„Darom“ talkininkai ir džiaugėsi, ir skundėsi

„Da­rom“ tal­ki­nin­kai ir džiau­gė­si, ir skun­dė­si

Sa­vait­ga­lį įvai­riau­sio­se Šiau­lių vie­to­se dau­gė­jo ro­ži­nių mai­šų – kas­me­tės tal­kos „Da­rom“ re­zul­ta­to. Šie­met tal­kos pra­si­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau, tad šeš­ta­die­nį tal­ki­nin­kų mies­te ne­bu­vo daug.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Neiš­vež­ti per­nykš­čiai la­pai

Cent­ri­nia­me mies­to par­ke iš to­li gir­dė­jo­si ar­mo­ni­kos gar­sai, sma­gia mu­zi­ka pa­si­rū­pi­no Uk­rai­nos aso­cia­ci­jos „Kar­pa­tai“ at­sto­vai. Mies­to par­ką grė­bė, ša­kas, šiukš­les rin­ko apie šim­tas tal­ki­nin­kų.

„Gal rei­kia mai­šo šiukš­lėms?“ – ener­gin­gai tei­ra­vo­si Šiau­lių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Po­ciu­vie­nė.

„Kiek­vie­nais me­tais at­si­ran­da vis dau­giau žmo­nių. Tik ap­mau­du, kad te­be­li­ko per­nai mū­sų su­grėb­tos, bet neiš­vež­tos la­pų krū­vos. Pik­ta, nes žmo­nės dir­ba, o nie­kas šiukš­lių neiš­ve­ža“, – sa­kė V. Po­ciu­vie­nė.

Šiau­lių spor­to gim­na­zi­jos ko­lek­ty­vas tal­ko­je da­ly­va­vo ne pir­mą kar­tą. „Ge­riems dar­bams blo­gas oras įta­kos ne­tu­ri, es­mė – bend­ras tiks­las“, – sa­kė gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Edi­ta Pup­ke­vi­čiū­tė-Ki­guo­lė.

Apž­vel­gu­si te­ri­to­ri­ją, mo­ky­to­ja kons­ta­ta­vo: „Mū­sų par­ko si­tua­ci­ja yra bai­si. Džiau­giuo­si, kad bent po tau­to­dai­lės ple­ne­ro par­kas pa­puoš­tas skulp­tū­ro­mis. O juk par­kas ga­lė­tų bū­ti vie­na iš lan­ko­miau­sių vie­tų.“

Tal­ko­je plu­šė­jo ir Šiau­lių suau­gu­sių­jų mo­kyk­los, ku­ri yra ne­to­li par­ko, at­sto­vai.

„Tu­ri­me sa­va­no­rys­tės bū­re­lį. Dau­giau­siai tvar­ko­me te­ri­to­ri­ją ar­čiau­siai ta­ko, kad bū­tų gra­žes­ni vaiz­dai ir mums pa­tiems, ir ki­tiems“ – sa­kė Vi­ta­li­ja Čes­nie­nė, Suau­gu­sių­jų mo­kyk­los ir Spor­to gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja, sa­va­no­rys­tės bū­re­lio koor­di­na­to­rė.

No­ri gy­ven­ti gra­žiau

Man­to Sind­riū­no, su­tik­to prie Talk­šos eže­ro, ran­ko­se – trys šiukš­lių mai­šai, iš vie­no sty­ro ne­men­ka plas­ti­ko de­ta­lė.

Tal­kos da­ly­vis įver­ti­no: šiukš­lių šie­met šio­je te­ri­to­ri­jo­je ma­žiau nei per­nai. Pra­ny­ko plas­ti­ko, stik­lo ta­ra, ku­rią ga­li­ma pri­duo­ti į su­pirk­tu­vę: te­ra­do vie­ną plas­ti­ko bu­te­lį. Pa­gal šiukš­les spė­ja, kad dau­giau­siai jų pa­lie­ka žve­jai ir be­na­miai.

Per­nai tal­ki­nin­kai ap­ti­ko mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną: pa­skam­bi­no jo sa­vi­nin­kui, ku­ris atė­jo ir pa­siė­mė pa­mes­tą daik­tą.

Švend­rių gat­vės ga­le, prie eže­ro, dar­ba­vo­si Kal­niu­ko mik­ro­ra­jo­no kai­my­nai. Į tal­ką rin­ko­si ne pir­mą kar­tą: pa­ma­to, kad jau kau­pia­si šiukš­ly­nas, ir ei­na tvar­ky­tis.

Vie­nas vy­ras, įbri­dęs į eže­rą, trau­kė pa­dan­gas, plas­ti­ką ir ki­tas at­lie­kas.

„Pri­šiukš­li­na, o pa­skui vėl su­grįž­ta į tą pa­čią vie­tą. Toks mū­sų pi­lie­čių są­mo­nin­gu­mas“, – sa­kė Ri­ta Žu­kaus­kie­nė. Prie eže­ro, ypač va­sa­rą, va­žiuo­ja jau­ni­mas. Jei jų pa­pra­šo ne­šiukš­lin­ti, iš­girs­ta: „Ko tu čia mums aiš­ki­ni?“

Kal­niu­ke gi­męs ir užau­gęs Aud­rius Pet­kus sep­ty­nio­li­ka me­tų su kai­my­nu tvar­ko te­ri­to­ri­ją. Va­sa­rą žo­lę pjau­na ke­tu­ris kar­tus. Apip­jau­na se­nus, pū­van­čius, lūž­tan­čius gluos­nius.

Kai­my­nai ne­šiukš­li­na. Šiukš­les su­ve­ža iš to­liau. Atk­rei­pė dė­me­sį: šiukš­lin­to­jai at­lie­kas me­ta ne į krū­mus, o ten, kur su­tvar­ky­ta. Yra bu­vę, kad tarp šiukš­lių vo­lio­jo­si mo­kes­čių mo­kė­ji­mo kvi­tai su ad­re­sais. Su­rin­ko, nu­ve­žė ir pa­dė­jo prie šiukš­lių sa­vi­nin­ko du­rų.

„Ir ne­tin­gėk at­va­žiuo­ti prie eže­ro iš­mes­ti! Sa­vo pro­ble­mas ke­lia ant ki­tų pe­čių. O mū­sų val­džia? To­kį eže­rą tu­ri­me vi­du­ry­je mies­to! Vie­nin­te­lį ga­ba­liu­ką prie „La­pės“ su­tvar­kė, o juk eže­ras yra di­de­lis!“ – emo­cin­gai ko­men­ta­vo A. Pet­kus.

Kal­niu­ko sve­čiai ste­bi­si, kad neiš­nau­do­tas toks po­ten­cia­las, nė­ra ta­ko apei­ti ap­link eže­rą.

Pa­sak A. Pet­kaus, anks­čiau Kal­niu­kas tu­rė­jo ne­ko­kią re­pu­ta­ci­ją, da­bar čia at­si­ke­lia jau­nes­ni žmo­nės, ki­to men­ta­li­te­to, no­ri tvar­ky­tis ir gra­žiau gy­ven­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kal­niu­ko gy­ven­to­jas Aud­rius Pet­kus te­ri­to­ri­ją prie eže­ro pri­žiū­ri ir tvar­ko sep­ty­nio­li­ka me­tų.

Kal­niu­ko gy­ven­to­jams te­ko „žve­jo­ti“ šiukš­les iš eže­ro.

Cent­ri­nia­me mies­to par­ke dir­bo apie šim­tas žmo­nių.

Cent­ri­nia­me mies­to par­ke tal­ki­nin­kai dir­bo su mu­zi­ka.

Talk­šos eže­ro „tur­tai“.