
Naujausios
Istorinis šansas pakeisti Lietuvą
Kelmės–Šiaulių vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Juozas Rimkus dirba Kaimo reikalų komitete ir Peticijų komisijoje. Dalį savo sėkmės rinkimuose jis priskiria bangai, kurią sukėlė naujos politinės jėgos pasiilgę rinkėjai ir kuri išmetė daug naujų politikų.
„Gal nesame aukštojo politinio pilotažo, bet nuoširdžiai dirbame tautai bandydami daug ką pakeisti. Privalome išnaudoti mums suteiktą istorinį šansą“, – sako didžiausios frakcijos Seime Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Trys valandos tarp Vilniaus ir Kelmės
– Kaip pasikeitė Jūsų asmeninis gyvenimas tapus Seimo nariu? Ar jau apsipratote su naujais koridoriais?
– Asmeninis gyvenimas pasikeitė tiek, kad gyvenu tarp Kelmės ir Vilniaus. 230 kilometrų, trys valandos kelio. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais dirbu Seime, kitas dienas – Kelmėje su rinkėjais.
Kol suremontavo Seimo viešbučio kambarius, glaudžiausi „Europa Citty“ viešbutyje. Vėliau persikėliau į Seimo viešbutį. Sąlygos – neblogos, yra virtuvėlė su reikalinga įranga.
Kai kurie daugiamandatininkai į Vilnių atsikraustė su šeimomis, nes jiems nereikia važinėti pas rinkėjus. Man to daryti neapsimokėtų.
Seimo koridoriai jau buvo žinomi ir anksčiau, nes dirbant Savivaldybėje beveik kas mėnesį tekdavo ten lankytis.
Labiausiai rūpi žemė
– Pirmadieniais Kelmėje priiminėjate rinkėjus. Ar daug žmonių kreipiasi? Kokias problemas jie kelia?
– 70 procentų rinkėjų kelia žemės pirkimo ir žemės nuosavybės atkūrimo problemas. Jų netenkina laisvos valstybės žemės pirkimo ir nuomos sąlygos. Skundžiasi dėl blogų kelių. Išklausęs žmonių stengiuosi jiems padėti. Rašau raštus Vidaus reikalų, Susisiekimo ir kitiems ministrams.
Tačiau kartais tenka rašyti po kelis kartus, kol sulauki tinkamos reakcijos. Ministrai pasikeitė. Tačiau specialistai ministerijose liko tie patys. Jie sąmoningai ar nesąmoningai biurokratine kalba sukurpia atsakymą, pakiša pasirašyti ministrui tuomet, kai jis labiausiai užsiėmęs, neturi kada perskaityti, ant ko pasirašo. Problemos nesprendžiamos.
Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba perduoda 500 hektarų žemės Miškų urėdijai nė nepasiūliusi pirkti žmonėms, kuriems ta žemė beveik po langais. Juk žmogui kartais ir krūmynai ar pelkės reikalingi tiesiog dėl erdvės, kad medžiotojai nešaudytų po langais, šernai neknistų pasėlių. Kad ir nedideliam natūriniam ūkeliui reikalingas ir krūmas, ir pelkė.
O žemdirbių interesus turinčios ginti institucijos daro atvirkščiai. Taip išvaromi paskutinieji dirbti dar norintys žmonės iš kaimo.
– Kaip bandote tai pakeisti?
– Bandome, bet susiduriame su dideliu pasipriešinimu. Tenka ilgai paprakaituoti, kol įrodai, jog esame teisūs. Neslėpsiu, Seimas – labai įvairus. Daug nuomonių. Visi tarsi sutinka, kad reikia mažinti socialinę atskirtį ir skurdą.
Tačiau ne visiems tinka metodai, kuriais tai ketinama daryti. Valstiečių frakcija mato vienintelį būdą gauti lėšų pensijų ir atlyginimų didinimui mažinant biurokratinę naštą. Valstybė daug lėšų sukiša į valstybines įmones, kurios dirba nerentabiliai. Atidžiau į savo remiamas įmones turėtų pažvelgti ir savivaldybės.
Prikurta daugybė institucijų, kurios dubliuoja viena kitos veiklą, tik imituoja darbą. Dalį jų reikia naikinti.
Bet tik pajudink! Kaip driokstels kerštu ir visokiais skandalais. Grasina streikais.
Labai trūksta valstybinio mąstymo. Kiekvienas susikoncentravęs į save, į savo interesus. Žemėtvarkininkai ir miškų urėdai ir toliau nori viešpatauti. Prekybos tinklai rašo raštus, kad, padidinus akcizą alkoholiui, bankrutuos verslas. O kad bankrutuos visa baigianti prasigerti Lietuva, niekam nesvarbu! Svarbiau asmeninės ambicijos, klanų interesai.
Jeigu kiekvienas pirmiausia galvotų apie valstybę, paskui apie save, Lietuva labai greitai atsigautų.
Mūsų frakcija inicijuoja daug pokyčių visose srityse. Tikimės, jog pavyks juos įgyvendinti. Randame pritariančių ir kitose, netgi opozicinėse Seimo frakcijose. Kai kuriems mūsų projektams pritaria ir konservatoriai, kurie iš pradžių buvo gana skeptiški.
Gal ir mes patys, neturėdami aukštojo politikos pilotažo, nemokėjome gražiai paprašyti? Gal ir opozicija suvokė, jog negalima praleisti istorinio šanso pataisyti reikalus Lietuvoje.
Skandalais Lietuva nebus soti
– Vos ne kasdien į viešąją erdvę „išmetama“ po pikantišką skandalą. Jūsų frakcijoje taip pat vienai Seimo narei teko palikti Seimą. Ar tokios kovos neužgožia rimtesnių problemų, kurios nesprendžiamos?
– Seimo nariai privalo būti moralūs. Tačiau keista, kai užkliūva Seimo narės apranga. Na, turėjo moteris silpnybę gražiai, skoningai apsirengti. Kas čia blogo? Ir daugiau Seimo narių turi labai keistų pomėgių. Pavyzdžiui, vienas labai mėgsta gražius batus, juos parsisiųsdina netgi iš Afrikos. Kitas, nors ir neturtuolis, labai dažnai skrenda į egzotiškas keliones. Jeigu pradėtume gilintis, kiek tie batai kainuoja arba kas moka už brangias keliones, galbūt irgi atrastume medžiagos naujam skandalui. Tik skandalais Lietuva nebus soti.
Gal Seimo nariai ir turi kokių asmeninių paslapčių? Bet man tuose skandaluose ne visuomet sueina galai. Mūsų frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis išlaiko Naisių teatrą. Ten tiek gražių aktorių! Bet kažkodėl iki šiol negirdėjome apie jokį romaną.
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams neliko pinigų
– Jūsų profesija – žemdirbiška ir dirbate Kaimo reikalų komitete. Kokios Lietuvos žemės ūkio ir apskritai kaimo perspektyvos?
– Agrarinės ekonomikos institutas yra parengęs studiją. Ten pateikti duomenys rodo, jog ateityje didesnis dėmesys turi būti skiriamas smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Visame pasaulyje būtent tokie apie 50 hektarų dydžio ūkiai atlaiko visą finansinę naštą. Stambiųjų ūkių yra tik apie 10 procentų. Tik gaila, jog Kaimo plėtros programoje iki 2020 metų jau visai nedaug belikę pinigų smulkiųjų ir vidutinių ūkių paramai.
– Lietuvoje susikaupę ir daug socialinių problemų: nedarbas, maži atlyginimai už darbą, skurdžios pensijos, nesuvaldoma emigracija. Kaip valdantieji rengiasi jas spręsti?
– Ieškosim būdų sumažinti biurokratinę naštą verslui. Galbūt užsienyje dirbantis jaunimas grįš ir kurs verslą tėvynėje. Vyriausybė daug bendrauja su užsienio ambasadomis, ieško investuotojų, kurie Lietuvoje kurtų įmones ir darbo vietas.
Reorganizavus valstybės įmones, turėtų efektyvesnė tapti ekonomika. Galbūt padidinus atlyginimus, pagerinus socialinį aprūpinimą, nebeliks motyvų išvažiuoti.
Per tuos kelis mėnesius Seime dar nepraradau vilties, kad išmoksime taupumo, ekonomikos dėsnių, efektyvesnio valdymo.
Tik kartais rezultato norima labai greitai. O kol sukuri, patvirtini įstatymą ir kol jis pradeda veikti, praeina visi metai.
Autorės nuotr.
Seimo narys Juozas Rimkus sako, jog trečiadieniais posėdžiaujančioje Peticijų komisijoje dažniausia svarstomos žemdirbių problemos. Kita už savo konstitucines teises kovojančiųjų grupė – kaliniai.