
Naujausios
Vaikams sukūrė vaikystės namus
Tytuvėnų regioninio parko direkcijos ekologė Deima Pranckūnienė žaviausiomis savo darbo akimirkomis vadina galimybę stebėti Tyrelio pelkėse sustojusias migruojančias gerves.
Penkis vaikus su vyru Remigijumi auginanti moteris gyvena kaime, nes mano, jog tai pati geriausia vaikystės vieta. Jos vyras bitininkauja, o vaikai žaidžia su bičių tranais.
Gatvės muzikos dienose ir festivaliuose dalyvaujanti Pranckūnų šeimos kapela žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vaikystės vieta
Vilniuje gimusi Deima Pranckūnienė aiškiausiai prisimena vienintelę savo vaikystės vietą Pagryžuvio kaimą Kelmės rajone. Ten jos nušliaužiotos Gryžuvos upės pakrantės. Ten iškilus dvaro pastatas ir senas parkas. Gal visa tai ir įkvėpė pasirinkti labai žemišką miškininkės specialybę.
Jos mama buvo mokytoja, tėvas statybų inžinierius. Buvo kilnojamas ten, kur vyko statybos. Nuo Rokiškio iki Šilalės. Beje, Šilalės rajone, Kaltinėnuose, pirmąsyk tėvai pradėjo gyventi ūkiškai – nusipirko karvę.
Kaimo vietovės labiausiai užsifiksavo moters vaikystės prisiminimuose. Todėl Deima nusprendė, jog jos vaikai privalo turėti nuolatinę vienintelę savo vaikystės vietą kaime.
Apsigyveno vyro tėviškėje Betygaloje. Aplink 60 arų erdvės. Savas daržas, šiltnamiai, parkelis, šalimais savo vandenis plukdo Dubysa. Toliau savos ganyklos, pievos, dirbama žemė, miškas... Ir begalinis sielos komforto jausmas.
Nepaaiškinamas prieraišumas prie žemės...Jų vaikai nevalgo jokio pirktinio maisto. Net nuvažiavę į svečius jo beveik nepaliečia. Ne tas skonis kaip namuose mušto sviesto, mamos daryto maskarponės sūrio, jos spaustos varškės.
Po miškininkystės studijų abu su vyru dirbo A. Stulginskio universitete. Jų kurse šeimas sukūrė trys poros miškininkų. Vyras studijavo doktorantūroje. Vėliau gavo pasiūlymą dirbti ministerijoje. Reikėjo keltis gyventi į Vilnių.
Susėdo, apsvarstė pasiūlymą ir nutarė, jog mieste bus ankšta auginti vaikus. Jie privalo turėti tėviškę, kitaip dar vadinamą vaikystės vieta. Taip ir atsidūrė Betygaloje.
Kaip įkurti paukščių karalystę?
Kiekvieną rytą ponia Deima į darbą Tytuvėnuose važiuoja 34 kilometrus. Keliasi penktą valandą. Suruošia į gimnaziją vyresniuosius vaikus. Vyras juos išveža į Raseinius. Deima skuba į tvartą melžti karvių, ruošia mokyklon mažuosius vaikus.
Važiuoja į darbą. Vyras turi individualią įmonę ir ūkininkauja namuose.
Gal ir Deima nevažiuotų taip toli, jeigu nemylėtų savo darbo. Prieš pat pokalbį ji grįžo iš Šedbarų mokyklėlės. Vedė žaliąją pamoką, kėlė inkilus.
Rytojaus planuose buvo Liolių mokykla. Ji veda edukacines pamokas apie bičių produktus, apie sulą, žvakių rūšis ir jų reikšmę mūsų gyvenime. Edukacinė veikla tai tik viena jos darbo pusė.
Ekologės misija stebėti gyvąją gamtą, rinkti informaciją, tyrinėti, kaip augalai reaguoja į iškirstus krūmus, fiksuoti nykstančias rūšis, rengti gamtotvarkos planus, tvarkyti gamtos buveines ir atlikti dešimtis kitokių darbų.
Pats maloniausias ir laukiamiausias darbas stebėti migruojančias gerves ir organizuoti jų palydas.
Tyrelio durpyno pelkėse pailsėti apsistoja iš Švedijos į pietus skrendančios gervės. Jų migracija prasideda nuo rugpjūčio pabaigos. Apie dvi savaites gervės čia ilsisi, maitinasi.
Vienoje vietoje gali stebėti 2000 – 3000 gervių. Tokių vietų Lietuvoje tik penkios. Kai atvėsta orai, paukščiai vėl kelia sparnus į Vokietiją arba Ispaniją.
Į gervių palydas susirenka būriai žmonių. Kai kurie šį reginį artimiesiems ir draugams dovanoja gimtadienio proga.
Tyrelio pelkės dabar priklauso ūkininkams. Tačiau būtent jie ragina parko direkciją ir kitas institucijas ką nors su tomis pelkėmis daryti. Įkurti čia paukščių karalystę.
Algirdas Aleksiejus, Remigijus Chlevickas ir dar keli ūkininkai valdo 600 hektarų Tyrelio pelkių. Jie patys myli gamtą, stebi, filmuoja ir fotografuoja paukščius, nufilmavo netgi bebrų kautynes. Konsultuojasi su mokslininkais, kaip prižiūrėti pelkes, kaip įrengti buveines retiems paukščiams.
Aštuonios valandos vaikų migdymui
„Išauginau dvi vadas vaikų, jų užteks iki pat pensijos, – šypsosi Deima. – Iš pradžių trys, po septynerių metų pertraukos – dar du pametinukai. Keturi sūnūs ir vienintelė dukra. Juos augindama vienuolika metų praleidau namuose. Kartą paskaičiavau, jog vien vaikų migdymui per parą sugaištu po aštuonias valandas. Vienas užmiega – prabunda kitas. Jau atrodo, kad miega visi. Išslenku palesinti žąsų. Atsigręžiu. Už nugaros jau stovi plikas, basas, ką tik iš lovos išsiritęs vaikas.“
Vyriausias Pranckūnų sūnus Rytis jau studijuoja. Tris šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs vaikinas pasirinko informatikos ir programavimo specialybę.
Dukra Austėja mokosi dvyliktoje klasėje. Dabar apsisprendimo metas. Mergaitė blaškosi tarp muzikos ir medicinos. Dar mokinys ir sūnus Domantas, mažieji Karolis – pirmokas, Paulius lanko parengiamąją klasę.
Vyras Remigijus groja akordeonu, Rytis muša būgną, Austėja griežia smuiku, Domantas, laikomas centrine kapelos figūra, skambina pianinu, mažieji Karolis ir Paulius – barškučiais.
Pranckūnų šeimos kapela dalyvauja gatvės muzikos dienose, šeimų kapelų festivaliuose ir kituose renginiuose. Tai puiki proga pabūti didmiestyje, kultūros erdvėje. Šeimos kapela kviečiama vesti pobūvius, šeimų ir darbo kolektyvų šventes. Vedėjos vaidmuo tenka Deimai.
Moteris neslepia, būna mėnesių, kai būrį vaikų auginanti šeima turi finansinių problemų, ypač, kai reikia didesnio pirkinio ar sumokėti už iš valstybės perkamą žemę.
Visus kaimo moters darbus mokanti Deima sako visuomet svajojusi, kad jos vaikai valgytų ne tik savo žemėje išaugintą ir namuose gamintą maistą, bet ir nešiotų jos pačios siūtus drabužius. Tačiau šiuo metu, kai moteris dirba ir rūpinasi vaikais bei ūkiu, siuvimui nebelieka laiko.
Deima pati sau pasisiuvo vestuvines sukneles. Antrosios mamos vestuvių dienos suknelę, porą dešimtmečių kabėjusią spintoje, dukra Austėja apsivilko per savo šimtadienį.
Tvirtą ryšį su mama ir tėte jaučiantys Pranckūnų vaikai visi panašūs savo meile muzikai ir drauge skirtingi.
„Dabar užsibrėžėme tikslą per dvylika metų, kol mažiausiajam Pauliui sukaks aštuoniolika metų, sutaupyti pinigų naujam traktoriui. Šitas vaikas, matyt, bus ūkininkas. Labai mėgsta su tėčiu važinėtis traktorium. Traktoriuje jis gali ir miegoti“ – juokiasi penkių vaikų mama.
Autorės nuotr.
Tytuvėnų regioninio parko ekologei Deimai Pranckūnienei jos darbas labiausiai asocijuojasi su gervėmis.
Asmeninės nuotr.
Pranckūnų šeimos kapela: tėtė Remigijus ir vyresnieji vaikai dažnai kviečiami koncertuoti šventėse ir pabūviuose.
Prancūnų šeimai svarbi diena. Sūnus Rytis tapo studentu.
Bitininkas Remigijus Pranckūnas mažuosius Karolį ir Paulių nuo kūdikystės pratino prie bitininkų gyvenimo.
Mažieji Karolis ir Paulius pratinasi prie bičių.
Pranckūnų šeima įsiamžina ne tik per šventes, bet ir per bulviakasį.
Šeimų šventėje Prienų rajone.