
Naujausios
Vilija Blinkevičiūtė: pavojų yra, bet griūties neturėtų būti
Europos Komisijos (EK) Pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pristatė planą dėl Europos Sąjungos (ES) ateities. „EK vadovas pabrėžė, kad dabartiniai iššūkiai nėra neįveikiami ir ES turi jais pasinaudoti, paversdama galimybėmis. Pritariu Ž. K. Junkeriui, kad turime būti drąsūs ir ryžtingi, nes manau, kad dauguma europiečių tiki ES projektu“, – teigia europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Diskusijų ašis
Ž. K. Junkeris vadinamąją Baltąją knygą (White Paper, 32 puslapių dokumentą) Europos Parlamentui pristatė kovo 1 dieną. EK vadovas pateikė penkis „kelius į vienybę“ po „Brexit“ – tikėtino 2019 metais Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos.
Siūlyti scenarijai apima planus nuo ES susiaurinimo, paliekant tik bendrąją rinką, iki „daugiagreitės“ Europos sukūrimo, kurioje panašiai galvojančios šalys galėtų plėtoti savo planus, net jeigu kitos joms nepritaria.
Vienas iš siūlymų – leisti ES narėms integruotis skirtingais greičiais, kai kurios valstybės galėtų pasirinkti kooperuotis tokiose srityse kaip euro valiuta ir gynyba, o kitas sritis kol kas atidėti.
Kitas variantas – sutelkti dėmesį į vieningos 500 milijonų gyventojų vieningos ES rinkos formavimo užbaigimą, kad būtų įveiktos ekonomikos krizės, apnikusios euro valiutą.
Pagal kitus scenarijus numatoma ignoruoti euroskeptikus ir siekti įgyvendinti visišką Europos federalizavimą, arba sekti Amerikos modeliu bei sutelkti dėmesį į mažesnę darbotvarkę, paliekant mažiau svarbius reikalus spręsti bendrijos narėms.
Siūloma ir galimybė išlaikyti „status quo“.
Kovo 25 dieną, minint ES šešiasdešimtmetį, per viršūnių susitikimą Romoje planas bus pateiktas svarstyti valstybių ES narių vadovams. Romoje 27 valstybių lyderiai turėtų paskelbti deklaraciją dėl bendrijos ateities.
EP narė V. Blinkevičiūtė sako, kad grėsmių dabartinei ES sąrangai neabejotinai yra.
„Tai parodė Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš bendrijos bei didėjančios euroskepticizmo ir populizmo nuotaikos kai kuriose valstybėse narėse. Tačiau nemanau, kad yra realus ES griūties pavojus. Labiau tikėtinos ES transformacijos, kurių galimus scenarijus pristatė Ž. K. Junkeris. EK vadovas pabrėžė, kad dabartiniai iššūkiai nėra neįveikiami ir ES turi jais pasinaudoti, paversdama galimybėmis.“
V. Blinkevičiūtė neabejoja: Lietuvai naudinga būti stiprios ir vieningos ES nare, nes kad ir koks ateities kelias būtų pasirinktas, jis turi reikšti daugiau socialinės Europos kelią.
Pasak V. Blinkevičiūtės, kol kas valstybės narės ir politinės partijos neturi vieningos ES strateginės vizijos. Diskusijų ašimi dabar taps Ž. K. Junkerio siūlymai.
„Komisijos vadovas pabrėžė, kad dėl Europos ateities yra pateikti 5 ateities scenarijai, bet jų gali būti ir daugiau. EK bei EP pirma nori išgirsti piliečių, nacionalinių parlamentų bei pilietinės visuomenės nuomones ir tada rinktis ateities kelią.“
Greitesnė reakcija
Vasarį EP balsavo už rezoliuciją dėl ES centralizacijos stiprinimo, Bendrijos finansų ministro posto įsteigimo ir bendros europinės armijos.
V. Blinkevičiūtė sako, kad šioje rezoliucijoje pateikti siūlymai, kaip reikėtų stiprinti ES sprendimus priimančias, juos įgyvendinančias bei kontroliuojančias institucijas.
„Pažymėjome, jog dabartinės institucijos nepakankamai veiksmingai ir greitai reaguoja į išaugusią migraciją, vidaus ir išorinio terorizmo grėsmes, ekonominę ir finansų krizę“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Europarlamentarės teigimu, dėl bendros fiskalinės ir ekonominės politikos trūkumo didėja ekonominiai ir socialiniai skirtumai, nepakankamos ekonominės reformos ir Ekonominės ir pinigų sąjungos finansinis stabilumas, mažėja daugelio valstybių narių ekonomikos konkurencingumas.
„Atskiros valstybės narės negali tinkamai duoti atsako, reikalingas bendras ES atsakas. Todėl šioje rezoliucijoje ir pateikiami siūlymai, kurių įgyvendinimui tektų keisti ES sutartį.“
Pasak V. Blinkevičiūtės, siūlomi pokyčiai turėtų sustiprinti ES institucijų gebėjimus, užtikrinti demokratiškesnį sprendimų priėmimo procesą – šis Taryboje neturėtų vykti pagal atskirų šalių pageidavimus. Turi būti girdimas EP, nacionalinių parlamentų, socialinių partnerių balsas. Būtina stiprinti ir ES vykdomąsias institucijas.
„Siūlome Komisiją paversti pagrindine vykdomosios valdžios institucija arba ES vyriausybe, kuri siektų padidinti savo veiklos skaidrumą ir veiksmingumą.“
V. Blinkevičiūtės nuomone, galėtų būti tvirtesni ES užsienio politikos sprendimai, ypač, kai svarstomos Lietuvai ir mūsų regionui svarbios problemos.
Rezoliucijoje raginama stiprinti už ES užsienio politiką atsakingas institucijas ir įteisinti užsienio politikos ministro pareigybę.
Pesimistinio scenarijaus neprognozuoja
V. Blinkevičiūtė sako esanti optimistė. Jos manymu, ES keisis reaguodama į kintančią aplinką, naujus iššūkius, įvertindama savo piliečių lūkesčius. Ją vienys ne tik bendri ekonominiai, socialiniai ir saugumo interesai – labai svarbios yra ir bendros europinės vertybės.
Politikė ES ateitį mato kaip nepriklausomų valstybių sąjungą, kurios narės deleguoja dalį politinės atsakomybės bei sprendimų priėmimo sąjunginiam lygiui.
„Šie sprendimai turi būti priimami demokratiškai ir skaidriai, kartu su EP bei konsultuojantis su socialiniais partneriais. Turi būti laikomasi subsidiarumo principo, kad klausimai, kurie geriau gali būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, neturėtų būti sprendžiami sąjunginiu lygiu. Dažniausiai diskutuojama, kiek federalizmo turi būti ES. Manau, kad jo turi būti tiek, kiek mums yra naudinga. Bendroji rinka, Ekonominė ir pinigų sąjunga, ES biudžetas, saugumas, migracija, energetika, aplinkosauga, užsienio politika – tai tik dalis sričių, kuriose reikia ieškoti bendrų sprendimų. Manau, kad ES turėtų labiau sutelktai spręsti ir socialines problemas, kurių, deja, dar yra pakankamai.“
Kokių pakitimų ES galime laukti po rinkimų Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose? V. Blinkevičiūtė neprognozuoja: pirmiausia reikia sulaukti rinkimų rezultatų. Politikė nori tikėti, kad rinkėjai nepasiduos populistiniams pažadams, euroskeptinėms nuotaikoms ir balsuos už buvimą vieningoje bei stiprioje ES.
V. Blinkevičiūtė neabejoja, kad pastarųjų metų tendencijos persikels ir į 2019 metų EP rinkimus, o būsimos rinkimų kampanijos diskusijų temomis taps ES strateginė vizija ir gebėjimas spręsti susikaupusias problemas.
Europos Parlamento narė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad grėsmių dabartinei ES sąrangai neabejotinai yra, bet nemano, kad griūties pavojus yra realus. Labiau tikėtinos ES transformacijos, kurių galimus scenarijus pristatė Europos Komisijos Pirmininkas Žanas Klodas Junkeris.