Naujausios
Sąvartyne atrado Ameriką
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras siūlo didinti rinkliavą už atliekas. Šiaulių rajono tarybos nariai, nuvažiavę į sąvartyną Aukštrakiuose, buvo nustebę: „Ponai, čia Amerika!“ Suverstos krūvos perdirbti tinkamos žaliavos – plastiko, popieriaus, medienos. Pinigai „užkasami“ šiukšlyne? Politikams kilo įtarimų: gal iš tos žaliavos kažkas vis dėlto pelnosi?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Sąvartyne pamatė „užkasamus pinigus“
Praėjusio ketvirtadienio rytas. Šiaulių rajono tarybos nariai sėdo į tarnybinį mikroautobusą ir išvyko į ekskursiją po Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdomą nepavojingų atliekų Aukštrakių sąvartyną.
Ekskursijos gidas – ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas. Besikeičiant sąvartyno vaizdams jis pasakojo, kaip formuojamas sąvartynas. Vienur šiukšlių kalnas užpiltas gruntu, ant kurio auganti žolė savo šaknynu formuoja sąvartyno paviršių, kitur dar matosi šiukšlės.
Tiršti būriai kirų išduoda vietą, kur pilamos „šviežios“ atliekos. Būtent čia Tarybos narys Kontrolės komiteto pirmininkas Laisvūnas Neimanas ir pasiūlo pasivaikščioti.
„Ponai, čia Amerika! – sušunka L. Neimanas, pamatęs krūvas popieriaus, plastiko, medienos. – Iki vakaro čia „pasidarau“ dvi „štukas“ eurų ir važiuojam švęsti Naujųjų metų į Suomiją arba samdom švedų karalių rūmus naujametiniam baliui!“
L. Neimanas žino, ko ieškoti sąvartyne, nes jis – atliekų rūšiavimo bendrovės „Rušiota“ kūrėjas ir akcininkas.
Tarybos nariai braido per atliekas, kad pasižiūrėtų, iš ko jos susideda: greta gamybinių atliekų mėtosi batai, vaikiški žaislai, drabužiai. P. Žaltauskas teigia, kad šioje sąvartyno dalyje pilamos atliekos tik iš juridinių asmenų – gamybos įmonių, įvairių bendrovių, įstaigų. Tikina, kad gyventojai už „šias atliekas“ nemoka. O juridiniams asmenims, pasak P. Žaltausko, dabar lengviausia atsikratyti atliekų – „sukrauti į mašiną ir susimokėti vartų mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne“.
Didžiuliai sąvartyno plotai nukloti susmulkinta pastatų šiltinimo medžiaga.
„Kodėl ir ji atsidūrė sąvartyne? Pagal svorį – niekinis vartų mokestis, bet iš tiesų juk kiekiai baisūs!“ – stebėjosi Tarybos narys Darius Ramančionis.
„Čia brangi antrinė žaliava – stiklas. Pasityčiojimas iš rūšiavimo“, – žarstydama bato galu stiklo šukių plotus stebėjosi Tarybos narė Ingrida Volosova.
Krūvos popieriaus, plastiko, tekstilės, vamzdžių. Tarybos nariams paaiškinama, kad ir šios atliekos bus palaidojamos sąvartyne. Politikai stebisi, kodėl? Tai – brangios antrinės žaliavos, kurios gali būti perdirbtos, o ne tapti tarša gamtai.
„Kodėl užkasate perdirbti tinkamas medžiagas?“ – klausiame ŠRATC direktorės pavaduotojo P. Žaltausko.
„Kodėl jūs išmetate plastikinį pirkinių maišelį ir vėl perkate naują prekybos centre? Galėtumėt man atsakyti?“ – klausimu atsakė P. Žaltauskas.
Kas turi naudos?
Į akis krenta teritorija, kurioje atskiros krūvos plastiko, popieriaus. Politikai čiupinėja atraižas, kad įsitikintų, ar tai tikrai mediena.
„Juk tai kuras. Kodėl jis sąvartyne?“ – stebisi Tarybos narys Česlovas Greičius. „Tai yra paliekama. Užkasama“, – politikams aiškina P. Žaltauskas.
„Tai yra tragedija! Pinigus užkasti?! Kam teršti žemę, jeigu galima perdirbti, gauti naudos?!“ – piktinosi L. Neimanas.
Į krūvą sukrauti degusio namo rąstai. „Mediena turi būti išrūšiuota ir parduota biokurą gaminančioms įmonėms. Kodėl to nedaroma?“ – klausė L. Neimanas.
Politikai diskutavo, kad pardavus antrines žaliavas susidarytų sumos pinigų, kuriomis būtų galima amortizuoti mokestinę prievolę gyventojams už atliekų tvarkymą. Gal net ne didinti rinkliavą, o ją sumažinti?
„Žiūrėkit, jau atrinkti vamzdžiai! Jie išrūšiuoti, gražiai „suštabeliuoti“ vienoje krūvoje, kad būtų užkasti?! Kas iš to užsidirba?!“ – vėl retoriškai klausė L. Neimanas.
„Tikrai, kam dėti tvarkingai į krūvas, jeigu visa tai bus užkasama? Kyla įvairių minčių: ar tos žaliavos iš čia išvažiuoja ir kažkas neturi individualiai naudos? Juk čia didžiuliai pinigai! Užtat ir nenorėjo Tarybos narių įsileisti pasižiūrėti, kas čia vyksta“, – svarstė I. Volosova.
Ekskursija po noro didinti rinkliavą
„Neūkiškumo daug, o žmonėms dar nori didinti rinkliavą!“ – valydamiesi purvą nuo batų svarstė rajono politikai.
ŠRATC Šiaulių rajono tarybai teikė siūlymą gyventojams nuo kitų metų didinti rinkliavą nuo 21 iki 26 eurų per metus vienam gyventojui. Projektas užstrigo jau Tarybos komitetuose.
Prie politikų ekskursijos vėliau prisijungusi ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė paaiškino, kad į Tarybą kreipėsi dėl rinkliavos didinimo nuo sausio 1 dienos, nes yra „Vyriausybės nutarimas taikyti dvinarius įkainius“.
Direktorė paaiškino, kad dvinarius įkainius sudaro kintamoji ir pastovioji dalys: pastovioji – už sistemos administravimą, struktūros išlaikymą. Ji esą sudaranti apie 70 procentų kainos.
Kintamoji dalis, pasak direktorės, „turėtų priklausyti, kiek yra atliekų“, atliekų kiekis „yra susijęs su taršos mokesčiu, kuro sąnaudomis šimtu procentų“.
J. Šalkauskienė paaiškino, kad visose apskrities savivaldybėse, kurios yra ŠRATC dalininkės, turėjo didėti rinkliava, tačiau kol kas nė viena savivaldybė nėra pritarusi rinkliavą didinti. Visose savivaldybėse kaina būtų kilusi maždaug po 5 eurus vienam gyventojui.
Direktorė priminė, kad rugsėjį dvigubai padidintas „bazinis vartų mokestis": nuo 20 eurų iki 42 eurų už toną. Toks sprendimas priimtas dalininkų balsų dauguma. Užteko Šiaulių miesto, Pakruojo ir Akmenės rajonų savivaldybių balsų, kad vartų mokestis didėtų visai apskričiai ir „pagal solidarumo principą jis yra išskirstytas kiekvienai savivaldybei priklausomai nuo atstumo iki sąvartyno“.
J. Šalkauskienė paaiškino, kad „galbūt sausį“ ŠRATC vėl kreipsis į savivaldybių tarybas siūlydami didinti rinkliavą.
Verslas ar politika?
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras paaiškino, jog po ekskursijos į Aukštrakius Tarybos nariai važiuos į Alytų, kuris laikomas pavyzdiniu atliekų tvarkymo centru.
„Alytus tvarkosi geriausiai su atliekomis, nes yra UAB. Teiksime Vyriausybei jūsų statuso pakeitimą į UAB, nes akis bado neūkiškumas“, – po ekskursijos ŠRATC direktorei J. Šalkauskienei aiškino L. Neimanas.
J. Šalkauskienė atkirto L. Neimanui, kad „pačios įmonės renkasi, ar joms verčiau mokėti vartų mokestį ir vežti perdirbti tinkamas žaliavas į sąvartyną ar perdirbėjui“, nes „jeigu įmonei pigiau atvežti į sąvartyną, o ne perdirbti, tai ji ir veš į sąvartyną“.
„Kam auginti kalną laidojant perdirbimui tinkamas medžiagas?“ – pakartojo klausimą L. Neimanas.
„Jūs esat verslininkas! O mes – Savivaldybės įmonė, kuri negalime vykdyti ūkinės veiklos. UAB-u mes negalėtume būti, nes neleis tarnybos, kurios yra suinteresuotos visus atliekų tvarkymo centrus, veikiančius kaip UAB, padaryti viešosiomis įstaigomis. Tokia yra kryptis, kuria einama Lietuvos politikoje“, – atremia priekaištą J. Šalkauskienė.
Iš dešimties Lietuvoje veikiančių centrų tik du yra viešosios įstaigos, o visi kiti – UAB. ŠRATC yra nepelno siekianti viešoji įstaiga.
„Per daug atliekų tvarkyme politikos“, – tvirtino ŠRATC direktorė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono tarybos nariai nepavojingų atliekų sąvartyne Aukštrakiuose pamatė krūvas perdirbti tinkamų medžiagų.
ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas (kairėje) Tarybos nariui Laisvūnui Neimanui įteikė dovaną – plastikinį vamzdį. Iš pradžių politikas pamanė, kad mėtosi metalas. „Tai – plastikas, bet jis irgi antrinė žaliava, kuri pinigus kainuoja!“ – įsiplieskė L. Neimanas.
Politikus nustebino, kad plastikas, tinkamas perdirbti, ne tik sudėtas į krūvas, bet ir supresuotas. Politikai spėliojo, ar jis nebus išvežtas parduoti ir iš to kažkas pasipelnys?
ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė mano, kad atliekų tvarkyme per daug politikos, o politikai jai priekaištavo dėl neūkiškumo.
Mišrios komunalinės atliekos, surenkamos iš gyventojų konteinerių, yra išrūšiuojamos mechaniniu būdu.
Mišrios komunalinės atliekos iš gyventojų tikrinamos prieš mechaninį rūšiavimą.
