Naujausios
Balandžio 15 dieną 100-ąjį gimtadienį paminėjo radviliškietė Eugenija Bernotienė. Jubiliatę sveikinę Radviliškio rajono savivaldybės atstovai palinkėjo stiprios sveikatos ir šviesių dienų.
Garbaus amžiaus sulaukusi moteris svečius pasitiko pati – prie savo namų durų. Ir tai bene geriausiai apibūdina šimtametę: ji iki šiol gyvena viena, savarankiškai rūpinasi savo buitimi, namais ir kasdieniais darbais.
Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, Eugenija ilgai nesvarstė: „Reikia netingėti dirbti.“
Didžiąją gyvenimo dalį ji praleido dirbdama. Augusi kaime, nuo mažens buvo pratusi prie ūkio darbų. Vėliau sunkiai dirbo ne tik darbovietėje, bet ir namuose, sode, darže – rūpesčių niekada netrūko. Pasak sūnaus, net ir dabar mamos vienos sode palikti nevalia – ras ją ravinčią darže.
Nors Eugenija baigusi tik keturias klases tarpukario Lietuvoje, mokslui ir žinioms jos širdyje vietos niekada netrūko. Moteris visą gyvenimą labai mėgo skaityti knygas, o laisvalaikiu pati kūrė eilėraščius. Artimieji pasirūpino, kad jos kūryba išliktų – vaikai išleido Eugenijos eilėraščių knygą ir padovanojo ją mamai kaip brangų gyvenimo įprasminimą bei dovaną ateities kartoms.
Net ir šiandien jubiliatė neatsilieka nuo naujovių – ji naudojasi planšete, kas rytą skaito naujienas, domisi pasaulio įvykiais ir bendrauja su artimaisiais.
„Man planšetė – antras gyvenimas. Nejaučiu jokio nuobodumo, nes turiu ką veikti“, – šypsodamasi sako šimtametė.
Garbaus amžiaus moteris stebina ne tik žvalumu, bet ir aktyvumu. Ji pati nueina į parduotuvę, dažnai išeina pasivaikščioti po miestą, o kiekvieną rytą pradeda mankšta.
„Reikia vaikščioti, nes tai didžiausi vaistai“, – įsitikinusi Eugenija.
Yra atvira ir apie savo kasdienį ritualą: „Atsikeliu rytą ir jaučiuosi pavargusi, o padarau mankštą ir nuovargis praeina.“
Paklausta apie mitybos paslaptis, šimtametė taip pat išlieka praktiška – valgo viską, kas patinka. Jeigu kažką suvalgiusi blogai pasijunta, tai to daugiau nebevalgo.
Iš Joniškio krašto kilusi E. Bernotienė į Radviliškį kadaise atvyko aplankyti čia geležinkelyje dirbusio brolio. Viešnagė pakeitė jos gyvenimą – čia ji sutiko būsimą vyrą ir nusprendė likti gyventi Radviliškyje, daugelį metų dirbo vagonų depe, sandėlyje.
Jos vyras taip pat dirbo geležinkelyje, tačiau prieš porą dešimtmečių iškeliavo Anapilin.
Ilgaamžė užaugino du vaikus – dukrą ir sūnų. Dukros jau nebėra tarp gyvųjų, tačiau sūnus nuolat rūpinasi mama, dažnai atvyksta iš Šiaulių, padeda buityje ir pasirūpina didesniais pirkiniais.
Šiandien jubiliatė džiaugiasi gausia šeima – turi šešis anūkus ir devynis proanūkius.