
Naujausios
Ukrainiečiai sėda prie vairo
Šiaulių teritorinė darbo birža šiemet yra išdavusi per 3 000 leidimų dirbti užsieniečiams. Absoliuti dauguma – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai iš Ukrainos. Lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius dešimt mėnesių, šiemet trečiųjų šalių piliečiams leidimų dirbti išduota 2,5 karto daugiau.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Daugėjo ir baltarusių
Pagal Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Juškienės pateiktus duomenis, iki šių metų gruodžio 5 dienos Šiaulių apskrityje išduoti 3 037 leidimai dirbti užsieniečiams.
Leidimai dirbti išduoti 2 786 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, iš jų – 1 728 ukrainiečiams, 923 baltarusiams, 75 moldavams, 60 rusų.
Antroje vietoje tarp populiariausių darbų – pastatų remontininkai aukštybininkai, bet tai – vienetiniai atvejai. Iš viso išduoti 5 leidimai, visi – Ukrainos gyventojams.
Po keturis leidimus išduota automobilių šaltkalviams (visi – ukrainiečiai), restorano virėjams (1 ukrainietis, 1 turkas ir 2 kinai) ir virėjams (1 baltarusis ir 3 gruzinai).
Leidimai dirbti išduoti trims ukrainiečiams betonuotojams, trims ukrainiečiams bokštinio krano operatoriams bei trims ukrainiečiams stogdengiams.
Pasak R. Juškienės, 2016 metais įdarbinamų profesijų spektras įvairėjo, bet daugumą įdarbinamų darbuotojų ir toliau sudaro tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai (98,3 procento).
2015 metais jie sudarė net 99,2 procento visų įdarbintų užsieniečių pagal išduotą leidimą dirbti.
Lyginant šių metų dešimties mėnesių laikotarpį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išduotų leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje išaugo 2,5 karto. Pasak R. Juškienės, 6,6 karto išaugo Baltarusijos piliečių įdarbinimas, Rusijos Federacijos – 6,1 karto, Moldovos – 4,7 karto, Ukrainos – 1,8 karto.
„Sezoniškumo nesijaučia, nes daugiausiai leidimų dirbti išduodama tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams“, – sako specialistė.
Išduodamų leidimų užsieniečiams skaičius auga dėl darbuotojų trūkumo: registruotų darbo vietų vairuotojams išaugo du kartus.
Per šių metų 10 mėnesių laikotarpį buvo registruotos 4 582 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbo vietos. Pernai per tą patį laikotarpį – 2 300.
Laisvos vietos
Šių metų lapkričio 30 dieną Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo registruota 717 laisvų darbo vietų.
Nuo sausio iki lapkričio mėnesio Šiaulių apskrityje įregistruoti 23 143 darbo pasiūlymai, 704, arba 3,1 procento daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Laisvų darbo vietų skaičius padidėjo: Joniškio rajone – 27,5, Radviliškio rajone – 8,6, Pakruojo rajone – 8,1, Kelmės rajone – 5, Šiaulių mieste – 3,2 procento. Sumažėjo dviejuose rajonuose: Akmenės – 3,7 ir Šiaulių – 15,5 procento.
Pasak R. Juškienės, leidimo dirbti užsieniečiams galiojimo laikas nustatomas įvertinus darbo rinkos poreikius. Leidimas išduodamas iki 2 metų. Užsienietis vienu metu gali turėti vieną leidimą dirbti.
Darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį dirbti pagal darbo sutartį, privalo teritorinėje darbo biržoje registruoti laisvą darbo vietą, kurios skelbimo galiojimo trukmė negali būti trumpesnė nei vienas mėnuo arba negali būti trumpesnė kaip septynios kalendorinės dienos nuo jos registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos, jei užsieniečio profesija yra įtraukta į „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje“, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, patvirtintą Lietuvos darbo biržos direktoriaus.
Darbdavys dokumentus dėl užsieniečio įdarbinimo gali teikti teritorinei darbo biržai per 1 mėnesį pasibaigus skelbimo galiojimui.
Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus Rimundo Domarko, procedūra trumpiausiai trunka 2–3 mėnesius. Nesulaukus lietuvių, būsimasis darbuotojas užsienietis turi pateikti leidimą gyventi, įvykdyti kitus biurokratinius reikalavimus.
„Visi ieško, kaip išgyventi“
„Po pluoštelį užsieniečių prašymų kiekvieną dieną pasirašinėjame, tik spėk suktis“, – sako R. Domarkas. Jo teigimu, šuolis itin jaučiamas per paskutinius dvejus metus.
„Išvada – vežėjai pas mus neranda vairuotojų. Tiek nerengia ir mūsų švietimo sistema. Šiaulių pervežimo įmonės stiprios, „Girteka“, „Nostrada“ turi šimtais dirbančių žmonių. Mes iš savo kontingento nusiunčiame 150–200 žmonių. Dar kažkiek patys vairavimo mokyklose išsilaiko reikalingas vairavimo kategorijas. Poreikis yra didelis“, – sako direktorius.
Lietuviškas atlyginimas, mano R. Domarkas, ukrainiečius tenkina, be to, jų valstybė turi problemų, darbų nėra daug: „Visi ieško, kaip išgyventi.“ O lietuviai važiuoja ieškoti aukštesnio darbo užmokesčio į Vakarų Europą.
„Šiauliai su įdarbinamais užsieniečiais Lietuvoje išsiskiria dėl pervežimo įmonių. Anksčiau užsieniečių daugiausia būdavo Klaipėdoje, dalis jų – vežėjai, be to, daug ukrainiečių – suvirintojų, montavimo specialistų, laivų korpusų surinkėjų – atsiveždavo laivų statyklos. Kiek žinau, skaičiumi aplenkėme Klaipėdą. Panašūs skaičiai – Vilniuje, kur yra daug vežimo kompanijų, bet Vilniuje yra poreikis ir kitokių specialybių“, – sako R. Domarkas. Jo teigimu, prie Vilniaus jau įrenginėjami hosteliai-viešbutukai su būtinais patogumais dirbantiems užsieniečiams apsistoti.
Keičiasi prioritetai
„Viską reguliuoja rinka, – „Šiaulių kraštui“ sakė vienos iš didžiųjų tarptautinių pervežimų įmonių Šiauliuose atstovas, nenorėjęs būti įvardintas. – Neseniai pradėjome dirbti Norvegijos šiaurėje, vairuotojams patrauklesnė rinka, tad ten dirba lietuviai: jei bent kiek moka užsienio kalbos, darbuojasi pas vakarietį klientą.“
Pašnekovas įžvelgia ir kitą priežastį – kartų pasikeitimą: „Jauni žmonės tiek pas mus, tiek Vokietijoje nebenori būti vairuotojais, nori būti vadybininkais, direktoriais. Kažkada Lietuvoje vairuotojo profesija, kaip ir mokytojo, buvo gerbiama. Dabar keičiasi žmonių prioritetai.“
Aktyvų ukrainiečių darbinimąsi Lietuvoje jis labiausiai sieja su situacija Ukrainoje. Jo teigimu, buvo laikas, kai ir ukrainiečius buvo sunku prisikviesti, nes transporto kompanijos daugmaž dirba vienoje rinkoje – ar tai būtų lietuvių kompanija, ar vokiečių: „Ukrainiečių taip pat daug darbuojasi Europoje ar Rusijoje panašiomis sąlygomis. Bet dabar Ukrainoje verslui nelengvos dienos.“
Įmonėje šiuo metu dirba apie 900 darbuotojų, iš jų apie 80 procentų yra užsieniečiai. Ne tik ukrainiečiai, bet ir baltarusiai, vairuotojai iš Kazachstano.
„Neklausiu, kodėl atvažiuoja. Esmė, kad netrūktų vairuotojų. Kitos įmonės sako: vienas blogas lietuvis geresnis už du ukrainiečius. To tikrai negalėčiau pasakyti, yra ir labai gerų ukrainiečių, ir labai blogų lietuvių. Tautybė nenusako, svarbu žmogus ir jo požiūris į darbą.“
Jo teigimu, įmonė yra auganti, tad darbuotojų ieško nuolat. Reikia ne tik vairuotojų, bet ir vadybininkų, mechanikų.
EPA–ELTA nuotr.
Dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų stygiaus darbuotojų žvalgomasi Ukrainoje, Baltarusijoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas sako, kad vairuotojų iš trečiųjų šalių pagausėjimas itin jaučiamas per paskutiniius dvejus metus.
Situacija darbo rinkoje
Lietuvos darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. buvo 135,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 7,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Lapkritį darbo biržos specialistai nedirbantiems gyventojams galėjo pasiūlyti 26,8 tūkst. laisvų darbo vietų.
Ryškiausiai sezoniškumas atsispindi statybų sektoriuje. Besikeičiant sezonui, darbdaviai lapkritį mažiau darbo pasiūlymų pateikė pastatų ir plataus profilio statybininkams, tačiau didėjo betonuotojų ir mūrininkų poreikis. Didėjo slaugos specialistų, technologijos ir gamybos inžinierių bei pardavėjų paklausa.
Darbo rinkoje didžiausios įsidarbinimo galimybės išlieka sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams, dažytojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, siuvėjams, virėjams, mūrininkams ir administravimo sekretoriams.
Sunkiausiai užimamos darbo vietos, kurių vidutinė užpildymo trukmė ilgesnė kaip mėnuo, buvo laivo metalinių konstrukcijų montuotojams, suvirintojams, izoliuotojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams ir siuvimo technologams. Šių specialistų nuolat trūksta darbo rinkoje.
Užimtumas lapkritį suteiktas daugiau kaip 23,9 tūkst. asmenų. Padėta įsidarbinti 13,9 tūkst., savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., pradėjo 6,8 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 3,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Lapkritį į teritorines darbo biržas kreipėsi 23,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių.
Nuo metų pradžios padėta įsidarbinti 161,1 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 53,2 tūkst., veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 80,6 tūkst.
Daugiausia darbingo amžiaus nedirbančių gyventojų gruodžio 1 d. buvo registruota Lazdijų – 15,1 proc., Ignalinos – 14,5 proc. ir Zarasų – 14,4 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Birštone ir Elektrėnuose – po 4,6 proc., Kretingoje – 4,7 proc. Visuose didžiuosiuose miestuose nedarbo rodikliai mažesni nei vidutiniškai šalyje, iš jų daugiausiai bedarbių buvo Panevėžyje – 6,8 proc., mažiausiai – Šiauliuose – 4,9 proc.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.