
Naujausios
Suaugusieji grįžta prie vadovėlių
Kelmės suaugusiųjų mokymo centras mokinių skaičiumi prilygsta pagrindinei mokyklai. O abiturientai valstybinius brandos egzaminus išlaiko geriau negu šalies suaugusiųjų mokymo centrų abiturientų vidurkis.
Aktyvūs ir šio centro Trečiojo amžiaus universiteto studentai. Daugelis lanko po septynis fakultetus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Laikyti egzaminų atvyksta ne visi
Pernai Kelmės suaugusiųjų mokymo centre du valstybinį anglų kalbos egzaminą laikę abiturientai įvertinti 87 ir 61 balu. Valstybinį biologijos egzaminą laikęs abiturientas įvertintas 63 balais. Už matematiką vienintelis valstybinį egzaminą laikęs abiturientas surinko 34 balus, už lietuvių kalbos egzaminą gavo 27 balus.
Suaugusiųjų mokymo centro direktorė Diana Razminienė džiaugiasi, jog visų dalykų valstybinius egzaminus praėjusiais mokslo metais juos pasirinkę abiturientai išlaikė. O rezultatai gerokai viršija šalies vidurkį.
Dauguma abiturientų renkasi mokyklinius egzaminus. Neblogi ir mokyklinio egzamino rezultatai. Pavyzdžiui, už lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą trys abiturientai gavo aštuonetus, septyni – septynetus, keturi – šešetus, du – penketus.
Pasak D. Razminienės, daugelis mokinių į Suaugusiųjų mokymo centrą mokytis ateina po kelerių ar keliolikos metų pertraukos. Be to, suaugusiųjų programose kiekvienam dalykui skiriama mažiau pamokų negu bendrojo lavinimo mokyklose. Pavyzdžiui, gimnazijose minimalus pamokų skaičius 28, Suaugusiųjų mokymo centre – 19.
Ne visi ir ryžtasi laikyti egzaminus. Praėjusiais mokslo metais iš 33 abiturientų 13 neatvyko į egzaminus. Vieni neatvyko, nes iš darbo neišleido darbdavys, kiti išskubėjo į užsienį, nes ten prasidėjo sezoniniai darbai, treti įstojo į Profesinio rengimo centrą.
Tačiau tie, kurie pasiryžo laikyti brandos egzaminus, visi išlaikė ir gavo brandos atestatus.
Mokinių daugėja
Suaugusiųjų mokymo centre mokinių, norinčių įgyti vidurinį išsilavinimą, daugėja. 2015–2016 mokslo metais buvo 4 klasių komplektai, kuriuos lankė 64 mokiniai. Tačiau mokslo metų bėgyje mokinių padaugėjo iki 79. Per mokslo metus papildomai atvyko 21 mokinys, išvyko tik 6.
Atsiranda poreikis kurti filialus ir kitose rajono vietovėse. Pavyzdžiui, Kražiuose įsteigta trečioji gimnazijos klasė. Kitose vietovėse taip pat buvo norinčių mokytis suaugusiųjų, tačiau nesusidarė pakankamas skaičius, kad būtų galima įsteigti filialą.
Važinėti mokytis į Kelmę ne kiekvienam, norinčiam pabaigti vidurinę mokyklą, prieinamas dalykas. Prastas susisiekimas. Slegia nepritekliai. Sunku suderinti mokslą ir darbą.
Todėl Suaugusiųjų mokymo centre atkurta „Modle“ sistema, leisianti mokytis nuotoliniu būdu. Tokiu būdu galės mokytis ne tik kaimuose gyvenantys, bet ir užsienyje dirbantys kelmiškiai.
Juolab kad sukurta ir biblioteka, užregistruota Lietuvos bibliotekų sistemoje. Centro mokiniams suteikiama prieiga prie bendro leidinių ir grožinės literatūros katalogo LIBIS neišeinant iš namų.
Tobulinama ir konsultacinė sistema, pradėtas patirtinis mokymas, kai atsižvelgiama į mokinių socialinę ir kultūrinę patirtį.
Suaugusiųjų mokymo centre įsteigtas ir jau keleri metai veikia Trečiojo amžiaus universitetas. Jį lanko per 120 vyresnio amžiaus kelmiškių bei rajono gyventojų. Užsiėmimai vyksta ne tik centre, bet ir įvairiose kitose erdvėse: amatų centre, muziejuje, bibliotekoje.
D. Razminienė džiaugiasi studentų aktyvumu ir smalsumu. Veikia septyni fakultetai. Ir dauguma Trečiojo amžiaus universiteto studentų visus juos lanko. Vienais metais baigia vieną, kitais – kitą. Arba iš karto lanko po kelis fakultetus.
Didesnių rajono miestelių gyventojai pageidauja, kad ir jų miesteliuose būtų steigiami Trečiojo amžiaus universiteto filialai. Apie tai jau mąstoma. Vyresnio amžiaus žmonių daugėja. Galimybė pamiklinti smegenis, pasisemti naujos informacijos pakeistų jų gyvenimą.
Autorės nuotr.
Kelmės suaugusiųjų mokymo centro direktorė Diana Razminienė sako, jog centre pagrindinio arba vidurinio išsilavinimo siekia iš bendrojo lavinimo sistemos iškritusieji asmenys, norintieji patobulinti savo turimas kompetencijas, kitataučiai, siekiantys Lietuvos pilietybės, netekę regėjimo arba silpno regėjimo žmonės.