Plečiami Pakruojo miškai

Ple­čia­mi Pak­ruo­jo miš­kai

Ja­ni­nos ŠA­PAR­NIE­NĖS nuo­tr.

Pak­ruo­jo ra­jo­nas – der­lin­gų ly­gu­mų kraš­tas su Vi­du­rio že­mu­mos gam­ti­niam re­gio­nui pri­ski­ria­mais la­puo­čių, spyg­liuo­čių bei miš­riais miš­kais. Jie svar­būs ne tik dėl eko­no­mi­nės ver­tės, bet ir sau­go­mo­mis te­ri­to­ri­jo­mis bei rek­rea­ci­ja.

Ly­gu­mų kraš­tas

Pak­ruo­jo miš­kų urė­di­jai pri­klau­san­tys miš­kai ošia tri­jo­se sa­vi­val­dy­bė­se: di­džio­ji da­lis – pa­čio Pak­ruo­jo, po ke­le­tą kvar­ta­lų – Pas­va­lio ir Pa­ne­vė­žio. Bend­ras šių miš­kų plo­tas – be­veik 30 tūkst. hek­ta­rų. Ka­dan­gi Pak­ruo­jo ra­jo­no že­mės gar­sios der­lin­gu­mu, miš­kai čia au­ga dau­giau­siai la­puo­čiai ar miš­rūs – ber­žy­nai, dre­bu­ly­nai, ge­ro­kai ma­žiau yra uo­sy­nų bei ąžuo­ly­nų. Iš spyg­liuo­čių vy­rau­ja eg­lės.

Šiuo me­tu miš­ki­nin­kai jau bai­gę žie­mos se­zo­no kir­ti­mus, pa­ruoš­tą me­die­ną iš­si­ve­ža pir­kė­jai. Pak­ruo­jo urė­di­jo­je kas­met iš­ker­ta­ma 79-80 tūks­tan­čių ku­bi­nių met­rų me­die­nos. Per­nai už ją gau­ta 2,933 mi­li­jo­no eu­rų pa­ja­mų.

Pir­ma­sis pa­va­sa­rio dar­bas miš­kuo­se jau pra­si­dė­jo – nuo praė­ju­sios sa­vai­tės ke­lia­mi in­ki­lai paukš­čiams. Šie­met vi­so­se ra­jo­no gi­ri­nin­ki­jo­se nu­ma­ty­ta iš­kel­ti per aš­tuo­nias­de­šimt in­ki­lų smul­kie­siems spar­nuo­čiams – zy­lėms, mu­si­nu­kėms, bu­ku­čiams, li­pu­čiams. In­ki­lų kė­li­mo tra­di­ci­ją Pak­ruo­jo miš­ki­nin­kai tę­sia nuo Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Per dau­giau nei ket­vir­tį am­žiaus paukš­čiams įreng­ta per ke­tu­ris tūks­tan­čius in­ki­lų.

Pra­džiu­vus dir­vai, urė­di­jos dar­buo­to­jai im­sis šie­me­ti­nio miš­ka­so­džio. Pak­ruo­jo urė­di­jos vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ka­ci­le­vi­čius sa­ko, kad 2017-ai­siais ruo­šia­ma­si pa­so­din­ti per pu­sę mi­li­jo­no jau­nų me­de­lių. Nu­ma­ty­ta at­kur­ti 251 hek­ta­rą iš­kirs­to miš­ko, įveis­ti 3,7 hek­ta­ro nau­jo ir įkur­ti 2,5 hek­ta­ro ban­do­mą­jį ąžuo­liu­kų žel­dy­ną.

Kas­met Pak­ruo­jo miš­ki­nin­kai at­ku­ria apie 250-300 hek­ta­rų miš­kų, žel­di­na iki 200 hek­ta­rų kir­ta­vie­čių. Nuo 2006-ųjų, įgy­ven­di­nant Lie­tu­vos miš­kin­gu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mą, ra­jo­ne už­veis­ta apie 230 hek­ta­rų nau­jų miš­kų to­se vie­to­se, kur jie anks­čiau neau­go.

In­ten­sy­vus so­di­ni­mas lė­mė, kad dau­giau nei treč­da­lį Pak­ruo­jo urė­di­jai pri­klau­san­čių ap­sau­gi­nių bei ūki­nių (III bei IV gru­pių) miš­kų su­da­ro jau­nuo­ly­nai, o 26 pro­cen­tus – bran­dūs me­dy­nai.

Lan­ko­miau­sias – Ro­za­li­mo miš­ko par­kas

Sau­go­mos te­ri­to­ri­jos ir miš­kai uži­ma per 10,5 tūkst. hek­ta­rų (35,7 pro­cen­to) Pak­ruo­jo urė­di­jos val­do­mų plo­tų. Urė­di­jos te­ri­to­ri­jo­je vei­kia aš­tuo­ni vals­ty­bi­niai bei vie­nas sa­vi­val­dy­bės draus­ti­nis, miš­ko bios­fe­ros po­li­go­nas – paukš­čių ap­sau­gai svar­bios te­ri­to­ri­jos sta­tu­są tu­rin­tis Ge­džiū­nų miš­kas. Ja­me ras­tos vals­ty­bės sau­go­mo ma­žo­jo ere­lio rėks­nio liz­da­vie­tės bei dar de­vy­nių rū­šių į Rau­do­ną­ją Kny­gą įra­šy­tų paukš­čių pe­rė­ji­mo vie­tos.

Miš­ki­nin­kai taip pat sau­go 97 ker­ti­nes miš­ko bu­vei­nes, ne­vyk­do jo­se ūki­nės veik­los.

Kiek­vie­no­je Pak­ruo­jo urė­di­jos gi­ri­nin­ki­jo­je yra rek­rea­ci­nės zo­nos, vi­suo­me­nės po­rei­kiams įreng­tos poil­sia­vie­tės su inf­rast­ruk­tū­ra.

Pas­ta­rai­siais me­tais lan­ko­miau­sias iš jų – Ro­za­li­mo miš­ko par­kas bei par­ko pa­žin­ti­nis ta­kas. Ro­za­li­mo pu­šy­nas sa­vo rek­rea­ci­nė­mis sa­vy­bė­mis bu­vo ži­no­mas dar tar­pu­ka­riu, čia yra poil­sia­vę ži­no­mi to me­to kul­tū­ros bei vi­suo­me­nės vei­kė­jai.

Pak­ruo­jo vi­suo­me­nei pa­ro­džius ini­cia­ty­vą, di­džiau­sias ra­jo­ne pu­šy­nas 2002-ai­siais bu­vo pa­skelb­tas miš­ko par­ku. Jo plo­tas – 290 hek­ta­rų. Par­ko te­ri­to­ri­jo­je bio­lo­gai ra­do re­tų, sau­go­mų au­ga­lų, čia pe­ri per de­šimt rū­šių sau­go­mų paukš­čių.

Rek­rea­ci­nė miš­ko par­ko inf­rast­ruk­tū­ra įreng­ta taip, kad lan­ky­to­jai ga­li su­si­pa­žin­ti su bio­lo­gi­ne par­ko įvai­ro­ve, bet jos ne­nio­ko­ja: gam­tą ga­li­ma ste­bė­ti pa­vė­si­nė­se, ap­žval­gos aikš­te­lė­se, in­for­ma­ci­jos ras­ti sten­duo­se. Lan­ky­to­jų srau­tas ypač išau­go, prieš ket­ve­rius me­tus ati­da­rius par­ko pa­žin­ti­nį ta­ką Pae­že­rių tven­ki­nio pa­kran­te.

Di­dės efek­ty­vu­mas ir at­ly­gi­ni­mai

Miš­kai – mi­li­jar­dais eu­rų ver­ti­na­mas vals­ty­bės tur­tas. Sie­kiant tau­piai nau­do­ti miš­kų iš­tek­lius ir už­tik­rin­ti tin­ka­mą jų prie­žiū­rą, vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­mą pla­nuo­ja­ma per­tvar­ky­ti – vie­to­je 42 re­gio­ni­nių urė­di­jų ir VĮ „Vals­ty­bi­nio miš­kot­var­kos ins­ti­tu­to“ įsteig­ti bend­rą įmo­nę „Lie­tu­vos vals­ty­bi­niai miš­kai“. Kon­so­li­duo­ti miš­kus val­dan­čias įmo­nes yra re­ko­men­da­vu­si ir Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rios na­re sie­kia tap­ti Lie­tu­va.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos ir miš­kų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Do­na­tas Du­du­tis tei­gia, kad bū­si­mo­ji re­for­ma duo­tų nau­dos miš­ki­nin­kams.

„Šiuo me­tu dėl skir­tin­gų gam­ti­nių są­ly­gų ir skir­tin­gų miš­kų vie­no­se urė­di­jo­se gau­na­ma dau­giau, ki­to­se – ma­žiau pa­ja­mų už me­die­ną. Pa­ja­mos le­mia ir at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mus, nors žmo­nės urė­di­jo­se dir­ba vie­no­dai in­ten­sy­viai. Įkū­rus bend­rą įmo­nę, šių skir­tu­mų ne­be­lik­tų, ir ne­ma­žai da­liai dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai išaug­tų. Stip­ri vi­sus ša­lies miš­kus val­dan­ti įmo­nė bu­tų eko­no­miš­kai žy­miai efek­ty­ves­nė ir sta­bi­les­nė, ėmus svy­ruo­ti me­die­nos kai­noms rin­ko­je. Nes da­bar­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je to­kie svy­ra­vi­mai eko­no­miš­kai silp­nes­nėms urė­di­joms gra­si­na pro­ble­mo­mis, jei ne bank­ro­tais“, – sa­ko D. Du­du­tis.

Di­rek­to­rius įžvel­gia ir po re­for­mos efek­ty­ves­nį stam­bio­sios miš­kų ūkio tech­ni­kos pa­nau­do­ji­mą. Šiuo me­tu ji pri­klau­so skir­tin­goms urė­di­joms, ir da­lį lai­ko lie­ka ne­nau­do­ja­ma. Ta­čiau to­kios tech­ni­kos pri­rei­kus ki­to­je urė­di­jo­je, su­gaiš­ta­ma ne­ma­žai lai­ko, tvar­kant pa­nau­dos for­ma­lu­mus.

D. Du­du­tis iš­sklai­do me­die­nos pir­kė­jų ne­ri­mą – jos įsi­gy­ti ne­rei­kė­tų vyk­ti į įmo­nės cent­rą: me­die­nos, ran­gos dar­bų pir­ki­mų rei­ka­lai bū­tų pa­lie­ka­mi tvar­ky­ti re­gio­nuo­se, kaip yra ir šiuo me­tu.

Užs. Nr. 347093