Geležinės valios karė

Ge­le­ži­nės va­lios ka­rė

32 me­tų gran­di­nė Jū­ra­tė Gai­liu­tė, Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų (KASP) Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės šta­bo S1 sky­riaus per­so­na­lo spe­cia­lis­tė, iš­rink­ta Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Sau­su­mos pa­jė­gų Ge­le­ži­nės va­lios ka­re. Kai prieš ke­le­tą me­tų Jū­ra­tė pa­te­ko į ava­ri­ją, gy­dy­to­jai pro­gno­za­vo, kad spor­tas liks praei­ty­je. Da­bar ka­rė re­zul­ta­tais len­kia vy­rus.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Dir­ba iš šir­dies

Su J. Gai­liu­te su­si­tin­ka­me tar­ny­bos vie­to­je Šiau­liuo­se. Pa­si­tem­pu­si ka­rė tvir­tai spau­džia ran­ką. Va­lia – ge­le­ži­nė, o bend­ra­vi­mas – šil­tas.

Sa­va­no­rė ant sta­lo pa­sta­to Sau­su­mos pa­jė­gų ap­do­va­no­ji­mą – sta­tu­lė­lę. „Vie­ny­bė­je jė­ga, ti­kė­ji­me – per­ga­lė“, – iš­ra­šy­ta len­te­lė­je.

„Šis įver­ti­ni­mas ski­ria­mas už ka­ri­nio fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tes­to iš­lai­ky­mą dau­giau ne­gu mak­si­ma­liai. Ver­ti­na­mi at­si­spau­di­mai, at­si­len­ki­mai, 3 ki­lo­met­rų bė­gi­mas“, – paaiš­ki­na ka­rė.

Kad su­rink­tų mak­si­ma­liai taš­kų, J. Gai­liu­tė sa­vo am­žiaus mo­te­rų gru­pė­je tu­rė­jo pa­da­ry­ti 50 at­si­spau­di­mų, 82 at­si­len­ki­mus, 3 ki­lo­met­rus nu­bėg­ti per 14,57 mi­nu­tės. Jū­ra­tė pa­pil­do­mus taš­kus rin­ko vir­šy­da­ma rei­ka­la­vi­mus: pa­da­rė 75 at­si­spau­di­mus, 85 at­si­len­ki­mus, 3 ki­lo­met­rus nu­bė­go per 14,09 mi­nu­tės.

Ap­do­va­no­ji­mams su­muo­ja­mi dve­jų me­tų fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tes­to re­zul­ta­tai. Jū­ra­tė – vie­nin­te­lė lai­mė­to­ja iš vi­sų Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų. Ir tuo la­bai di­džiuo­ja­si.

Po ap­do­va­no­ji­mų J. Gai­liu­tė per­skai­tė ko­men­ta­rų, kad ne­va ji sten­gia­si kaž­ką įro­dy­ti ar pra­nok­ti. Ka­rė pur­to gal­vą: nie­ko pa­na­šaus! Ji tie­siog dir­ba iš vi­sos šir­dies. Tre­ni­ruo­tė­je pa­da­riu­si 50 at­si­spau­di­mų ga­lė­tų at­si­sto­ti ir nuei­ti. Bet dir­ba tiek, kiek ga­li.

Spor­tuo­ja J. Gai­liu­tė ne tik dėl dar­bo, bet ir dėl svei­ka­tos. Kai prieš 7–8 me­tus pa­te­ko į ava­ri­ją, gy­dy­to­jai sa­kė, jog ne­be­bė­gios ir dvi­ra­čiu ne­va­ži­nės.

„O aš su sa­vo že­mai­tiš­ku už­si­spy­ri­mu sė­dau, va­žia­vau, bė­gau“, – šyp­so­si Jū­ra­tė. Da­bar mie­lai gy­dy­to­jams pa­ro­dy­tų gau­tą sta­tu­lė­lę.

Ka­rio uni­for­mą J. Gai­liu­tė vil­ki ke­tu­rio­li­ka me­tų. Yra ap­do­va­no­ta už 5-erių ir 10-ies me­tų tar­ny­bą KASP. 2015 me­tais jai su­teik­tas gran­di­nės laips­nis.

Be nuo­lai­dų

Iš Tel­šių ra­jo­no Ei­gir­džių kai­mo ki­lu­si J. Gai­liu­tė apie ka­riuo­me­nę pra­dė­jo gal­vo­ti jau nuo še­šio­li­kos. Sto­jo į Ka­ro aka­de­mi­ją, bet ne­sėk­min­gai. Tuo­met ma­ma pa­siū­lė rink­tis sa­va­no­rių pa­jė­gas.

„Ma­čiau sa­ve tik su uni­for­ma. Ki­tos gal­būt no­rė­jo bū­ti par­da­vė­jo­mis, vi­rė­jo­mis, ke­pė­jo­mis, o aš no­rė­jau tik uni­for­mos, – sa­ko mer­gi­na. – Į pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą mo­te­rims dar ne­bu­vo ga­li­ma: nors la­bai no­rė­jau, bū­čiau ver­žu­sis. Įs­to­jau į sa­va­no­rius. Man ti­ko, priau­gau ir tar­ny­ba ta­po gy­ve­ni­mo bū­du.“

Pir­mo­ji tar­ny­bos vie­ta – KASP 10-oji Že­mai­čių apy­gar­dos rink­ti­nė Tel­šiuo­se. Ten at­ra­do sa­ve: vi­sa­da pa­si­tem­pu­si, vi­sa­da stip­ri ir pir­mo­se gre­to­se.

Įs­to­ju­si į ka­ri­nes pa­jė­gas, J. Gai­liu­tė su­ži­no­jo, kad ma­ma jau­nys­tė­je taip pat sva­jo­jo apie ka­rio duo­ną. Tik vi­są lai­ką šią sva­jo­nę slė­pė. „Gal­būt man tai per­si­da­vė?“ – svars­to.

Kai pra­dė­jo tar­nau­ti sa­va­no­re, bu­vo tik dvi mer­gi­nos. Nuo­lat tu­rė­da­vo įro­di­nė­ti, kad yra ver­tos ne­šio­ti uni­for­mą. Ne­bū­da­vo jo­kių nuo­lai­dų.

Iš pra­džių su­si­dur­da­vo su nuo­mo­ne: „Ką čia tos mer­gi­nos...“ Bū­da­vo, ir bū­rių va­dai siū­ly­da­vo: „Pa­ve­šiu ta­ve ar kup­ri­nę“. Jū­ra­tė priim­ti to­kios pa­gal­bos nie­ka­da sau ne­lei­do.

„Pa­šai­pų ne­bū­da­vo, ko ge­ro, ma­ty­da­vo, jog esu ne tas žmo­gus“, – šyp­so­si ka­rė.

Prieš ket­ve­rius me­tus J. Gai­liu­tė ta­po pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­re, yra šta­bo S1 sky­riaus per­so­na­lo spe­cia­lis­tė. Į Šiau­lius ją pa­kvie­tė tuo­me­tis šta­bo vir­ši­nin­kas ma­jo­ras Li­nas Idze­lis, at­krei­pęs dė­me­sį į ka­rės va­lią ir už­si­spy­ri­mą pra­ty­bo­se.

„Da­ly­va­vau su skau­dan­čia ko­ja, vil­kau­si, bet nie­kam ne­lei­dau ne­šti kup­ri­nės“, – pri­si­me­na J. Gai­liu­tė. „Ateik, mums ta­vęs rei­kia“, – jos pa­si­ry­ži­mą įver­ti­no L. Idze­lis.

O ka­riams šta­be nau­jo­kę pri­sta­tė: „Čia ta, ku­ri ga­li ei­ti ir su skau­dan­čia ko­ja.“

Uni­for­ma sa­va­no­rei ne­pa­bos­ta. Ry­tą ją už­si­vel­ka, su­si­ri­ša plau­kus į kuo­dą ir jau­čia­si lai­min­ga: „Tai yra ma­no gy­ve­ni­mo bū­das. Kaip nie­kam neat­si­bos­ta mie­go­ti ar val­gy­ti.“

Pa­gal gra­fi­ką

J. Gai­liu­tė gy­ve­na griež­tu rit­mu. Jos ža­din­tu­vas nu­skam­ba 5 va­lan­dą 10 mi­nu­čių. Pa­da­ro ap­ši­li­mą, nu­bė­ga po­rą ki­lo­met­rų. Spor­tą ren­ka­si vie­to­je ry­ti­nio puo­de­lio ka­vos.

„Ne­bū­na, kad at­si­ke­liu ir no­riu spor­tuo­ti. Daug le­mia dar­bas, pra­kai­tas, as­me­ni­nis lai­kas. Bet tai at­si­per­ka. Au­gau kai­me, bū­da­vo pa­rei­gų, dis­cip­li­na. Dar – že­mai­tiš­kas už­si­spy­ri­mas, gal pro­tė­vių iš­tver­mę pa­vel­dė­jau.“

6 va­lan­dą 30 mi­nu­čių bai­gia ry­ti­nę tre­ni­ruo­tę. Ža­di­na šei­mą, o 8 va­lan­dą bū­na dar­be. Die­not­var­kę de­ri­na ir su moks­lais – ket­vir­ta­me kur­se stu­di­juo­ja lo­gis­ti­ką Šiau­lių vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je.

Va­ka­rais nu­bė­ga apie 10 ki­lo­met­rų. Vie­ną die­ną ren­ka­si funk­ci­nes tre­ni­ruo­tes, ki­tą die­ną bė­gio­ja. Bė­gi­mą va­di­na silp­niau­sia gran­di­mi, bet šie­met ti­ki­si įveik­ti pu­sę ma­ra­to­no, o ki­tą­met da­ly­vau­ti ma­ra­to­ne.

Kai at­šils oras, au­to­bu­są iš­mai­nys į dvi­ra­tį. Sus­kai­čia­vo: iki tar­ny­bos vie­tos nuo na­mų, mi­nant per mies­tą, – 10 ki­lo­met­rų, va­žiuo­jant ap­lin­kui – 21 ki­lo­met­ras.

Ka­rės įsi­ti­ki­ni­mu, ge­riau anks­ti at­si­kel­ti ir anks­čiau už­mig­ti. Tad 10 va­lan­dą va­ka­ro jau bū­na lo­vo­je. O te­le­vi­zo­rių įsi­jun­gia tik ži­nioms pa­žiū­rė­ti.

J. Gai­liu­tė sa­ko, kad na­muo­se toks gra­fi­kas įpras­tas. Vie­nuo­lik­me­tė duk­ra di­džiuo­ja­si ma­ma, no­ri kar­tu bė­gio­ti, abi da­ly­vau­ja pės­čių­jų žy­giuo­se. O užau­gu­si pla­nuo­ja bū­ti po­li­ci­nin­ke ar­ba ka­ri­nin­ke.

Drą­siau, mer­gi­nos!

Siek­ti, to­bu­lė­ti, stip­rė­ti. Ne­nu­leis­ti kar­te­lės, ją kel­ti vis aukš­čiau. To­kius tiks­lus sau ke­lia J. Gai­liu­tė.

Ko­lek­ty­vas, rink­ti­nės vy­rai ži­no: spor­to sa­lė­je nė­ra ko var­žy­tis. Stip­riau­sias ka­rės pra­ti­mas – at­si­spau­di­mai. „Ai, mes ne­si­plė­šom“, – kar­tais to­kį pa­si­tei­si­ni­mą iš­girs­ta iš vy­rų.

Jū­ra­tė pri­si­me­na: kai bu­vo 14–15 me­tų, pa­ma­tė, kaip at­si­spau­di­mus da­ro dve­jais me­tais vy­res­nis bro­lis.

„Pa­gal­vo­jau, ir aš ga­liu. Pa­da­riau vie­ną. Pa­da­ry­siu dar. Taip sa­vai­tė po sa­vai­tės. Žiū­riu, kad jau už­si­ka­bi­nau.“ Anks­čiau pa­lenk­ty­niau­ti, ku­ris pa­da­rys dau­giau at­si­spau­di­mų, pa­siū­ly­da­vo tė­tis. Da­bar ne­be­siū­lo.

Jū­ra­tės bro­lis pa­se­kė se­sers pė­do­mis – tar­nau­ja Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų ba­ta­lio­ne Klai­pė­do­je.

Apie ka­riuo­me­nę J. Gai­liu­tė pa­dis­ku­tuo­ja su tė­čiu. Ir su­tin­ka, kad tar­ny­ba da­bar leng­vė­ja, o ka­riai atei­na iš­le­pę, su­si­lpnė­ję. Tą ro­do ir „fi­zo“ pa­si­ren­gi­mo sta­tis­ti­ka.

„Tė­tis pa­sa­ko­jo, kad ry­ti­nę mankš­tą da­ry­da­vo su ker­zais, da­bar ka­riai spor­tuo­ja su spor­ti­ne ap­ran­ga, spor­ti­niais ba­te­liais. Ir dar de­juo­ja“, – pa­ly­gi­na J. Gai­liu­tė.

Dar vie­nas pa­si­kei­ti­mas – sa­va­no­rių pa­jė­go­se dau­gė­ja mer­gi­nų. Per­nai bu­vo at­ve­jis, kai į ba­zi­nius mo­ky­mus va­žia­vo 10 mer­gi­nų ir tik po­ra vai­ki­nų.

„Gal mer­gi­nos pra­dė­jo ne­be­bi­jo­ti? Gal ta­po nor­ma­lu – mer­gi­na su uni­for­ma? Stip­rią­ja ly­ti­mi tam­pa ne­be vy­rai. Drą­siau, mer­gi­nos!“

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad mer­gi­nos atei­na ži­no­da­mos, ko no­ri. Iš kur­so iš­kren­ta tik dėl svei­ka­tos bė­dų, šei­mos pro­ble­mų, o vy­rai kar­tais ir pa­si­mu­liuo­ja.

Anks­čiau J. Gai­liu­tė su uni­for­ma mies­te jaus­da­vo­si ne­jau­kiai, su­si­gūž­da­vo. „Da­bar pa­ke­liu no­sį ir ei­nu!“ – pla­čiai nu­si­šyp­so ge­le­ži­nės va­lios ka­rė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės gran­di­nės Jū­ra­tės Gai­liu­tės triū­sas bu­vo įver­tin­tas: ji iš­rink­ta Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Sau­su­mos pa­jė­gų Ge­le­ži­nės va­lios ka­re.

„Vie­ny­bė­je jė­ga, ti­kė­ji­me – per­ga­lė“, – šis šū­kis skel­bia­mas ant Ge­le­ži­nės va­lios ka­rio ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­lė­lės.

Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės šta­bo S1 sky­riaus per­so­na­lo spe­cia­lis­tė gran­di­nė Jū­ra­tė Gai­liu­tė no­rė­tų sa­ve iš­ban­dy­ti ir ka­ri­nė­je mi­si­jo­je.