
Naujausios
„Darom“ talkininkai ir džiaugėsi, ir skundėsi
Savaitgalį įvairiausiose Šiaulių vietose daugėjo rožinių maišų – kasmetės talkos „Darom“ rezultato. Šiemet talkos prasidėjo gerokai anksčiau, tad šeštadienį talkininkų mieste nebuvo daug.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Neišvežti pernykščiai lapai
Centriniame miesto parke iš toli girdėjosi armonikos garsai, smagia muzika pasirūpino Ukrainos asociacijos „Karpatai“ atstovai. Miesto parką grėbė, šakas, šiukšles rinko apie šimtas talkininkų.
„Gal reikia maišo šiukšlėms?“ – energingai teiravosi Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentė Vida Pociuvienė.
„Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau žmonių. Tik apmaudu, kad tebeliko pernai mūsų sugrėbtos, bet neišvežtos lapų krūvos. Pikta, nes žmonės dirba, o niekas šiukšlių neišveža“, – sakė V. Pociuvienė.
Šiaulių sporto gimnazijos kolektyvas talkoje dalyvavo ne pirmą kartą. „Geriems darbams blogas oras įtakos neturi, esmė – bendras tikslas“, – sakė gimnazijos mokytoja Edita Pupkevičiūtė-Kiguolė.
Apžvelgusi teritoriją, mokytoja konstatavo: „Mūsų parko situacija yra baisi. Džiaugiuosi, kad bent po tautodailės plenero parkas papuoštas skulptūromis. O juk parkas galėtų būti viena iš lankomiausių vietų.“
Talkoje plušėjo ir Šiaulių suaugusiųjų mokyklos, kuri yra netoli parko, atstovai.
„Turime savanorystės būrelį. Daugiausiai tvarkome teritoriją arčiausiai tako, kad būtų gražesni vaizdai ir mums patiems, ir kitiems“ – sakė Vitalija Česnienė, Suaugusiųjų mokyklos ir Sporto gimnazijos mokytoja, savanorystės būrelio koordinatorė.
Nori gyventi gražiau
Manto Sindriūno, sutikto prie Talkšos ežero, rankose – trys šiukšlių maišai, iš vieno styro nemenka plastiko detalė.
Talkos dalyvis įvertino: šiukšlių šiemet šioje teritorijoje mažiau nei pernai. Pranyko plastiko, stiklo tara, kurią galima priduoti į supirktuvę: terado vieną plastiko butelį. Pagal šiukšles spėja, kad daugiausiai jų palieka žvejai ir benamiai.
Pernai talkininkai aptiko mobilųjį telefoną: paskambino jo savininkui, kuris atėjo ir pasiėmė pamestą daiktą.
Švendrių gatvės gale, prie ežero, darbavosi Kalniuko mikrorajono kaimynai. Į talką rinkosi ne pirmą kartą: pamato, kad jau kaupiasi šiukšlynas, ir eina tvarkytis.
Vienas vyras, įbridęs į ežerą, traukė padangas, plastiką ir kitas atliekas.
„Prišiukšlina, o paskui vėl sugrįžta į tą pačią vietą. Toks mūsų piliečių sąmoningumas“, – sakė Rita Žukauskienė. Prie ežero, ypač vasarą, važiuoja jaunimas. Jei jų paprašo nešiukšlinti, išgirsta: „Ko tu čia mums aiškini?“
Kalniuke gimęs ir užaugęs Audrius Petkus septyniolika metų su kaimynu tvarko teritoriją. Vasarą žolę pjauna keturis kartus. Apipjauna senus, pūvančius, lūžtančius gluosnius.
Kaimynai nešiukšlina. Šiukšles suveža iš toliau. Atkreipė dėmesį: šiukšlintojai atliekas meta ne į krūmus, o ten, kur sutvarkyta. Yra buvę, kad tarp šiukšlių voliojosi mokesčių mokėjimo kvitai su adresais. Surinko, nuvežė ir padėjo prie šiukšlių savininko durų.
„Ir netingėk atvažiuoti prie ežero išmesti! Savo problemas kelia ant kitų pečių. O mūsų valdžia? Tokį ežerą turime viduryje miesto! Vienintelį gabaliuką prie „Lapės“ sutvarkė, o juk ežeras yra didelis!“ – emocingai komentavo A. Petkus.
Kalniuko svečiai stebisi, kad neišnaudotas toks potencialas, nėra tako apeiti aplink ežerą.
Pasak A. Petkaus, anksčiau Kalniukas turėjo nekokią reputaciją, dabar čia atsikelia jaunesni žmonės, kito mentaliteto, nori tvarkytis ir gražiau gyventi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kalniuko gyventojas Audrius Petkus teritoriją prie ežero prižiūri ir tvarko septyniolika metų.
Kalniuko gyventojams teko „žvejoti“ šiukšles iš ežero.
Centriniame miesto parke dirbo apie šimtas žmonių.
Centriniame miesto parke talkininkai dirbo su muzika.
Talkšos ežero „turtai“.