Naujausios
Istoriją liudija Juozo Urbšio dokumentai
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta dokumentų paroda „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją“. Parodą ir knygą apie karininką, diplomatą, kultūros veikėją Juozą Urbšį (1896–1991) pristatė žurnalistas, istorikas Vilius Kavaliauskas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Parodos, kurią parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, atidarymas – vienas iš Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginių.
V. Kavaliauskas rėmėsi diplomatiniu ir kūrybiniu J. Urbšio palikimu. J. Urbšio fondą, saugomą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sudaro 653 bylos. Tai – autografai, mašinraščiai, nuorašai, nuotraukos. Jo žmonos Marijos Mašiotaitės-Urbšienės (rašytojo Prano Mašioto dukros) fonde – 700 bylų.
Ypač įdomūs, pasak V. Kavaliausko, J. Urbšio diplomatiniai laiškai.
Su J. Urbšiu V. Kavaliauskas susipažino 1988 metais, grįžęs iš Niujorko į Lietuvą. 1984–1988 metais, dirbdamas JAV, V. Kavaliauskas dar spėjo pabendrauti ir su buvusiu krašto apsaugos ministru, kariuomenės vadu generolu Stasiu Raštikiu, Smetonos asmeniniu sekretoriumi Aleksandru Merkeliu, 1964 metais Niujorke išleidusiu biografinę knygą „Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“. V. Kavaliausko iniciatyva šiemet ši knyga išleista ir Lietuvoje.
V. Kavaliauskas pas J. Urbšį, gyvenusį Kaune, visuomet važiuodavo su magnetofonu, kad įsirašytų pokalbius.
J. Urbšiui, paskutiniam Nepriklausomos Lietuvos užsienio ministrui (Vincas Krėvė dirbo jau marionetinėje vyriausybėje), teko priimti du ultimatumus – iš Vokietijos 1939 metais ir iš Sovietų Sąjungos 1940 metais.
V. Kavaliauskui atmintin įstrigo J. Urbšio atsakymas į klausimą, kuo skyrėsi diktatoriai Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas. J. Urbšio žodžiais, nesiskyrė niekuo: tik skirtingu duotu laiku ultimatumui priimti. Vokiečiai davė tris dienas, rusai – 10 valandų.
1940 metų liepos 17 dieną J. Urbšys kartu su žmona Marija buvo ištremti ir įkalinti. Kalėjo 14 metų, iš jų 11 praleido vienutėje. Tik po devynerių metų atsitiktinai sužinojo, kad su žmona kali tame pačiame kalėjime.
1954 metais J. Urbšys, paleistas iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą, su žmona apsigyveno Viaznikuose, Vladimiro srityje, dirbo kasininku pirtyje.
Į Lietuvą grįžo 1956 metais, vertė knygas. Didžiulio dėmesio J. Urbšys sulaukė atgimimo metais, išleistos jo knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais“, „Atsiminimai“.
J. Urbšys – vienintelis Pirmosios Lietuvos ministras, sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės. Anapilin išėjo 1991 metais, būdamas 95-erių. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.
Vilius Kavaliauskas ne kartą bendravo su Juozu Urbšiu.
Juozas Urbšys – Lietuvos Respublikos pasiuntinys Rygoje. 1933 metai.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys Josifo Stalino, Viačeslavo Molotovo, Klemento Vorošilovo, Andrejaus Ždanovo ir Lietuvos delegacijos akivaizdoje pasirašo priverstinę Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai bei Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, pradėjusią Lietuvos nepriklausomybės likvidavimą. 1939 metų spalio 10 diena.
Juozas Urbšys priėmime pas Vokietijos kanclerį Adolfą Hitlerį. Dešinėje sėdi Reicho užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas (arba jo pavaduotojas Woermanas). 1939 metų gegužės 22 diena. Agentūros „France Press“ nuotrauka. Nuotraukos kopija saugoma ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje.
