Varputėnams netrūksta gyvybės

Var­pu­tė­nams ne­trūks­ta gy­vy­bės

Kel­mės ir Šiau­lių ra­jo­nų san­dū­ro­je įsi­kū­rę Var­pu­tė­nai ga­li di­džiuo­tis pir­miau­sia is­to­ri­ne praei­ti­mi, neat­sie­ja­ma nuo dva­ro. Nors da­bar­ti­niais lai­kais žmo­nių, kaip ir vi­sur, kai­me ma­žė­ja, gy­vy­bės Var­pu­tė­nuo­se ne­trūks­ta.

„Svar­biau­si ir yra žmo­nės“, – sa­kė Var­pu­tė­nų se­niū­nai­tė, bib­lio­te­ki­nin­kė Vi­da Ber­no­tie­nė, Var­pu­tė­nuo­se gi­mu­si ir iki šiol gy­ve­nan­ti.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

„Var­pu­tė­nai da­bar – ne­be tie, ko­kie bu­vo anks­čiau, bet gy­vy­bės kai­me ne­trūks­ta“, – sa­kė vie­nin­te­lio kul­tū­ros ži­di­nio – bib­lio­te­kos – bib­lio­te­ki­nin­kė, Var­pu­tė­nų se­niū­nai­tė Vi­da Ber­no­tie­nė.

Ta­ry­bi­niais lai­kais, pa­sak mo­ters, Var­pu­tė­nuo­se vis­ko bu­vo daug dau­giau ne­gu šian­dien: ir suau­gu­sių­jų, ir vai­kų, ir kul­tū­ra per kraš­tus lie­jo­si. Mo­kyk­lo­je kle­gė­da­vo bū­riai mo­ki­nu­kų. Kul­tū­ros na­mai re­tą die­ną ir va­ka­rą bū­da­vo tuš­ti.

Bib­lio­te­ko­je sau­go­ja­mi jau nuo 2008-ųjų ne­be­vei­kian­čios mo­kyk­los met­raš­čiai. Švie­sūs pri­si­mi­ni­mai apie da­bar Gil­vy­čiuo­se di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja dir­ban­čią, daug me­tų Var­pu­tė­nų mo­kyk­lai va­do­va­vu­sią Ire­ną Sla­vins­kie­nę. Mo­kyk­la bu­vo įsi­kū­ru­si ir dva­re. Dve­jus me­tus gy­va­vo tech­ni­ku­mas. Vė­liau mo­kyk­la per­si­kė­lė į cent­rą, pa­sta­tą po vie­nu sto­gu su me­di­ci­nos punk­tu, pa­štu, kul­tū­ros na­mais.

„Var­pu­tė­nuo­se, be bib­lio­te­kos ir me­di­ci­nos punk­to, dau­giau jau ne­bė­ra jo­kių įstai­gų. Bet ga­li­me tik džiaug­tis žmo­nė­mis, pa­vyz­džiui, la­bai stip­riais ūki­nin­kais, vers­li­nin­kais“, – sa­kė D. Ber­no­tie­nė.

Var­pu­tė­nų va­di­na­ma­ja­me mik­ro­ra­jo­ne pri­skai­čiuo­ja 350 gy­ven­to­jų. Se­niū­nai­tė Vi­da Ber­no­tie­nė sa­kė esan­ti tar­si tar­pi­nin­kė tarp var­pu­tė­niš­kių ir se­niū­ni­jos. Ka­dan­gi Kur­šė­nai nuo Var­pu­tė­nų ne­to­li, žmo­nės ir pa­tys į se­niū­ni­jos dar­buo­to­jus as­me­niš­kai krei­pia­si. Džiu­gu, pa­sak V. Ber­no­tie­nės, kad vei­kia kai­me Sau­gios kai­my­nys­tės gru­pė.

Var­pu­tė­nų ak­ty­vi ir bend­ruo­me­nė, ku­riai me­tai, pa­kei­tu­si Vi­dą Ber­no­tie­nę, va­do­vau­ja Da­nu­tė Rup­šie­nė. Pa­sak se­niū­nai­tės ir bu­vu­sios pir­mi­nin­kės, šio­je veik­lo­je rei­ka­lin­gas jau­nas, ener­gin­gas, su­ma­nus va­do­vas. Bend­ruo­me­nės ak­ty­vas or­ga­ni­zuo­ja kai­mo šven­tes, nes kul­tū­ros dar­buo­to­jo Var­pu­tė­nai ne­tu­ri. Var­pu­tė­nus ku­ruo­ja Mi­cai­čių fi­lia­las. Bend­ruo­me­nė tu­ri la­bai rei­ka­lin­gas pa­tal­pas tiek džiu­ge­sio, tiek ir liū­de­sio va­lan­doms.

„Kai­mas, rei­kia pri­pa­žin­ti, sens­ta, bet au­ga ir pa­mai­na. Esa­me su­lau­kę dvy­nu­kų, ku­riems jau me­tu­kai. Į Var­pu­tė­nus at­si­ke­lia ir nau­jų gy­ven­to­jų, jau­nų šei­mų. Va­di­na­si, mū­sų kai­mas gy­vas“, – sa­kė nuo gi­mi­mo Var­pu­tė­nuo­se gy­ve­nan­ti Vi­da Ber­no­tie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

Var­pu­tė­nų se­niū­nai­tė, bib­lio­te­ki­nin­kė Vi­da Ber­no­tie­nė įsi­ti­ki­nu­si: kai­mas gy­vas tik dėl darbš­čių, ak­ty­vių žmo­nių.