
Naujausios
Priešinfarktinę būseną keičia skaistykla
Vakar Šiaulių miesto Taryba pagaliau rado kompromisą – politikai vieningai balsavo dėl to, kad būtų panaikinta viena vicemero pareigybė ir užbaigta priešinfarktinė būsena. Kol kas Administracijai lieka vadovauti laikina direktorė Giedrė Mendoza Herrera, darbą šiose pareigose iki kito Tarybos posėdžio pavadinusi „skaistykla“.
Vakar taip pat paaiškėjo, kad kandidatu į Administracijos direktorius liko tik mero teikiamas kandidatas Arnas Ilgauskas, opozicijos arba vadinamosios „naujosios daugumos“ teikti kandidatai Romualdas Morkevičius ir Vaiva Macijauskienė pareiškė nebedalyvausiantys varžytuvėse dėl direktoriaus kėdės.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
„Priešinfarktinę būseną“ pabaigė vieningai
Prieš pradedant posėdį meras Artūras Visockas paaiškino Tarybos nariams, kad užgrojus muzikai stotų ir pradėtų giedoti himną.
Į Tarybos posėdį atėjo 27 iš 31 Tarybos nario. Andrius Šedžius ir Aurimas Lankas – komandiruotėje, Angelė Kavaliauskienė ir Jolanta Žakarienė posėdį praleido dėl ligos.
Į posėdį atėjo vos prieš kelias dienas kūdikio susilaukusi pagal visuomeninį rinkimų komitetą „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ į Tarybą išrinkta Simona Potelienė.
Tarybos posėdžiui buvo parengti septyni klausimai. Tarybos narys J. Sartauskas pasiūlė nesvarstyti „politinių klausimų“, kurie bus nusprendžiami „vieno ar dviejų balsų persvara“, o darbotvarkėje palikti tik vieną techninį klausimą – dėl Savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo.
Po šio pranešimo konservatorius Tomas Petreikis paprašė 10 minučių pertraukos.
Po pertraukos J. Sartauskas praneša, kad siūloma svarstyti ir klausimą dėl vieno vicemero pareigybės panaikinimo. Konservatoriai palaikė tokį socialdemokratų siūlymą.
Iki Tarybos posėdžio meras Artūras Visockas ne kartą viešai aiškino, kad į Seimą išrinkus vicemerą Stasį Tumėną per du mėnesius nuo mero pavaduotojo įgaliojimų nutrūkimo Savivaldybės taryba turi paskirti kitą mero pavaduotoją. Šio termino nesilaikymas sukuria prielaidas Vyriausybei įvesti tiesioginį valdymą.
Paaiškino ir Tarybos nariams, kodėl reikia spręsti vicemero pareigybės klausimą: „Pagrindinis motyvas – kad neįvyktų jokia spekuliacija ir nebūtų paleista jokia žinia į eterį ir nesusidarytų absoliučiai jokia teisinė galimybė pradėti ar inicijuoti priešlaikinių rinkimų procedūrą“.
Tarybos narys konservatorius Vladas Artūras Balsys replikavo, kad, atstatydinus paskutinį vicemerą, Taryba turėjo laiko paskelbti priešinfarktinę būseną.
26 balsais už ir vienam susilaikius nutarta naikinti vieną vicemero pareigybę.
Po posėdžio: kompromisas? Skaistykla? Derybos?
Artūras VISOCKAS: „Priimti geri sprendimai. Išnyko galimybė apie Šiaulius kalbėti... puikiai suprantate, ką aš turėjau omenyje. Jeigu jau visa Lietuva per radiją skamba – visiems rūpi, kad tai (tiesioginis valdymas, priešlaikiniai rinkimai – red. past.) neįvyktų, nes tai yra niekam nereikalingas procesas."
– Kas inicijavo, kad būtų suderintas kompromisas, – žurnalistai klausė mero.
– Politikai yra žmonės. Žmonės nori būti gerai besielgiančiais. Šį kartą mes tą dalyką pamatėme.
– Žinojote, kad tiesioginio valdymo įvesti praktiškai neįmanoma, nes tai labai ilgas procesas, bet vis tiek tai buvo eskaluojama?
– Aš nežinau, sunku ar nesunku. Tai yra teisė. Ir kaip tas procesas pasileistų ar nepasileistų – nežino niekas. Bet aš žinau, kad mes skambėtumėm antraštėse, o tai yra žala įvaizdžiui.
Giedrė MENDOZA HERRERA: „Jaučiuosi skaistykloje iki kito Tarybos posėdžio", – žurnalistams juokavo laikinai einanti Administracijos direktoriaus pareigas, nes klausimas dėl jos atleidimo iš pareigų šiame posėdyje nebuvo svarstytas.
– Kaip įsivaizduojate savo darbą laikinosios direktorės pareigose po viso to, kas vyko pastarąsias savaites?
– Sausio 5 dieną, kai atėjau į darbą kaip laikinoji administracijos direktorė, meras pasakė, kad mes nesam galbūt neteisėti ir mus (su administracijos direktoriaus pavaduotoju Martynu Šiurkumi – red. past.) atleis pagal Darbo kodeksą. Tai kol teisininkai nepasakė kitaip, darbas vyksta ir parašus administracijos direktoriui reikia dėti kiekvieną dieną po labai daug kartų. Jeigu kažkas kvestionuoja parašo teisėtumą, tai turėtų imtis priemonių ir įrodyti tai.
– Kaip vertinate koalicijų susidarymus, persigrupavimus?
– Kiekvienas Tarybos posėdis Šiauliuose – išbandymas, nes vieno balso persvara – nėra persvara.
Justinas SARTAUSKAS: „Mes dar kartą pasakėme, kad esame lankstūs ir kviečiame į derybas. Įrodėme, jeigu yra iškilę klausimų, kurie yra aktualūs miestui – visuomet rasime sprendimą."
– Ar matėte realią tiesioginio valdymo galimybę?
– Nematėme!.. Spekuliacija yra labai plačiai paskleista, didelė. Man skambina iš Vilniaus įtakingi žmonės ir klausia, ar iš tiesų Šiauliuose vyksta ėjimas į tiesioginį valdymą. Mes demonstruojame, kad neiname į jokius priešlaikinius rinkimus, mes jų nenorime. Manome, kad išrinkta Taryba turi dirbti. O politikoje svarbiausia – derybų menas. Jeigu kalbame po vieną – niekada neišgirsime visų. Merui siūlėme kalbėtis frakcijų seniūnų lygmenyje.
– Įvyko frakcijų pokalbis su meru prieš šį Tarybos posėdį?
– Neįvyko.
Nei tiesioginis valdymas, nei priešlaikiniai rinkimai beveik neįmanomi
Prieš Tarybos posėdį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono VAIGAUSKO klausėme, ar iš tiesų Šiauliuose dėl tuščio vicemero posto realu paskelbti tiesioginį valdymą?
– Yra įvairių mechanizmų spręsti krizes savivaldybių tarybose, jeigu meras nesuranda jokių būdų, kaip spręsti situaciją. Tiesioginis valdymas yra pats labiausiai kraštutinis atvejis ir jis įvedamas labai nelengvai. Yra buvę keletą kartų apie 1990-uosius metus Vilniaus rajone, Visagine – tuo metu jis buvo Sniečkus, Šalčininkuose, kai ten visiškai buvo nepaisoma Lietuvos įstatymų. Apie 1993-iuosius metus Vilniaus mieste dvi asmenybės visiškai negalėjo sutarti ir buvo pradėtas įvedinėti tiesioginis valdymas prie tuometinio prezidento Algirdo Brazausko, tada tie politikai atsipeikėjo ir pradėjo dirbti, surado savyje sutarimo, sunkiai, bet baigė kadenciją.
– O modernesnės politikos laikais būta tokių bandymų?
– Būta kalbų, pasiginčijimų ir 1995 metais ir šiek tiek vėliau, bet nė karto iki šiol nebuvo įvestas tiesioginis valdymas.
Yra kitų įrankių. Pavyzdžiui, mero nušalinimo procesas. Tai pabandyta kaimyniniame Šiauliams Raseinių rajone. Po tokio proceso atsiranda bendra kalba.
Šakiuose meras atstatydintas teismo keliu ir Taryba užtikrina valdymą – išeitis randama.
– Ar įmanomi priešlaikiniai rinkimai ir kokia jų procedūra?
– Priešlaikiniai mero rinkimai gali kilti dėl įvairių priežasčių: atsistatydina pats arba yra atstatydinamas ir tada rengiami priešlaikiniai rinkimai: merą vėl renka rinkėjai.
Priešlaikiniai mero rinkimai yra paprastesnis dalykas. O Tarybai atsistatydinti yra žymiai sudėtingesnis variantas, ir jis praktiškai neįmanomas. Seimas turi nuspręsti, kad Taryboje visiška krizė, įvesti tiesioginį valdymą ir nustatyti naujus rinkimus. Jeigu iki kitų rinkimų būtų likę apie metus, tai priešlaikinius rinkimus būtų beveik neįmanoma surengti. Tarybai pačiai atsistatydinus priešlaikiniai rinkimai praktiškai neįmanomi, nes labai užtrunka pats Tarybos atsistatydinimas. Tarybos nariams padėjus mandatus, jie atitektų kitiems pagal eilę sąraše likusiems kandidatams, tada tie turėtų atsistatydinti ir taip iki sąrašų pabaigų, kol nebelieka nė vieno kandidato ir tada viskas baigtųsi tiesioginiu valdymu kol būtų surengti priešlaikiniai rinkimai.
Pasvarstymai dėl tiesioginio valdymo yra tam tikras būdas politikams kalbėtis tarpusavyje, tokiu „tonu“ kalbantis ir žiniasklaida atidžiau klausosi. Iki kitų Savivaldos rinkimų jau beliko pusiaukelė, kai rinkėjai darys sprendimą.
– Ar pasiteisino tiesioginiai merų rinkimai, jeigu jau ne pirmoje savivaldybėje vyksta trintis tarp merų ir Tarybų?
– Rinkimai vis dėlto yra gana lėtas procesas. Poveikis pasirodo ne iš karto, o tik kituose rinkimuose. Manau, kad „viščiukus“ reikėtų skaičiuoti, kai tiesiogiai rinktų merų kadencijos eis į pabaigą, o tiksliausiai – po antrųjų rinkimų, kai pamatysime, kiek iš naujo tų merų buvo perrinkta. Gal net teks riboti kadencijų skaičių, kad amžinai tų pačių merų nebūtų?
Vakar po himno giedojimo Šiaulių miesto Taryboje „sužydėjo“ vienybė: konfliktuojančios pusės balsavo vieningai.
Lietuvos liberalų sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkė Giedrė Mendoza Herrera iki kito Tarybos posėdžio liko dirbti laikinąja administracijos direktore.
Socialdemokratas Justinas Sartauskas teigė, kad vieningai balsuoti sutarė frakcijų seniūnai, o meras nedalyvavęs.
Šiaulių meras Artūras Visockas džiaugėsi žvelgdamas į vieningus balsavimo rezultatus.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad „pagąsdinimai“ tiesioginiu valdymu taip pat yra būdas politikams susikalbėti.