„Kleckiukų“ skonį prisimena iki šiol

„Kleckiukų“ skonį prisimena iki šiol

„Klec­kiu­kų“ sko­nį pri­si­me­na iki šiol

Lapk­ri­čio mė­ne­sį di­džiau­sio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kė Kel­mės ra­jo­no Bal­de­gių kai­mo gy­ven­to­jos Ele­nos Pa­lu­bins­kie­nės die­nos re­cep­tas. Ska­niau­si jai bū­da­vo ma­mos pa­ga­min­ti ru­gi­nių mil­tų „klec­kiu­kai“.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Nuo 15 me­tų Ele­na pra­dė­jo dirb­ti. 23 me­tų iš­te­kė­jo. Dir­bo ir au­gi­no tris duk­ras. Pa­va­ka­rę, išei­da­ma iš na­mų į fer­mą, į duon­ke­pį įkiš­da­vo skar­dą su plokš­tai­nio ma­se. Kai su­grįž­da­vo po dar­bo, lik­da­vo iš­si­trauk­ti skar­dą iš kros­nies ir karš­tą pa­tie­ka­lą pa­da­ly­ti šei­my­nai.

Daž­nai sa­vo šei­mai kep­da­vo na­mi­nę duo­ną, ban­de­les, sau­sai­nius, da­ry­da­vo gi­rą, lip­dy­da­vo „skuz­dė­ly­ną“, mai­šy­da­vo na­mi­nį "tin­gi­nį".

Va­ka­rie­nei daž­nai vir­da­vo pie­niš­ką sriu­bą. Šei­ma la­bai mėg­da­vo „za­cir­ką“. Šiai sriu­bai tu­rė­jo sa­vo re­cep­tą.

Už­mai­šy­da­vo tirš­to­ką bly­nų teš­lą, ją pa­ska­nin­da­vo kiau­ši­niais ir leis­da­vo į ver­dan­tį van­de­nį per tar­ką. Į puo­dą kris­da­vo smul­kūs la­še­lių for­mos teš­los ga­ba­liu­kai, čia tap­da­vo „za­cir­kos klec­ku­čiais“. Bai­giant vir­ti sriu­bą už­ba­lin­da­vo.

Ku­li­na­ri­nių gud­ry­bių po­nia Ele­na mo­kė­si iš sa­vo ma­mos.

„Da­bar par­duo­tu­vės lūž­ta nuo ska­nu­my­nų. Per šven­tes sun­ku kuo nors nu­ste­bin­ti, nes vi­sus ska­nu­my­nus žmo­nės val­go be­veik kas­dien ar­ba bent sa­vait­ga­liais. O anuo­met rei­kė­da­vo ge­ro­kai pa­plu­šė­ti, kad iš pa­pras­tų pro­duk­tų iš­gau­tum ko­kį ska­nės­tą“, – ly­gi­na po­nia Ele­na.

Ypač ska­nūs E. Pa­lu­bins­kie­nei bū­da­vę „klec­kiu­kai“ iš ru­gi­nių mil­tų. Kai ma­ma už­mai­šy­da­vo teš­lą duo­nai ir ją iš­rau­gin­da­vo, su­for­ma­vus duo­nos ke­pa­liu­kus, kar­tais at­lik­da­vo teš­los. Tuo­met ma­ma pa­da­ry­da­vo vir­ti­nu­kus, mes­da­vo į puo­dą su ver­dan­čiu van­de­niu. „Toks sald­rūgš­tis tų vir­ti­nu­kų sko­nis! Kar­tais ir da­bar jį jau­čiu bur­no­je. Kaip ska­nu bū­da­vo su spir­gu­čiais!“

Sa­vaip ma­ma kep­da­vo ir duo­ną su la­ši­nu­kais. Spir­gu­čių ji neį­min­ky­da­vo į teš­lą. La­ši­nius su­pjaus­ty­da­vo plo­no­mis rie­ke­lė­mis, pa­ke­pin­da­vo, su­dė­da­vo ant vie­no duo­nos sluoks­nio. Pas­kui juos už­klo­da­vo ki­tu teš­los sluoks­niu. La­ši­nu­kai bū­da­vo tar­si įda­ras.

Sa­vo duon­ke­pė­je anks­čiau kep­da­vo duo­ną ir pa­ti Ele­na.

Su­ži­no­ju­si, kad už „Šiau­lių kraš­tui“ pa­teik­tus sa­vo re­cep­tus gaus ve­ge­ta­riš­kų val­gių re­cep­tų kny­gą, po­nia Ele­na la­bai ap­si­džiau­gė. Jai ši kny­ga bus nau­din­ga, nes pa­ti pe­rė­jo prie ve­ge­ta­riš­kos mi­ty­bos.

Ry­tais la­biau­siai mėgs­ta val­gy­ti avi­ži­nę ko­šę. Avi­žų dribs­nius ver­da pie­ne, ko­šę pa­ska­ni­na ra­zi­no­mis ir obuo­liais.

Pie­tums mo­te­ris ke­pa­si dar­žo­vių kot­le­tu­kų. Pa­ke­pi­na su­smul­kin­to ko­pūs­to, pa­pri­kų, mor­kų, svo­gū­nų ir gry­bų. Gau­tą dar­žo­vių ma­sę su­tvir­ti­na ke­liais šaukš­tais krak­mo­lo ir po­ra kiau­ši­nių. Vis­ką su­mai­šo, for­muo­ja kot­le­tu­kus ir ke­pa juos alie­ju­je. Karš­tus val­go pie­tums. Ska­nūs ir šal­ti. Juos ga­li­ma su ar­ba­ta val­gy­ti pus­ry­čiams.

Pa­na­šius kot­le­tu­kus E. Pa­lu­bins­kie­nė ke­pa ir iš avi­ži­nių dribs­nių. Juos val­go su pa­da­žu. Pri­si­me­na kar­tą to­kių kot­le­tu­kų pri­ke­pė per šie­nap­jū­tę. Tal­ki­nin­kai ne­sup­ra­to, jog jie kep­ti ne iš mė­sos.

Au­to­rės nuo­tr.

„Šiau­lių kraš­to“ do­va­na – ve­ge­ta­riš­kų val­gių re­cep­tų kny­ga – Ele­nai Pa­lu­bins­kie­nei la­bai pra­vers, nes mo­te­ris la­biau mėgs­ta leng­vą mais­tą.