Naujausios
Iš obelisko lenda vaiduokliai
Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje vykusiame Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje išaiškėjo, kad vėl dega Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos reikalai. Aiškėja, kad architektūrinė aikštės rekonstrukcija dabar virto ne tik „pinigų dalybų“, bet ir paveldosaugine, ir politine problema. Šįkart užkliūta už II pasaulinio karo palaidojimų ir obelisko.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Užsitęsė „procedūrinė grandinėlė“
„Viskas stringa dėl to, kad būtent Savivaldybėje neapsisprendžiama dėl karių kapų iškėlimo arba neiškėlimo. Projektuotojui baigiasi duotas laikas, bet ką daryti su palaidojimais – visiškai nėra aišku. Yra meras, Administracija ir jie turi spręsti tokias politines pamokas“, – sako Šiaulių tarybos naujosios valdančiosios daugumos lyderis Justinas Sartauskas.
Aikštės rekonstrukcijos projekto autoriaus architekto Vytenio Rudoko pirminė idėja buvo iškelti palaikus iš aikštės. Tačiau, kai buvo duotas startas architektui rengti techninį aikštės rekonstrukcijos projektą, V. Rudoko teigimu, „užsakovo – Savivaldybės – buvo pasakyta labai aiškiai: jokių palaikų neliesime ir nieko neiškėlinėsime“.
Architektas „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad taip buvo nuspręsta dėl to, kad bijota ilgų palaikų iškėlimo procedūrų. O architektui dėl to teko atsisakyti savo idėjos.
„Atvykęs į Šiaulių savivaldybę Rusijos ambasadorius Udalcovas užsiminė: jeigu palaikai būtų iškeliami, jo veto nebūtų. Bet pasirinktas palaikų neiškėlimo kelias, keičiant tik paviršinę dalį“, – aiškino V. Rudokas.
Jo teigimu, kad galima būtų pakeisti antžeminę palaidojimų dalį – obeliską ir jo aplinką, reikia Kultūros paveldo departamento leidimo, o jis išduodamas tik tada, kai sprendiniai yra suderinti su Kultūros, Užsienio reikalų ministerijomis. O to neįmanoma padaryti, kol nenustatyta, kas šiame objekte yra vertinga ir saugotina, o kas nevertinga. Tai turėjo būti padaryta rudenį.
Vienuose dokumentuose, pasak V. Rudoko, tai yra saugomas objektas, kitur – kapinės.
„Tai tokia ilga procedūrinė grandinėlė, kuri beveik neprognozuojama. Ir ši problema yra tokia jautri, kad visi bijo priimti sprendimus, kuriuos būtina priimti“, – sakė V. Rudokas.
Kalti visi?
„Mano tikslas yra padaryti darbą, todėl norėčiau matyti ryžtingesnę užsakovo – Savivaldybės – poziciją: kaip darome. Reikia aiškumo. Reikia priimti ryžtingą sprendimą ir judėti į priekį“, – kritikų strėles atrėmė architektas V. Rudokas.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vadovas Rytis Budrys stebėjosi, kad „kažkam staiga naujiena tampa tai, kas ir prieš metus buvo visiškai aišku – reikia suderinti dėl palaikų su paveldosauga, ministerijomis, bet net dabar niekas neaišku, ką Savivaldybė su tais palaikais ruošiasi daryti“.
R. Budrys minėjo, kad „ir iškeliant palaikus, ir juos paliekant, bet tvarkant aikštę, vis tiek tektų spręsti geopolitines problemas“, o kažkas iš to išsispręs ir savo vietinius „politinius reikalus“.
„Blogiausia, kad aikštės rekonstrukcijoje svarbiausia tapo įsisavinti pinigus. Niekas negalvojo apie kokybę rengiant konkursą didmiesčio centrinės aikštės sutvarkymui. Konkurso honoraras – tik 90 tūkstančių eurų, kai niekas iš rimtų konkurencingų projektuotojų neprasideda su tokio masto projektais be 200 tūkstančių eurų. O kai mums paskutinę dieną atneš derinti, būsime pastatyti prieš faktą – pasirašome arba liksime kalti?!“, – apibendrino R. Budrys.
Laikinai einanti savivaldybės Administracijos direktoriaus pareigas architektė Giedrė Mendoza Herrera sakė, kad procesas užsitęsė, nes „projekto vadovas V. Rudokas pasirinko poziciją – atidaviau ir nesidomiu, kas darosi“.
Keista G. Mendozai Herrerai ir tai, kad su Kultūros paveldo departamentu „buvo lyg ir pozityvūs pokalbiai, bet ateina raštas, kad nederins projekto“.
„Strėlių“ nuo G. Mendozos Herreros gavo ir Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius su vedėja Rasa Budryte priešakyje, nes „nevykdė paveldosauginio koordinavimo“, „buvo palikta savieigai, nebuvo pasidomėta, pranešta laiku“.
„Teoriškai įmanoma, kad šiais metais aikštėje prasidės darbai, bet, žinot, teoriškai...“, – sakė G. Mendoza Herrera.
Meras garantavo „visu savo kūnu“
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad nebe pirmą kartą stringa šis didelis pastarųjų metų projektas už 6 milijonus eurų iš „Urban“ programos.
Metų pabaigoje po Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos techninio projekto ekspertizės paaiškėjo, jog šį reikia taisyti iš esmės – tada architektui buvo pasakyta, kad turės dirbti „dieną naktį“, kad projektas būtų pataisytas ir pateiktas laiku.
„Šiaulių krašto“ šaltiniai svarsto, kad procesas ėmė strigti, nes dalies su šiuo projektu susijusių politikų ir valdininkų nuomonė staiga ėmė keistis.
Susidaro įspūdis, kad reikia ne rezultato – sutvarkytos aikštės, o paties proceso: kažką domina pinigų įsisavinimas, kažką – pasididinti savo politinį svorį, o kažkam tiesiog smagu pagalius į ratus pakaišioti ir pasižiūrėti, kas iš to išeis.
Pernai balandžio 8-ąją Savivaldybei ir architektui pasirašius sutartį Šiaulių meras Artūras Visockas viešai pasakė: „Kalbu koalicijos vardu ir galiu garantuoti visu savo kūnu, kad tikrai baigėsi tie laikai, kai architekto darbas buvo stumdyti duris kojomis tam, kad būtų greičiau pasirašyti dokumentai“.
Redakcijos archyvo nuotr.
II pasaulinio karo palaidojimai senokai Šiauliuose yra diskusijų objektas – iškelti ar palikti?
Architektas Vytenis Rudokas (kairėje) ir tuometinis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis balandžio 8-ąją pasirašo Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos techninio projekto rengimo sutartį.
