Atėjo tikra lietuviška žiema

Atė­jo tik­ra lie­tu­viš­ka žie­ma

(Šal­tis ir snie­gas su­pa­ra­ly­žiuo­ja lais­vę)

Be­na­miui jau pra­ver­tė kon­tei­ne­ri­nis na­me­lis. Kri­zių cent­re glau­džia­si de­vy­ni žie­mos iš­si­gan­dę žmo­nės. Ke­li­nin­kams ten­ka plu­šė­ti nuo ke­tu­rių ry­to iki 22 va­lan­dos va­ka­ro.

Dvi pa­sta­ro­sios nau­jų­ me­tų sa­vai­tės at­ne­šė tik­rą lie­tu­viš­ką jau se­no­kai pa­tir­tą žie­mą. Džiau­gia­mės, nes bu­vo­me pa­siil­gę snie­go. Ta­čiau pri­va­lo­me bū­ti bud­res­ni, ati­des­ni sau ir ki­tiems. Šal­tis ir snie­gas ne­re­tai pa­rei­ka­lau­ja au­kų.

Pa­dau­gė­ja dar­bo ke­li­nin­kams, ug­nia­ge­siams – gel­bė­to­jams, me­di­kams, se­niū­ni­joms ir ki­toms tar­ny­boms. Dau­ge­lis gy­ven­to­jų tu­ri ati­dė­ti sa­vo rei­ka­lus ir lauk­ti pa­lan­kes­nių orų.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Šal­tis prieš be­na­mių lais­vę

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Sa­vi­val­dy­bės nu­pirk­ta­me kon­tei­ne­ri­nia­me na­me­ly­je ap­si­sto­jo vie­nas be­na­mis. Jis pa­ste­bė­tas vaikš­tan­tis tik su vie­nu ba­tu. Ki­tą bu­vo kaž­kur pa­me­tęs. So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro dar­buo­to­jai su­si­rū­pi­no, kad vy­ras ne­nu­šal­tų ko­jos. Jis nu­vež­tas į kon­te­ine­ri­nį na­me­lį. Lab­da­ros val­gyk­los vi­rė­jos su­dė­jo jam lauk­ne­šė­lį mais­to.

Ta­čiau kon­tei­ne­ri­nia­me na­me­ly­je pri­si­glau­dę be­na­miai čia ne­ga­li gir­tau­ti. O al­ko­ho­lio jie la­bai grei­tai pa­siilgs­ta. Tai­gi, ir šis be­na­mis be su­gė­ro­vų ir alaus iš­tvė­rė tik iki sek­ma­die­nio. Be­je, lei­di­mas jam čia gy­ven­ti ir bu­vo duo­tas tik 3 pa­rom, ta­čiau pir­ma­die­nį ga­lė­jo jį pra­si­tęs­ti. Nep­ra­si­tę­sė. Ma­tyt, pa­siil­go įpras­to gy­ve­ni­mo bū­do.

So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro spe­cia­lis­tė tvir­ti­no, jog ap­si­gy­ven­ti na­me­ly­je siū­ly­ta ir dar vie­nam be­na­miui, bet jis ne­pa­no­ro. Ti­ki­no, jog per šal­čius pri­si­glau­siąs pas drau­gą.

Kiek dau­giau ne­lai­mė­lių Ty­tu­vė­nų li­go­ni­nė­je įsi­kū­ru­sia­me Kri­zių cent­re. Čia šiuo me­tu jų glau­džia­si de­vy­ni. Kai ku­rie at­vy­ko vos at­vė­sus orams. Ki­ti tik stip­riau pra­dė­jus spaus­ti šal­čiams.

Gelbs­ti ir ne­ga­lin­čius pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi

Pa­sak Ty­tu­vė­nų pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo ir slau­gos li­go­ni­nės vy­riau­sio­sios slau­gy­to­jos ad­mi­nist­ra­to­rės Si­gi­tos Re­mei­kie­nės, ne vi­si pa­tys kal­ti, kad ten­ka glaus­tis Kri­zių cent­re. Kai ku­riems se­no­liams bai­gė­si Slau­gos li­go­ni­nė­je gu­lė­ti skir­tas lai­kas. Kai ku­rie glau­džia­si lai­ki­nai, kol bus su­tvar­ky­ti do­ku­men­tai ir ga­lės pe­rei­ti į Slau­gos sky­rių. Kai ku­rie ne­ga­li sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti dėl gar­baus am­žiaus ar ne­ga­lios. Ki­ti ne­tu­ri są­ly­gų gy­ven­ti na­muo­se, nes ne­tu­rė­jo iš ko nu­si­pirk­ti mal­kų ar­ba gy­ve­na vė­jo per­pu­čia­mo­se lūš­no­se.

Vie­nas neį­ga­lus vy­ras iš Šau­kė­nų se­niū­ni­jos ras­tas miš­ke. Ten jis bu­vo iš­si­ka­sęs že­mi­nę. Mai­ti­no­si gry­bais ir uo­go­mis. „Vi­sas ap­žė­lęs. Nep­raus­tas vei­das tie­siog pa­juo­dęs. Pur­vi­ni, gal vi­sus me­tus ne­skalb­ti dra­bu­žiai tie­siog priau­gę prie kū­no“, – to­kiu žmo­gaus bū­viu bai­sė­jo­si me­di­kės.

Vy­ras iš­praus­tas, ap­reng­tas šva­riais dra­bu­žiais, pa­gul­dy­tas į šva­rią lo­vą. Kri­zių cent­re pa­bus, kol bus su­tvar­ky­ti do­ku­men­tai ir ga­lės ap­si­gy­ven­ti il­ga­lai­kės glo­bos na­muo­se.

Kai ku­rių Kri­zių cent­ro gy­ven­to­jų vai­kai iš­vy­kę į už­sie­nį. Žie­mą vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms sun­ku sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti – be­lie­ka val­diš­kos įstai­gos glo­ba.

De­ja, ne vi­si Ka­lė­doms iš už­sie­nio grį­žę vai­kai bu­vo pa­ten­kin­ti, kad jų tė­vai ne­pa­lik­ti kęs­ti šal­tį ir al­kį sa­vo na­muo­se. Po­rą se­nu­kų vai­kai su triukš­mu iš­si­ve­žė na­mo, ti­kin­da­mi, jog jie pa­jė­gia gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Trau­muo­tų yra, nu­ša­lu­sių ne­pa­si­tai­kė

Kaip in­for­ma­vo Kel­mės li­go­ni­nės di­rek­to­rė Be­ni­na Pet­ro­šiū­tė, ga­lū­nes nu­ša­lu­sių li­go­nių ar su­ša­lu­sių žmo­nių kol kas me­di­kams gel­bė­ti ne­te­ko. Ta­čiau pa­ty­ru­sių trau­mas dėl sli­džių gat­vių, kie­mų, ke­lių li­go­ni­nė­je gu­li. Jų nė­ra daug. Ne dau­giau ne­gu įpras­ta. Ir ki­to­mis žie­mo­mis bū­da­vo pa­na­šus skai­čius.

Pū­gos už­ver­čia ke­lius

Pas­ta­ro­sios sa­vai­tės – sun­kios vai­ruo­to­jams ir ke­li­nin­kams. Kaip in­for­ma­vo Kel­mės ke­lių tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis Gy­tis Juch­ne­vi­čius, ke­li­nin­kai pa­sta­ruo­ju me­tu dir­ba nuo ke­tu­rių ry­to iki 22 va­lan­dos. Pir­miau­sia va­lo ma­gist­ra­li­nius, pa­skui kraš­to, vė­liau re­gio­ni­nės reikš­mės ke­lius. Iš vi­so Ke­lių tar­ny­ba pri­žiū­ri 513 ki­lo­met­rų Kel­mės ra­jo­no ke­lių ruo­žą.

Anks­tes­nė­mis die­no­mis ke­liuo­se bu­vo už­pus­ty­tos tik at­ski­ros at­kar­pos – eis­mui truk­dė va­di­na­mi snie­go lie­žu­viai.

Ket­vir­ta­die­nį, kai vėl pra­dė­jo pus­ty­ti, ke­liai bu­vo tik va­lo­mi. Bai­min­ta­si, jog pa­bė­rus drus­kos ir smė­lio mi­ši­nio, ke­liai taps šla­pi, o prie šla­pio ke­lio dar la­biau kim­ba snie­gas.

„Są­nau­dos la­bai di­de­lės. Ke­lius kar­tais ten­ka bars­ty­ti po tris kar­tus per pa­rą. Kai spau­džia šal­tis, ma­žiau veiks­min­ga drus­ka. Jos rei­kia dau­giau, – pa­sa­ko­jo G. Juch­ne­vi­čius. – Ket­vir­ta­die­nį tik va­lė­me ke­lius. Ne­si­ry­žo­me bars­ty­ti, kol neap­ri­mo vė­jas. Bars­ty­si­me, kai pra­si­dės lie­tus. Ži­no­ma, jei­gu pa­si­tvir­tins si­nop­ti­kų pro­gno­zės.“

Vai­ruo­to­jams ypač sun­ku va­žiuo­ti se­niū­ni­jų ke­liais. Iš Pa­ši­lės į dar­bą va­žia­vęs Kra­žių se­niū­nas Ro­lan­das Kar­čiaus­kas įstri­go pus­ny­je. Iš snie­go va­duo­ti au­to­mo­bi­lį tu­rė­jo trak­to­rius.

Ket­vir­ta­die­nį stip­riau pa­pus­čius, Au­to­bu­sų par­ko au­to­bu­sai sun­kiai pa­sie­kė Ga­nyp­ra­vą, Bi­ti­kus, Pa­lend­rius. Vai­ruo­to­jams te­ko at­si­ka­si­nė­ti ke­lius. Jų ve­ža­mi mo­ki­niai vė­la­vo į pa­mo­kas.

Ta­čiau pa­šne­ko­vai ne­kal­ti­no žie­mos. Sa­kė, jog žie­ma to­kia ir tu­rė­tų bū­ti.

Se­niū­ni­jų ke­liai ne­bars­to­mi

Kra­žių se­niū­nas Ro­lan­das Kar­čiaus­kas tvir­ti­no, jog se­niū­ni­ja iš ke­lių fon­do lė­šų nu­pir­ko ke­lias to­nas drus­kos ir smė­lio mi­ši­nio. Ta­čiau tu­rint to­kį kie­kį ga­li­ma pa­bars­ty­ti tik įkal­nes. Pirk­ti dau­giau mi­ši­nio bū­tų la­bai bran­gu. Neuž­tek­tų se­niū­ni­jai ke­liams tvar­ky­ti skir­tų lė­šų.

„Šią žie­mą Ke­lių tar­ny­ba ge­rai pri­žiū­ri ke­lius. Se­niū­ni­jos ke­lių taip pat sten­gia­mės neuž­leis­ti, – pa­sa­ko­jo Kra­žių se­niū­nas. – Se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai va­lo ke­lius se­niū­ni­jos trak­to­riu­mi. Tai la­bai pa­gelbs­ti. Kai ne­spė­jo­me vien sa­vo jė­go­mis, sam­dė­me trak­to­rių nu­va­ly­ti ke­lią į Pet­ra­liš­kę. Kai­na­vo tūks­tan­tis eu­rų. Jei­gu rei­kė­tų sam­dy­ti tech­ni­ką vi­siems se­niū­ni­jos ke­liams, per žie­mą iš­nau­do­tu­me vi­są ke­lių fon­dą.“

Vai­gu­vos se­niū­nui Al­vy­dui Lu­ko­šiui tai ir ten­ka da­ry­ti. Se­niū­nas džiau­gia­si, jog kar­tais pa­gal­bon pri­šo­ka kai­my­ni­nių se­niū­ni­jų tech­ni­ka. Pa­tys šie­met jau sam­dė kon­kur­są lai­mė­ju­sią įmo­nę nu­va­ly­ti ke­lias at­kar­pas se­niū­ni­jos ke­lių. Bran­go­ka.

A. Lu­ko­šius gi­ria per­nykš­tę žie­mą. Tvar­ky­ti ke­lius kon­kur­są bu­vo lai­mė­ju­si A. Vaup­šo įmo­nė. Nė kar­to jo pa­slau­gos ne­pri­rei­kė. Šie­met se­niū­ni­jos ke­lius tvar­ko R. Pet­ri­ko įmo­nė. Ji, ma­tyt, tu­rės dar­bo. Prob­le­ma­tiš­kiau­si se­niū­ni­jos ke­liai į Ak­me­nius, Kal­niš­kius ir dar ke­le­tą kai­mų.

Po­li­ci­ja ir ug­nia­ge­siai žie­mos dar ne­pa­jau­tė

Žie­ma pri­da­ro ne­ma­žai rū­pes­čių ir elekt­ros tie­kė­jams. Pa­vyz­džiui, Stul­gių kraš­te daž­nai su­si­pla­ka lai­dai. Nut­rūks­ta elekt­ros tie­ki­mas. Praė­ju­sios sa­vai­tės pra­džio­je elekt­ros ne­tu­rė­jo apie šim­tas var­to­to­jų. Pa­si­tai­ko pro­ble­mų ir ki­tuo­se kai­muo­se.

Tuo tar­pu ug­nia­ge­siai di­des­nių pro­ble­mų ne­pa­ti­ria. Di­džiau­sią ne­lai­mę at­ne­šė va­kar ry­tą Kel­mė­je ki­lęs gais­ras, per ku­rį žu­vo 81 me­tų na­mo šei­mi­nin­kė.

Žie­mą, kai žmo­nės il­giau ir stip­riau kū­re­na kros­nis, kar­tais už­si­de­ga tik suo­džiai.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai taip pat džiau­gia­si, jog per šal­čius ir pū­gas su­ma­žė­jo nu­si­kal­ti­mų. Kai ku­rio­mis die­no­mis ne­pra­de­da­ma nė vie­no iki­teis­mi­nio ty­ri­mo. Tik pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis po pa­šal­pų vėl pra­dė­ta ba­dy­tis pei­liais.

Au­to­rės nuo­tr.

Kai­mo gy­ven­vie­tė­se ne­si­ma­to nė vie­no žmo­gaus. Per šal­tį žmo­nės lai­ką lei­džia na­muo­se.

Kai­mų ke­liais iš­va­žiuo­ti pro­ble­miš­ka.