Naujausios
Lenkai atsiuntė ir kavos, ir druskos
Kruvinų Sausio 13-osios įvykių fone šiauliečius sujaudino muziejininkų iš Lenkijos solidarumas. 1991 metų sausio pabaigoje į Šiaulių „Aušros“ muziejų netikėtai pradėjo plaukti siuntiniai. Lenkijos Vloclaveko miesto istorijos muziejaus darbuotojai siuntė būtiniausius produktus. Išsaugotose siuntinių deklaracijose smulkmeniškai nurodoma, kas buvo siųsta: druskos, cukraus, žvakių, degtukų...
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sujaudino kolegos
Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Lukošiūtė išdėlioja „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomas gautų siuntinių deklaracijas. Muziejininkė puikiai prisimena, kaip nustebo, kai iš pašto atėjo pirmieji pranešimai apie gautas siuntas.
Draugystė su Vloclaveko miesto istorijos muziejumi buvo nauja. Su lenkais šiauliečiai bendravo nuo 1989 metų, apsikeitė keliais vizitais, dalyvavo bendroje etnografinėje ekspedicijoje Lenkijoje.
Dienomis, kai įtampa tvyrojo tiesiog ore, padrąsinimas iš kolegų buvo labai svarbus.
„Labai nustebome! Jie neparašė išankstinio laiško – iš karto keliavo siuntiniai. O jų buvo dešimt. Jie atkeliavo gal per savaitę, – sako B. Lukošiūtė. – Netikėtas lenkų solidarumo gestas tada labai sujaudino, jaudina ir šiandien, po tiek metų.“
Pagal to meto taisykles, visos deklaracijos buvo dvikalbės, užpildytos rusų ir lenkų kalbomis. Nurodytas vienas kontaktinis asmuo – Dorota Kalinovska.
Manų košė, ryžiai, cukrus, šokoladai, arbata, dešra, kava – tokia vieno iš siuntinių sudėtis. Kitame sąraše – žvakės, degtukai, druska, cukrus.
Daugiausiai siųsta maisto, bet paketai papildyti ir buities priemonėmis – muilu, skalbimo milteliais, kremu „Nivea“.
Muziejininkai, šypsosi B. Lukošiūtė, siuntinių turinį sunaudojo pagal paskirtį. Parašė ir padėkos laišką. Bet vėliau, bėgant metams, ryšiai nutrūko. B. Lukošiūtė svarsto, jog būtų verta pabandyti paieškoti, ar yra senųjų muziejaus darbuotojų.
Informacija – budėjimo žurnale
B. Lukošiūtė sako, kad eksponatai 1991 metų sausį muziejuje buvo pradėti kaupti iš karto. Fonduose net saugoma žvakė, kurią darbuotojai ant muziejaus laiptų degino per Sausio 13-osios aukų laidotuves.
Muziejininkė rodo Šiauliuose prie Savivaldybės kabojusius, mitinguose naudotus plakatus, skelbimus, stendus. „O, niekše, nusiplauk nuo milijonų nužudytų kruvinas rankas!“ – rašoma viename iš jų.
Kitame informuojama, kad karšta arbata „projektavimo valgykloje“ galima susišildyti visą parą. Projektavimo rūmuose, sako B. Lukošiūtė, buvo įsikūręs savotiškas štabas.
Labiausiai muziejininkę jaudinantis eksponatas – ranka rašytas lapelis, kabėjęs ant Projektavimo rūmų sienos: „Lietuvos žmonės! Šią naktį Vilniuje okupacinė kariauna nužudė 12 žmonių, virš šimto sunkiai sužeista! Trūksta jiems medikamentų. Užgrobta televizija ir radijas. Būkim vieningi, ignoruokime bet kokius ryšius su okupantais ir jų statytiniais! Šiandien 12 valandą visi į protesto demonstraciją! Lietuva, tu mums viena!“
Įvairių dokumentų, susijusių su Sausio13–osios įvykiais, muziejui perdavė Savivaldybė. B. Lukošiūtė atverčia pageidaujančių vykti į laidotuves Vilniuje sąrašą, jame – apie 500 pavardžių. Pirmoji – Vaclovo Vingro.
Šiaulių miesto savivaldybės budėjimo žurnale įvairių žmonių ranka fiksuota svarbiausia informacija: aktualijos, pastebėjimai apie neįprastą, įtartiną judėjimą. „Zoknių link pravažiavo kelios mašinos su kareiviais. Gyventoja iš „Ežerėlio“ parduotuvės“, „Patikslinta laidotuvių vieta – Antakalnio kapinės“.
Sausio 15 dienos 19 valandos 10 minučių įrašas: „Informacija apie „Aušros“ muziejaus apiplėšimą“. Tąkart į pastatą atėję civiliais apsirengę vyrai išsinešė Antrojo pasaulinio karo neveikiančius, pragręžtus ginklus. Intriguojančią istoriją turintys ginklai, naudoti Aukščiausios Tarybos gynybai, maždaug po metų grįžo į muziejaus saugyklas.
Speciali spauda
Muziejininkai saugo ir kelias dešimtis skylėtų asmenų dokumentų, garbės raštų, jie 1991 metų sausį prie Savivaldybės protesto vardan buvo perverti metaliniais virbais.
Šiaulių savanorių pirmosios kuopos vadas Antanas Kliunka muziejui perdavė Savanorių Šiaulių rinktinės Šiaulių kuopos formavimosi dokumentus. Dalis dokumentų rašyti ranka. Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas buvo priimtas 1991 metų sausio 17 dieną. Šiaulių kuopos savanoriai buvo aktyvūs parlamento, televizijos bokšto ir kitų objektų gynėjai.
Muziejininkai saugo ir daug nuotraukų, jose išliko įamžinti sausio įvykiai: protesto mitingai Saulės laikrodžio aikštėje ir prie Savivaldybės, budėjimai prie svarbiausių miesto objektų, Sausio 13-osios akimirkos, aukų laidotuvės, parlamento gynyba Vilniuje. Įvykius fotografavo šiauliečiai Vaidotas Kisielius, Jonas Tamulis, Romualdas Struoga, Juozas Bindokas bei kiti autoriai.
Atskirame aplanke – laikraščiai. Jame – ir specialus „Šiaulių laikraščio“ numeris, kurį 20 000 tiražu išleido „Šiaulių kraštas", „Šiaulių naujienos“ ir miesto taryba, specialus laikraščio „Laisva Lietuva“ numeris (išleido „Aitvaras“, „Atgimimas“, „Echo Litvy“, „Gimtasis kraštas“, „Golos Litvy“, „Kurier Wilenski“, „Lietuvos rytas“, „Literatūra ir menas“, „Mažoji Lietuva“, „Respublika“, „Tiesa“, „Vakarinės naujienos“, „Vilniaus laikraštis"). Muziejus turi ir vadinamųjų platformininkų leistą leidinį, agitavusį prieš nepriklausomybę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Saugomose gautų siuntinių deklaracijose dviem kalbomis nurodyta siuntų sudėtis.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi plakatai, susiję su Sausio 13-osios įvykiais.
Sąraše – maždaug 500 pavardžių žmonių, norinčiųjų važiuoti į Vilnių, Sausio 13-osios aukų laidotuves.
Sausio įvykius piešė ir vaikai.
„Solidarumo ženklai, nesvarbu, kokia forma jie išreiškiami, jaudina, stiprina tautų vienybės, draugystės, vieni kitų palaikymo viltis, lūkesčius“, – apie kolegų iš Lenkijos paramą ir šių dienų realijas sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Lukošiūtė.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Lukošiūtė rodo specialius laikraščių numerius, skirtus 1991 metų sausio įvykiams.
