
Naujausios
„Pabėgę“ latviai atvėrė seną žaizdą
Ketvirtadienį jubiliejinio festivalio „Resurrexit“ kulminacija turėjusi tapti Sven-Davido Sandstromo oratorija „Messiah“ virto beprecedenčiu įvykiu: dėl netinkamos temperatūros Šiaulių katedroje profsąjungos sprendimu atsisakė groti Liepojos simfoninis orkestras. Latvių gestas dar kartą priminė Šiaulių problemą: mieste nėra tinkamos koncertinės salės.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pastangos nepadėjo
Vakar rašėme, kad oratoriją turėjo atlikti net trys dviejų valstybių chorai (Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, valstybinis choras „Vilnius“, Latvijos valstybinis choras „Latvija"), groti – Liepojos simfoninis orkestras, diriguoti – vienas ryškiausių Latvijos dirigentų Maris Sirmais.
Paklausyti koncerto susirinko pilnutėlė katedra – per 1 000 žmonių. Klausytojai buvo įspėti, kad koncertas vėluos 15 minučių. Joms prabėgus, sveikinimo žodį tarė koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ direktorė Nijolė Saimininkienė, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pakviesti chorai.
Bet koncertas neprasidėjo, N. Saimininkienė susirinkusiųjų paprašė kantrybės. Po pusvalandžio pranešta, kad koncertas neįvyks: groti atsisakė Liepojos simfoninis orkestras, nes temperatūra katedroje nesiekia +18 laipsnių.
N. Saimininkienė informavo, kad katedra nuo ryto šildyta visu pajėgumu, galiausiai į pagalbą pūsti karštą orą pasitelkta Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė.
Atsistoję žiūrovai plojo dirigentui, kuris su natomis stovėjo netoli lauko durų, ir chorams. Per katedrą nuvilnijo „Kur giria žaliuoja“ – dainuoti pradėjo choras „Vilnius“, prisijungė ir „Polifonija“.
„Aš nežinau, kas dabar bus. Improvizacija, – sakė N. Saimininkienė. – Dirigentas atliks dalį kūrinio kartu su solistais akapela.“ Vieną sutrumpintą oratorijos dalį atliko chorai su soliste Elina Šimkus. Po kūrinio žmonės nesiskirstė. Latvių choras paskelbė, kad atliks savo dainą.
Galiausiai N. Saimininkienė informavo, kad iki tinkamos temperatūros trūko vieno laipsnio: „Viena vertus, nemalonu, kita – pamatėme, ką reiškia profsąjungos. Kūrinys paruoštas, surepetuotas ir čia, ir Liepojoje. Jei šis kūrinys atėjo į Lietuvą, pasibeldė į širdis, jūs būtinai jį išgirsite. Atsiprašau.“
Klausytojai įteikė gėlių dirigentui Maris Sirmais, o koncerto dalyviai atsisakė honoraro už neįvykusį pasirodymą.
Profsąjungos galia
„Unikali patirtis. Net jei ir sąlygos ne visada palankios, meno žmonės visada rasdavo bendrą susitarimą. Orkestrui per repeticiją buvo šalta, sakė, jei salė nepašils pakankamai, negros. Apie 18 valandą temperatūra buvo normali, bet jie jau sėdėjo autobuse“, – vakar sakė N. Saimininkienė.
Sakydama sveikinimo kalbą, festivalį organizuojančios „Polifonijos“ vadovė to dar nežinojo. Kad orkestras negros, nežinojo ir dirigentas.
Dieną prieš koncertą N. Saimininkienė iš latvių sulaukė klausimo, ar katedra šildoma. Atsakė, kad šildomos grindys, šildoma ir iš viršaus. Repeticijoje negrojo tik mediniai pučiamieji orkestro instrumentai – styginiai grojo.
Labai griežtą reglamentą Liepojos orkestro profsąjunga nustatė po incidento, kai dėl žemos temperatūros buvo sugadintas instrumentas.
Po neįvykusio koncerto N. Saimininkienė kalbėjosi su dirigentu M. Sirmais: „Jis sakė, kad profsąjungos menininkų pasaulyje labai stiprėja. Tik mes dar neturime tos tradicijos, einame per emocijas, entuziazmą, per kraują, bet kad tik būtų. Jis pateikė pavyzdį: dirigavo vienam chorui Hamburge ir labai nustebo scenoje, šalia laiptų, pamatęs pridėtų kėdžių. Sužinojo, kad pagal profsąjungos reikalavimus, žmonėms turi būti komfortiška, tausojama jų sveikata – padainavę 30 minučių per koncertą turi 5 minutes prisėsti. Pas mus apie tokius dalykus dar negalvojama, pilna meno kolektyvų, kuriuose net profsąjungų nėra.“
Be vietos
Oratorijos „Messiah“ repeticijos truko 1,5 mėnesio, repetuota ne tik Šiauliuose, bet ir Liepojoje su Latvijos choru ir orkestru.
Liepojos naujojoje koncertų salėje „Didysis gintaras“ yra mažoji ir didžioji kamerinės salės, sukelti visi orkestrai, veikia muzikos mokykla, dailės galerija.
„Ten tokios problemos nekyla, nes pagal kiekvieno koncerto poreikį yra geras techninis aptarnavimas. O mes bastomės... Tai „Saulė“ be akustikos, bet su šiluma, tai katedra su akustika, bet be šilumos, tai „Polifonijos“ kamerinė salė be išvaizdos, tai Ch. Frenkelio vila su išvaizda, bet nepatogus susėsti. Kultūros centras moraliai pasenęs. Arena labiau skirta sportui, jos mažojoje salėje būtinas įgarsinimas. Visur kažkas su kažkuo ir kažkas be kažko“, – vaizdžiai įvertino N. Saimininkienė.
Gal latviai tiesiog apnuogino Šiaulių problemą? „Iš tiesų taip. Vilnius irgi neturi koncertinės salės, bet mums rūpi Šiauliai. Turime chorus, orkestrus, gerus kontaktus su kaimynais. Bet kai šitaip atsitinka, gali ir santykiai pradėti gesti, numos į mus ranka.“
Festivalis „Resurrexit“ baigsis sekmadienį koncertu „Nuo klasikos iki džiazo“. Jame dalyvaus Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Jelgavos merginų choras „Spigo“, Šiaulių kamerinis orkestras, pianistas Dmitrijus Golovanovas. Koncerto kulminacija – S. Dobrogosz „Jazz Mass“. Diriguos Liga Celma-Kursiete ir Egidijus Kaveckas.
„Finalas bus, koncertas bus, o ateityje žinosime, kad gali būti ir taip“, – sako N. Saimininkienė.
Vidinės kultūros klausimas
Festivalio „Resurrexit“ sumanytojas, Šiaulių pučiamųjų orkestro vadovas Sigitas Vaičiulionis sako, kad per ilgametę festivalio istoriją buvo panašus vieno orkestro bandymas atsisakyti groti, bet koncertas įvyko.
„Vienas ar kitas laipsnis nelemia. Ir iš praktikos, ir kolegos sakė, kad kai Lietuvos kamerinis orkestras koncertuodavo Italijoje, bažnyčios šaltos, šildytuvas po kiekviena kėde stovi ir žmonės groja. Požiūrio reikalas – galima būti labai preciziškam taisyklei, galima kitaip pasižiūrėti.“
S. Vaičiulioniui su kameriniu ansambliu „Ars vivo“ teko koncertuoti Mažeikių bažnyčioje, kai buvo labai šalta, bet susirinko daug žmonių.
„Reikia visada truputį geranoriškumo. Žinoma, instrumentai yra labai brangūs, ypač styginiai. Bet vienas laipsnis nieko nepadaro. Jei būtų +5, suprasčiau. Kita vertus, tai yra nepagarba vienas kitam. Ir Šiaulių kamerinio orkestro mergaitėms pirštukai šąla. Ką darysi.
Diriguojant bažnyčiose, labai šąla dirigento rankos. Bet nediriguoti irgi neišeina. Katedra yra katedra, tiek neprišildysi“, – sako S. Vaičiulionis.
Šiaulių pučiamųjų orkestro vadovas nemato prošvaistės, kad Šiauliuose atsirastų koncertinė salė.
„Prie pirmosios Tarybos buvo Geležinkeliečių kultūros rūmai (dabar – Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas), reikėjo miestui duoti pinigų, kad paremontuotų pastatą, būtų koncertų salė, kurioje dvigubas simfoninis scenoje tilptų. Akustika buvo nuostabi. Nedavė pinigų, pastatas stovi kitaip naudojamas. Nieko stebėtina.“
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad šiemet nepajudės ir žadėta Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ rekonstrukcija – šiemet lėšų tam nenumatyta. Vyriausybės kanceliarijos teigimu, 2018 metais planuojama skirti 946 tūkstančius eurų, 2019 metais – 741 tūkstantį eurų.
S. Vaičiulionis sako galįs suprasti Premjero Sauliaus Skvernelio idėją: užbaigti, kas pradėta. Bet netiki, kad tie numatyti darbai bus ir šiemet užbaigti. Todėl siūlo pažiūrėti į kitus miestus.
„Palanga turi naują koncertų salę, rado pinigų. Jeigu miesto valdžia tikrai norėtų, irgi rastų. Čia – vidinės kultūros klausimas: kokią kultūrą su savimi atsineša, koks požiūris į gyvenimą“, – sako muzikas.
S. Vaičiulionis juokiasi: muzikantai yra optimistai, muzikuoja, nors net atlyginimo tinkamo negauna. Ir supranta, kad bet kuri valdžia gražiai šneka, bet iš tiesų nori, kad muzikantai už „ačiū“ koncertuotų. Bet neabejoja: koncertai katedroje vyko ir vyks, kaip ir festivalis „Resurrexit“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Chorai, solistai, dirigentas nesulaukė Latvijos simfoninio orkestro.
Chorai klausytojams atliko keletą kūrinių. Choristes nuo šalčio saugojo pelerinos.
Vienas ryškiausių Latvijos dirigentų Maris Sirmais į katedrą atėjo su oratorijos partitūra. Kad Liepojos simfoninis orkestras negros, įspėtas nebuvo.
„Jei šis kūrinys atėjo į Lietuvą, pasibeldė į širdis, jūs būtinai jį išgirsite. Atsiprašau“, – sakė festivalį „Resurrexit“ organizuojančios koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė.
Klausytojai skirstėsi taip ir neišgirdę oratorijos „Messiah“ ("Mesijas").
„Požiūrio reikalas – galima būti labai preciziškam taisyklei, galima kitaip pasižiūrėti“, – sako festivalio „Resurrexit“ įkvėpėjas maestro Sigitas Vaičiulionis.
Loretos KLICNER nuotr.
„Puiki akustika, šiuolaikinė pastato architektūra ir daugiafunkcionalumas – tai naujosios koncertų salės pagrindinės vertybės“, – taip pristatoma Liepojos koncertų salė „Didysis gintaras“. Ši koncertų salė yra didžiausia ne tik Latvijoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Ją sudaro didelė simfoninė salė, kamerinė salė, eksperimentinis muzikos klubas (scena), salė „Civita Nova“, Liepojos muzikos mokykla.