
Naujausios
„Pabėgę“ direktoriai paliko skolų mįslę
Iš pareigų pasitraukus ilgamečiam Kuršėnų ligoninės direktoriui Arvydui Kriliui, netrukus pareigas paliko ir Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro ilgametis vadovas Aloyzas Rapševičius. Beveik vienu metu pasitraukę vadovai užminė mįslę, kuri kilo suskaičiavus įstaigų pinigus. Abiejose įstaigose žiojėja po kelis šimtus tūkstančių eurų skolos. Kur dingo pinigai?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Netikėta pasitraukimo „politika“
Šiaulių rajono savivaldybės vadovai nustebo, kai vienas po kito pernai rudenį pasitraukė abiejų rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.
Įstaigos atskiros, tačiau abiejų vadovų kabinetai – šalia vienas kito.
Arvydas Krilius Kuršėnų ligoninei vadovavo nuo 2004 metų. Prieš tai jis yra dirbęs šios ligoninės Chirurginių ligų skyriaus vedėju, vyriausiojo gydytojo pavaduotoju.
Viešai skelbiama, kad A. Krilius yra buvęs Lietuvos valstiečių partijos, vėliau – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, o nuo 2005 metų – Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių rajono skyriaus narys. A. Krilius su Socialdemokratų partija dalyvavo ne vienuose savivaldos rinkimuose į Šiaulių rajono tarybą, tačiau joje yra dirbęs tik vieną kadenciją.
A. Kriliui palikus pareigas pasigirdo užuominų, esą traukiasi „dėl politikos“.
Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Aloyzo Rapševičiaus vadovavimo įstaigai stažas – devyniolika metų. A. Rapševičius taip pat dalyvavo ne vienuose savivaldos rinkimuose, kandidato anketose skelbiama, kad jis Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų narys, su šia partija ir dalyvaudavo rinkimuose.
Laimėjus konkursus naujoms įstaigų vadovėms pirmiausia buvo peržiūrėti finansai ir paaiškėjo, kad abi įstaigas slegia ne politinės, o didžiulės finansinės skylės, siekiančios šimtus tūkstančių eurų.
Poliklinikoje minusas – per 376 tūkstančius eurų
„Pirmiausia atlikome detalią finansų analizę, kad galėtume susivokti, koks yra vaizdas ir įstaigos padėtis“, – sakė vasarį pradėjusi dirbti naujoji PSPC direktorė Vilma Plaušinaitienė.
2016 metais įstaigos pajamos iš Ligonių kasų, Savivaldybės bei kitų šaltinių buvo per 2,377 milijono eurų, o išleista – per 2,755 milijono eurų. Minusas vien per praėjusius metus apie 376 tūkstančius eurų.
„Kaip galima išleisti pinigus, kurių neturi? Imti į skolą! Šiuo metu įstaiga turi įsiskolinimų daugiau nei 220 tūkstančių eurų tiekėjams už vaistus, tvarsliavą, tyrimus, medicininės technikos priežiūrą, įrengimų aptarnavimą, dezinfekcijos priemones, odontologines medžiagas ir kita. Prekės gautos, panaudotos, su tiekėjais neatsiskaityta – pinigų nėra“, – sakė V. Plaušinaitienė.
O likusieji „minuso“ pinigai – apie 156 tūkstančius eurų – ilgametės direktoriaus pavaduotojos Dalios Miničienės teigimu, pernai išleisti išeitinėms kompensacijoms, už nepanaudotas atostogas, brango ir komunalinės paslaugos, teko atlikti greitosios medicinos pagalbos automobilių remontą.
– Ar gali būti, kad pinigai atsirado ne ten, kur reikia? Ar kam nors už tai gali grėsti belangė? – klausėme direktorės V. Plaušinaitienės.
– Į tą klausimą detaliai turėtų atsakyti auditas. Vienareikšmiškai. Klausiau vyriausiosios buhalterės, ji man teigė, kad įstaigos istorijoje tokio didelio minuso dar nėra niekada buvę.
Įtartinos sutartys?
V. Plaušinaitienė užsiminė, kad bus stengiamasi sumažinti viešųjų pirkimų sąnaudas: „Manau, kad sąnaudas galima sumažinti peržiūrėjus sudarytas sutartis. Kai kurios sutartys net neterminuotos. Ieškosime tiekėjų, kurie pasiūlytų kokybiškas paslaugas ir prekes mažesnėmis kainomis“, – teigė naujoji direktorė.
Ji abejoja, ar dėl didžiulių skolų pavyks per šiuos metus visiškai atsiskaityti su tiekėjais, kurie tapo įstaigos kreditoriais.
Pajamų ketinama gauti plečiant paslaugas, dalyvaujant įvairiose finansuojamose sveikatos programose, mažinant medicinos punktų, kurie yra arti miestų, skaičių. To teks imtis, nes per didelę pinigų dalį tenka skirti punktų šildymui elektra. Kitų šildymo alternatyvų ten nėra, kai kur punktai nebeatitinka higienos reikalavimų.
V. Plaušinaitienė skaičiuoja, kad yra ir objektyvių priežasčių, dėl kurių mažėjo įstaigos pajamos, pavyzdžiui, pernai jos buvo per 100 tūkstančių eurų mažesnės nei 2015 metais. Mažėja prisirašiusiųjų pacientų skaičius dėl emigracijos į užsienį ir didžiuosius miestus, mažėja gimstamumas, bet ne mirčių skaičius.
Pajamų sumažėjo ir pernai iškėlus dalį pacientų dėl remonto iš Meškuičių socialinės globos padalinio į kitus rajonus, kitas įstaigas – pinigai iš įstaigos iškeliavo paskui pacientus.
Ligoninė „pravalgė“ apie 200 tūkstančių eurų
Nuo lapkričio 18 dienos Kuršėnų ligoninei vadovaujanti Renata Noreikaitė taip pat pirmiausia atkreipė dėmesį į finansinę įstaigos situaciją.
„2016 metus užbaigėme su neigiamu 37 tūkstančių eurų rezultatu. Iš jų – 32 tūkstančius eurų sudaro nepanaudotos darbuotojų atostogos“, – vardijo R. Noreikaitė.
Žymiai didesne problema direktorė įvardijo „kreditorinį įsiskolinimą metų pabaigoje“.
Ligoninės įsiskolinimai siekia 198 tūkstančius eurų. Vien už 2016 metus ligoninė turi neapmokėtų sąskaitų tiekiančiai maitinimą įmonei už 95 tūkstančius eurų. Kol kas sugebėta su maitinimo įmone susitarti dėl apmokėjimų pagal grafiką, kad „jie nebandytų teisiniu keliu prisiteisti skolą“.
R. Noreikaitė kreipėsi į rajono Tarybą prašydama leisti atsidaryti kreditinę liniją. „Mums būtinai reikėjo kreditinės linijos apyvartinėms lėšoms ir toms susikaupusioms problemoms spręsti“, – paaiškino R. Noreikaitė.
Ji skaičiavo, kad pernai ligoninės pajamos buvo per 1,5 milijono eurų, o išlaidos – apie 1,6 milijono eurų, plius 198 tūkstančiai kreditorinių įsiskolinimų.
Kodėl susikaupė šimtų tūkstančių eurų „problema“?
Ligoninės buhalterija, paprašyta direktorės R. Noreikaitės, paaiškino, kad pernai teko išmokėti nemažai išeitinių kompensacijų, kai buvo uždarytas Vaikų ligų skyrius Kuršėnų ligoninėje ir teko atleisti šio skyriaus darbuotojus.
„Todėl mes pinigėlius taupėme išeitinėms kompensacijoms ir atidėliojome įsiskolinimus kreditoriams“, – paaiškino ligoninės buhalterijos atstovė. Ji tikino, kad finansiniai auditai daromi kiekvienais metais. R. Noreikaitė patikslino, kad reikia atlikti įstaigos veiklos auditą.
Nugyventa ligoninė, nesuteiktos paslaugos
„Kai įstaiga turi dirbti su tokiomis skolomis, labai sunku planuoti investicijas į įrangą, patalpų atnaujinimą. Jau retai pamatysi taip varganai atrodančią įstaigą kaip Kuršėnuose. Sustingo viskas kaip prieš 20 metų. Juk toks buvo palankus laikotarpis nuo pat 2007 metų rengti projektus, atsinaujinti, bet to nebuvo padaryta“, – vardijo skaudulius naujoji Kuršėnų ligoninės direktorė.
R. Noreikaitė užsiminė, kad pernai iš Ligonių kasų už paslaugas ligoninė negavo per 35 tūkstančių eurų už specialistų konsultacijas, nes jų nė nesuteikė. Kodėl?
„Kai kurie specialistai dirbo neefektyviai... Kai kurie specialistai neatliko tiek konsultacijų, kiek reikėjo jų atlikti... problemos“, – mįslingai kalbėjo ligoninės vadovė, nudelbusi akis po žurnalistų klausimų, ar dirbant buvusiam ligoninės vadovui, yra tekę girdėti pacientų skundų dėl kai kurių medikų silpnybių svaigalams?
R. Noreikaitės teigimu, ligoninei dabar „reikia sugebėti išsikapstyti“.
„Tai nėra atsitiktinumas, kad abi įstaigos išėjus buvusiems vadovams rado tiek skolų. Žinoma, buvo finansinė krizė. Turint skolų negalima buvo dirbti neefektyviai, su nuostolingomis paslaugomis, kad išlaidos būtų didesnės negu pajamos“, – stebėjosi vadovė.
Tikrins, ar „nepavogta“?
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, sužinojęs apie skolas, „Šiaulių kraštui“ teigė, kad „nei ligoninės, nei poliklinikos niekas nesirengia uždaryti“.
„Galvojame apie veiklos auditą abiejose įstaigose. Norime išsiaiškinti, kur dingo pinigai. Turime patirties, kai Gruzdžiuose, ambulatorijoje, apie 170 tūkstančių eurų buvo pavogti tiesiogine ta žodžio prasme. Todėl tokia situacija abiejose įstaigose ir sukėlė abejonių“, – komentavo A. Bezaras.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Naujoji Kuršėnų ligoninės direktorė Renata Noreikaitė stebisi, kodėl ligoninė atrodo taip pat, kaip prieš 20 metų.
Planuojama, kad į šį pastatą persikels ir ligoninės administracija, ir konsultacinė poliklinika, kurios dabar išsibarsčiusios per kelis pastatus.
Naujoji Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vilma Plaušinaitienė neabejoja, kad būtina atlikti įstaigos veiklos auditą.
Pastate, kur įsikūrusi rajono PSPC administracija, Kuršėnų ligoninės administracija ir konsultacinė poliklinika – koridoriai mena dešimtmečių praeitį.