Vertinga knyga saugoma Šiaulių bibliotekoje

Ver­tin­ga kny­ga sau­go­ma Šiau­lių bib­lio­te­ko­je

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je sau­go­ma pir­mo­ji da­bar­ti­nės Lie­tu­vos mies­tų ad­re­sų kny­ga – Klai­pė­dos ad­re­sy­nas ("Ad­res­buch der See-und Han­dels-Stadt Me­mel"), iš­leis­ta 1858 me­tais. Tai – vie­nin­te­lis iš­li­kęs ži­no­mas eg­zemp­lio­rius.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Kny­gos ke­lias

Klai­pė­die­tis is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas šią kny­gą pri­sta­tė bib­lio­te­ko­je vy­ku­sio­je pa­skai­to­je „Pir­mo­ji Klai­pė­dos mies­to ad­re­sų kny­ga: iš­lei­di­mo pe­ri­pe­ti­jos ir reikš­mė“.

Ad­re­sų kny­gą „Ad­res­buch der See-und Han­dels-Stadt Me­mel, 1858“ Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka įsi­gi­jo 1983 me­tais „Ži­bu­rio“ kny­gy­ne vei­ku­sia­me an­tik­va­ria­te už 25 rub­lius.

Re­tas ir ver­tin­gas eg­zemp­lio­rius sau­go­mas bib­lio­te­kos se­nų­jų lei­di­nių fon­de. Kny­ga pa­ra­šy­ta bend­ri­ne vo­kie­čių kal­ba. Lei­di­nio ti­ra­žas nė­ra nu­ro­dy­tas.

Ty­ri­nė­ti Klai­pė­dos ad­re­sų kny­gą D. Eler­tą maž­daug prieš 25 me­tus pa­ska­ti­no pro­fe­si­nis su­si­do­mė­ji­mas. Kny­gą Šiau­liuo­se jis ap­ti­ko į Lie­tu­vos bib­lio­te­kas iš­siun­ti­nė­jęs už­klau­są. Šis eg­zemp­lio­rius – vie­nin­te­lis ži­no­mas, jo ko­pi­ją tu­ri Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­ji I. Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ka.

Kny­gos at­si­ra­di­mo Šiau­liuo­se is­to­ri­ja – pai­ni, kaip de­tek­ty­vas. Kny­gą ne anks­čiau kaip 1881 me­tais įsi­gi­jo Ši­lu­tės dva­ro sa­vi­nin­kas, gar­sus kul­tū­ros vei­kė­jas Hu­go Šo­jus. Kad kny­ga bu­vo jo bib­lio­te­ko­je, liu­di­ja iš­li­kęs ant­spau­das kny­go­je: „Scheu Rit­ter­guts­be­sit­zer Adl. Hey­dek­rug Ostpr“.

„H. Šo­jus kny­gą įsi­gi­jo la­biau kaip bib­liog­ra­fi­nį, įdo­mų is­to­ri­niu po­žiū­riu lei­di­nį. Jo­je pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja ne­be­bu­vo ak­tua­li­ja, ad­re­sai ge­ro­kai sens­te­lė­ję“, – sa­ko D. Eler­tas.

Dva­ro sa­vi­nin­kas praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je mi­rė. Po ka­ro vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Hors­tas To­lei­kis pa­si­kvie­tė iš Klai­pė­dos sa­vo pusb­ro­lį Mar­ty­ną To­lei­kį, bu­vu­sį ban­ki­nin­ką, ir pa­ve­dė jam ne tik bu­hal­te­rio pa­rei­gas vie­no­je iš įstai­gų, bet ir tvar­ky­ti fon­dą. M. To­lei­kis at­si­mi­ni­muo­se ra­šo, ko­kios pra­stos būk­lės ra­do dva­ro ver­ty­bes.

Ži­no­ma, kad tvar­ky­ti bib­lio­te­ką tal­ki­no Jo­nas Kyb­ran­cas, Ar­nol­das En­dzi­nas bei ki­ti as­me­nys, kny­go­mis do­mė­jo­si Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ja. Ži­no­mas fak­tas, kad šiau­lie­tis Pe­lik­sas Bu­gai­liš­kis 1948–1949 me­tais Kau­ne bu­vo pa­skir­tas rū­šiuo­ti kny­gų, par­vež­tų iš Klai­pė­dos kraš­to.

„Jis ir­gi ga­li­mas pre­ten­den­tas, iš ku­rio krep­še­lio kny­ga ga­lė­jo iš­kris­ti. Bet ga­li­mi ir vi­sai ki­ti ke­liai“, – kny­gos ke­lio į Šiau­lius is­to­ri­ją narp­lio­ja D. Eler­tas.

Lai­ko at­spin­dys

Klai­pė­dos mies­to ad­re­sų kny­ga yra ne tik pir­mo­ji da­bar­ti­nės Lie­tu­vos mies­tų ad­re­sų kny­ga, bet ir ant­ro­ji Rytp­rū­sių ad­re­sų kny­ga (pir­mo­ji iš­leis­ta 1847 me­tais Ka­ra­liau­čiu­je).

1858 me­tų ad­re­sų kny­gos lei­di­mą grei­čiau­siai pa­ska­ti­no 1854 me­tų gais­ras, kai su­de­gė du treč­da­liai Klai­pė­dos.

„Mies­tą rei­kė­jo at­kū­ri­nė­ti, tam rei­kė­jo lė­šų, jos bu­vo ren­ka­mos. Kur yra pi­ni­gai, rei­ka­lin­gas skaid­ru­mas, – sa­ko D. Eler­tas. – Kartu bu­vo per­tvar­ko­ma gat­vių, na­mų, skly­pų nu­me­ra­ci­ja. 1855 me­tais bu­vo iš­leis­tas vi­sų mo­kių Klai­pė­dos gy­ven­to­jų są­ra­šas. 1857 me­tais iš­leis­tas ka­dast­ri­nis Klai­pė­dos že­mė­la­pis, ja­me tiks­liai su­žy­mė­ti net san­dė­liu­kai. 1858 me­tų pir­mo­je pu­sė­je iš­leis­tame są­ra­še su­ra­šy­ti ad­re­sai, o ki­to­je gra­fo­je – ka­dast­ro nu­me­riai: iš skly­pų nu­me­rių pe­rei­ta prie ad­re­sų.“

Klai­pė­dos ad­re­sų kny­go­je nu­ro­do­ma, kad su­ra­šy­ti vi­si na­mų tu­rė­to­jai ir gy­ven­to­jai, iš­sky­rus „dar­bi­nin­kus ir mat­ro­sus“.

D. Eler­tas pa­brė­žia pa­ra­dok­są: ad­re­sų kny­gos su­da­ry­to­jai net neį­si­vaiz­da­vo, kad atei­ty­je pa­teik­ti duo­me­nys su­teiks tiek daug in­for­ma­ci­jos.

Ad­re­sų kny­go­je ga­li­ma ras­ti tram­va­jaus bi­lie­tų kai­nas, pir­muo­sius te­le­fo­nų sa­vi­nin­kus, laik­ro­di­nin­ko pa­slau­gas tei­kian­čios krau­tu­vė­lės asor­ti­men­tą ar ar­ti­miau­sius po­li­ci­jos vach­mist­rų gi­mi­nys­tės ry­šius.

„Ran­da­me vi­sas mies­to or­ga­ni­za­ci­jas, at­si­spin­di jų struk­tū­ra. Su­ži­no­me, kiek mies­te vei­kė par­duo­tu­vių, kad bu­vo 51 lai­vų sa­vi­nin­kas, vei­kė trys bra­vo­rai, bu­vo de­vy­nio­li­ka iš­gė­ri­mo vie­tų, dir­bo vie­nas ak­men­ta­šys, trys fo­tog­ra­fai. Kny­ga – duo­me­nų skai­čiai ir lai­ko at­spin­dys, is­to­ri­jos iš­kar­pa di­džiu­lė­je fo­tog­ra­fi­jo­je“, – sa­ko is­to­ri­kas. Įdo­mus fak­tas, kad pir­mo­ji Klai­pė­dos fo­tog­ra­fi­ja yra tik me­tais jau­nes­nė už ad­re­sų kny­gą – pa­da­ry­ta 1859 me­tais.

Šį lai­ką is­to­ri­kas va­di­na lū­žio me­tais Klai­pė­dai: at­sta­ty­ta baž­ny­čia, pa­sta­ty­ta ka­ra­liš­ko­ji na­vi­ga­ci­jos mo­kyk­la, su­tvar­ky­tas šiau­ri­nis mo­las, ak­me­ni­mis iš­grįs­ta kran­ti­nė, mies­tą ap­lan­kė daug gar­sių žmo­nių. Po gais­ro Klai­pė­da iš­kė­lė gal­vą.

Vil­nius, Kau­nas ad­re­sų kny­gas iš­lei­do ge­ro­kai vė­liau – XIX am­žiaus pa­sku­ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je. Pa­sak D. Eler­to, lai­kui bė­gant ad­re­sų kny­gos tam­pa reikš­min­gais ir ob­jek­ty­viais is­to­ri­jos šal­ti­niais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Klai­pė­dos ad­re­sų kny­gos „Ad­res­buch der See-und Han­dels-Stadt Me­mel, 1858“ vie­nin­te­lis ži­no­mas eg­zemp­lio­rius sau­go­mas Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je.

Pa­sak is­to­ri­ko Dai­niaus Eler­to, ad­re­sų kny­go­se, kaip ir fo­tog­ra­fi­jo­se, li­ko už­fik­suo­tos pa­si­kar­to­jan­čios ru­ti­nos smulk­me­nos ir grei­tai pa­mirš­ta­mos de­ta­lės.