti ka­pa­vie­tę ja­vais už­sė­ta­me lau­ke ne­bu­vo leng­va. Pra­džia ne­bu­vo sėk­min­ga – pa­gal mas­te­lį at­ma­tuo­ta me­na­ma ka­pi­nių cent­ro vie­ta ne­pa­sit­vir­ti­no.

Pa­si­vaik­šio­ję po lau­kus, ty­rė­jai ap­ti­ko pa­vie­nių, iš­blaš­ky­tų kau­lų, sa­gų, že­to­ną, pa­la­pin­siaus­čių žie­dų.

„Tai bu­vo pir­ma­sis sig­na­las, kad ka­pi­nės yra iš da­li­es suar­dy­tos me­lio­ra­ci­jos ir pa­suf­le­ra­vo ki­tą paieš­kos kryp­tį. Ei­da­mi ly­giag­re­čio­mis tran­šė­jo­mis ga­liau­siai už­ka­bi­no­me pa­tį ka­pi­nių kam­pą. Kai iš že­mės pra­dė­jo lįs­ti len­tos su vi­ni­mis – su­pra­to­me, kad pa­tai­kė­me“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Nus­ta­čius ei­lės kryp­tį, į pa­gal­bą bu­vo pa­si­telk­tas eks­ka­va­to­rius.

„Ka­pi­nės anuo­met bu­vo miš­ke­lio pa­kraš­ty­je – da­bar vaiz­das ge­ro­kai pa­ki­tęs. Me­lio­ra­ci­ja čia praė­jo 1970 me­tais, maž­daug nuo to lai­ko že­mė yra dir­ba­ma“, – sa­ko S. Sprin­dys.

Paaiš­kė­jo, kad ne­to­lie­se gy­ve­nęs liu­di­nin­kas, jau išė­jęs ana­pi­lin, bu­vo ap­si­ri­kęs 50 met­rų.

Me­ras ne­sua­be­jo­jo

Vilkiškės kaimo laukas dirbamas Šiaulių rajono mero A. Bezaro, bet nėra jo nuosavybė. Dau­giau nei dvie­jų hek­ta­rų lau­ką, ku­ria­me ras­ta ka­pa­vie­tė, me­ras sa­ko pra­dė­jęs dirb­ti tik per­nai.

A. Be­za­rui ap­tik­ta ka­pa­vie­tė ne­bu­vo di­de­lis siurp­ri­zas. Ap­lin­ki­nės vie­tos jam ge­rai pa­žįs­ta­mos – te­ko ne­to­lie­se gy­ven­ti, kai, bū­da­mas dve­jų me­tų, su ar­ti­mai­siais grį­žo iš Si­bi­ro.

Da­bar gre­ta, Ta­diš­kių kai­me, tu­ri so­dy­bą. Apie ga­li­mus pa­lai­do­ji­mus bu­vo gir­dė­jęs iš vie­ti­nių. Ži­no, kad ne­to­li so­dy­bos esan­čia­me miš­ke te­bė­ra ap­ka­sai, ku­riuo­se bu­vo įsi­tvir­ti­nę tan­kai.

A. Be­za­ras net ne­sua­be­jo­jo duo­ti lei­di­mą kas­ti ja­vų lau­ką: „Net ne­bu­vo dis­ku­si­jų. Kai ku­rie ūki­nin­kai sa­ko, gal ga­lė­jo pa­lauk­ti ja­vap­jū­tės, bet man to­kių min­čių ne­ki­lo! Nes­kai­čia­vau ir ne­skai­čiuo­siu jo­kių nuo­sto­lių.“

Me­ras jau ne kar­tą lan­kė­si prie ka­pa­vie­tės. Pa­ra­gi­no ir Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus šią vie­tą pa­ro­dy­ti vai­kams, anū­kams: kad pa­ma­ty­tų, ko­kios žiau­rios yra ka­ro pa­sek­mės.

A. Be­za­ras pa­si­džiau­gė, kad me­lio­ra­ci­ja kliu­dė tik po­rą ka­pų, ne­su­nai­ki­no vi­sos ei­lės. Jo tei­gi­mu, anais lai­kais me­lio­ra­to­riai, iš­ka­sę kau­lus, ne vi­sa­da pra­neš­da­vo, ne­no­rė­da­mi stab­dy­ti darbų.

Ren­ka in­for­ma­ci­ją

Kiek lai­ko Vil­kiš­kės kai­mo lau­ke vyks dar­bai, pri­klau­sys nuo pa­lai­do­ji­mų ir tal­ki­nin­kų skai­čiaus.

S. Sprin­džiui pa­de­da Šau­lių są­jun­gos na­riai, Kur­šė­nų Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos gim­na­zis­tės, Ro­lan­das Ta­mo­šai­tis, Dai­nius Bui­vy­das. Šiau­lių ra­jo­ne ko­man­da pla­nuo­ja dirb­ti iki bir­že­lio vi­du­rio.

Ba­lan­džio pra­džio­je „Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė apie vo­kie­čių ka­rių ka­pų paieš­kas Še­me­tiš­kių kai­mo (Šiau­lių r.) lau­kuo­se. Į šį ob­jek­tą S. Sprin­džio va­do­vau­ja­ma ko­man­da pla­nuo­ja grįž­ti, nes pa­pil­do­ma me­džia­ga iš­kė­lė nau­jų prie­lai­dų.

Po „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jos at­si­lie­pė žmo­nės, pa­si­da­li­ję tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja apie ga­li­mus pa­lai­do­ji­mus Šiau­lių ap­skri­ty­je. Pa­teik­tos ži­nios tik­ri­na­mos.

„Yra toks po­sa­kis: ka­ras bai­gia­si ta­da, kai pa­sku­ti­nis ka­rys at­si­gu­la į ka­pą“, – šiuo prin­ci­pu va­do­vau­ja­si S. Sprin­dys.

Po ant­ro­po­lo­gi­nės ana­li­zės vo­kie­čių ka­rių pa­lai­kai pa­gar­biai per­lai­do­ja­mi ofi­cia­lio­se ka­pi­nė­se Vil­niu­je, Kau­ne ar­ba Klai­pė­do­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pir­mo­je ei­lė­je pa­lai­do­ta try­li­ka ka­rių.

VšĮ „Kul­tū­ros ver­ty­bių glo­bos tar­ny­ba“ ar­cheo­lo­gas Si­mo­nas Sprin­dys Šiau­lių ra­jo­ne pla­nuo­ja dir­bti iki bir­že­lio vi­du­rio.

Pa­lai­kai pa­lai­do­ti per ma­ža­me kars­te.

Ka­pe ma­ty­ti sa­gos, mo­ne­tos.

Že­mės sluoks­nį iki ka­pų ka­sa eks­ka­va­to­rius.

Virš ka­pa­vie­tės au­go žie­mi­niai kvie­čiai.

Vy­tau­to STE­PO­NA­VI­ČIAUS nuo­tr.

At­kas­tos ka­pa­vie­tės vaiz­das iš oro.