
Naujausios
Biblioteka tampa svarbi kaip namai ir darbas
„Bibliotekininkė nėra nieko neveikianti, pikta ir su virbalais!“ – iki šiol gyvu stereotipu stebisi Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė, geriausia 2016 metų bibliotekos vadovė. Kultūros ministerijos apdovanota ilgametė direktorė sako, kad biblioteka nėra vien knygos – įvairaus amžiaus lankytojus traukia naujos veiklos, technologijos. Šios bibliotekos pasididžiavimas – analogų Lietuvoje neturintis Komiksų centras.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
– Tapote viena iš trijų geriausių 2016 metų bibliotekų vadovų Lietuvoje. Kokius svarbiausius nuveiktus darbus išskirtumėte?
– Reikšmingiausiu įvykiu laikau, kad mūsų biblioteka laimėjo projektą ir įkūrėme Komiksų centrą. Tokia erdvė yra vienintelė Lietuvoje.
Inicijuojant projektą, teko daug domėtis komiksais. Su komiksu galima tiek daug nuveikti! Teko stažuotis Prancūzijos bibliotekose, mačiau, kaip populiaru skaityti komiksus, bet tokio centro, kaip pas mus, ten nebuvo. Su komanda pavyko realizuoti visiškai naują dalyką, sukurti erdvę, į kurią gali ateiti tiek vaikas, tiek suaugęs, atsipalaiduoti, kurti komiksą.
Per praėjusius metus vien Komiksų centre apsilankė beveik 4 000 lankytojų. Turime galimybių pasikviesti žmones, kuriančius komiksus. Buvo atvykęs svečias iš Prancūzijos.
– Kokių veiklų dar vykdo biblioteka?
– Mūsų biblioteka – išskirtinė, nesame po vienu stogu. Visi mūsų filialai yra bendruomenių bibliotekos.
Pastaruoju metu ypač daug kuriame edukacinių veiklų jaunimui ir vaikams. Šios veiklos nėra remiamos, jos įgyvendinamos iš projektinių lėšų. Vaikų literatūros skyriuje įkurta erdvė „Skaitanti mama“, klubas vienija mamas, kurios laikinai „iškrenta“ iš darbo, augina vaikučius. Turėjome gerus rėmėjus, įsigijome maniežų, nes ateina įvairaus amžiaus skaitytojų – ir iki vienerių metų.
Labai gražiai bendradarbiaujame su senjorais. Bibliografijos-informacijos skyriuje senjorai moko amatų gudrybių ir jaunesnę kartą. Amžiaus skirtumus gali suvienyti bendra idėja, veikla. Vienas iš projektų – senjorai audė juostas, mokiniai rašė eiles apie Kovo 11-ąją, bendras veiklos rezultatas buvo plakatai, patalpinti miesto stotelėse.
Darbuotojai organizuoja ir savo rajone gyvenančių žmonių parodas, pristato knygas. Gyventojams tai gali tapti pirmąja vieta pristatyti savo darbus. Tuo labai džiaugiamės.
– Dar viena iš funkcijų – skatinti bendruomeniškumą?
– Taip. Bibliotekos bendrauja su bendruomenių pirmininkais, jie įsijungia į mūsų renginius. Aido gatvėje prie bibliotekos pastatyti suoliukai: idėja buvo bibliotekininkų, o įgyvendinta per bendruomenę. Suoliukus, kuriuos puošia išdrožtos knygos, sukūrė liaudies meistras D. Žymantas.
– Gyventojų mieste mažėja, o skaitytojų?
– Pernai pas mus buvo 182 tūkstančiai lankytojų. Šiemet lankytojų turime 10 tūkstančių daugiau. Taip, gyventojų mažėja, bet auga nauja karta, ir reikia galvoti, ką jai pasiūlyti, kad ateitų į biblioteką. Mūsų strateginis tikslas – pradėti nuo tėvų.
Pernai beveik 49 procentai lankytojų buvo vaikai ir jaunimas. Mūsų komanda kuria projektus, susietus su įdomiomis veiklomis. Pavyzdžiui, pasiūlymas „Skaityk ir kurk šešėlių teatrą“ intriguoja. Pastarųjų metų viliojančios intrigos, projektai, susiję su vaikais, davė teigiamų rezultatų.
Atrodo, taip neseniai renovavome bibliotekas, o žiūrėk, jau linoleume skylė! Vadinasi, pas mus žmonės eina – „Šaltinėlio“ filialo grindyse padarytą upelį „išbraidė“ lankytojai! Reikia ne pykti, o džiaugtis.
Laimėjome projektą, skirtą skaitytojams, kurie gyvena tyloje – klausos negalią turintiems žmonėms. Net šeši bibliotekos darbuotojai baigė gestų kalbos kursus.
Bibliotekininkes, o ypač Bibliografijos-informacijos skyriaus, Lieporių filialo, vadinu ir kompiuterinio raštingumo pradmenų mokytojomis.
Naujovės ateina – stengiamės neaplenkti nė vieno gyventojo.
– Koks šiandien vyrauja požiūris į biblioteką ir bibliotekininkus?
– Mes rodome, kad galime labai daug. Jei mums padeda, galime dvigubai daugiau. Reikia daugiau pinigų knygoms. Kažkodėl kartais galvojama, kad tų pinigų neduodama bibliotekoms. Palaukite! Ar biblioteka pati skaitys?! Neduodama gyventojams!
Pernai knygoms iš ministerijos gavome beveik 27 tūkstančius eurų, miestas skyrė 7 200 eurų. Galėjome nupirkti 9 200 egzempliorių knygų. Prieš krizę gaudavome iki 200 tūkstančių litų (beveik 58 tūkstančius eurų).
Bibliotekoje yra 43 darbuotojai. Norėtųsi, kad atlyginimai būtų didesni, nes dirba daug. Pakilimas vyko trejus metus iš eilės, bet jis nebuvo toks, kad pasijaustų, dar pasimaišė euro įvedimas.
Žmonės, baigę bibliotekininkystės specialybę, dabar tapo specialistais, kurie vykdo įvairiausias – mokytojo, auklėtojo – funkcijas, turi sugebėti bendrauti.
Niekaip nesuprantu, kodėl biblioteka ir bibliotekininkės žmonėms asocijuojasi su virbalais? Įstrigo ir straipsnio pavadinimas: „Kodėl krepšininkai renkasi manekenes, o ne bibliotekininkes?“ Iš tiesų bibliotekose dirba daug jaunimo, kuris seniai užgyventą įvaizdį užkasė.
Sutinku, kad nuo įvaizdžio sunku pabėgti, nes kažkada bibliotekoje tikrai buvo tik viena paslauga. Dabar biblioteka yra trečia svarbi vieta: darbas, namai ir erdvė bendrauti. Bibliotekoje galima mokytis, susitikti. Bibliotekos tikrai keičiasi.
– Biblioteka akredituota tarptautinei savanorystės veiklai. Sulaukėte svečių?
– Pernai atvyko ispanas ir italė – jauni, veiklūs, savęs ieškantys, išradingi žmonės. Smagu, kad pasirinko mus. Ispanas Lieporių bibliotekoje vedė ispanų kalbos kursus, susirinko nemaža grupelė žmonių.
Šioje bibliotekoje vyksta ir esperanto kalbos kursai, labai noriu padėkoti Zenonui Sabaliui ir ten dirbančiam kolektyvui už idėją ir savanorystę.
– Kokie šių metų bibliotekos tikslai?
– Laimėjome tarptautinį regiono pasienio projektą LATLIT. Šio projekto pagrindu atsiras užsienio kalbų mokymosi centras, tokio Šiauliuose nėra. Į jį mokytis ateitų bet kokio amžiaus žmonės. Jei projektas bus paremtas 100 procentų, lygiagrečiai bus įkurta erdvė šeimai: nuo 3D spausdintuvo iki kino filmų peržiūros. Kol tėveliai mokysis užsienio kalbų, vaikai galės žaisti. Norisi suburti žmones – juk pietinėje miesto dalyje gyvena tiek jaunų šeimų!
Vaikai nebeskaitys taip, kaip mes norėtume, jie jau gimė su telefonais. Bendrauti su Z karta reikia pradėti nuo technologijų.
– Kokia turėtų būti biblioteka, apie kurią sakytumėte: pasiekiau tai, ko norėjau?
– Nežinau, kiek toli esu nuo svajonės, idėją išsakiau Savivaldybei. Jei viskas pavyktų, gal kai kuriose bibliotekose atsirastų savitarna. Kad žmogus pajaustų, kad gali viską padaryti pats – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
– Koks buvo jūsų kelias į biblioteką?
– Tėvukas labai mėgo skaityti. Sakydavo: parnešk knygų ir man, ir sau. Mokykloje buvau bibliotekos aktyvistė: nebuvo nieko geriau už tai, kad klasės draugams galėjau išduoti knygas. Turėjau labai puikią lietuvių kalbos mokytoją Jūratę Sirtautienę.
Kai pradėjau dirbti, buvo tik įsikūrusi centralizuota bibliotekų sistema, su skaitytojais teko tik mėnesį padirbti, tapau dabartinio Lieporių filialo (prieš tai buvo filialas Nr. 1) vedėja. Prasidėjo organizavimo, ieškojimo kelias.
Man teko daug važinėti, kelti kvalifikaciją, dalyvavau penkiose IFLA generalinėse konferencijose Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikoje, Kanadoje, Puerto Rike. Man atrodo, kad visur bibliotekininkas yra vienodas – užsidegęs. Ir visur tos pačios finansinės problemos, reikia gyventi iš projektų. Savo darbuotojus nuolat raginu visur dalyvauti.
– Kaip atrodo Lietuvos bibliotekos Vakarų bibliotekų kontekste?
– Labai gerai. Proveržis bibliotekose pasijautė su projektais „Bibliotekos pažangai-1“, „Bibliotekos pažangai-2“.
Praėjusį rudenį teko lankytis Suomijos bibliotekose. Net pasididžiavau, kai pamačiau bibliotekoje stovinčias vaikščiojimo lazdas – mes Rėkyvoje įvykdėme projektą, šalia knygų atsirado lazdos, galima jas pasiskolinti, pasivaikščioti aplink Rėkyvos ežerą. Bibliotekoje Suomijoje buvo net kraujospūdžio aparatas. Todėl sakau, kad jis turi atsirasti ir pas mus! Kodėl gi ne? Ir tai realybė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė džiaugiasi inovatyvia erdve – Komiksų centru.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai direktorei sukūrė sveikinimą-komiksą. Irena Žilinskienė sako, kad brangiausias dalykas – gaunama grąža iš savo komandos narių.
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka 2015 metais buvo pripažinta Originaliausių inovacijų biblioteka.
„Gyventojų mažėja, bet auga nauja karta ir reikia galvoti, ką jai pasiūlyti, kad ateitų į biblioteką“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.