Nuo bokalo iki žudiko

Nuo bo­ka­lo iki žu­di­ko

Lie­tu­vo­je kan­di­da­tais į mi­nist­rus ga­li bū­ti ir gir­ti vai­ruo­to­jai. Net paaiš­kė­jus ap­lin­ky­bėms, ban­do­ma tei­sin­ti, dangs­ty­ti ir va­din­ti, kad tai tik „pa­mo­ka“ kan­di­da­tui. Ta­čiau to­kia pa­mo­ka kaž­kam ga­li kai­nuo­ti gy­vy­bę.

Vien šie­met Šiau­lių ap­skri­ties ke­liuo­se nu­sta­ty­ta ge­ro­kai per 1 000 gir­tų vai­ruo­to­jų. Ke­lio­li­ka žmo­nių dėl gir­tų vai­ruo­to­jų kal­tės žu­vo ar­ba bu­vo su­ža­lo­ti eis­mo įvy­kiuo­se. Ko­dėl žmo­nės dėl bo­ka­lo, tau­re­lės tam­pa žu­di­kais? Ar vi­suo­me­nė, ku­ri ban­do tei­sin­ti ir ne­su­lai­ko iš­gė­ru­sio drau­go nuo vai­ra­vi­mo, nė­ra mir­ti­nų tra­ge­di­jų bend­ri­nin­kė?

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Apsk­ri­ties ke­liuo­se – po­ten­cia­lūs žu­di­kai

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­bos Veik­los or­ga­ni­za­vi­mo ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Tei­su­tis Ber­žins­kas su­skai­čia­vo, kad šie­met per de­šimt mė­ne­sių Šiau­lių ap­skri­ty­je (be Kel­mės ir Ak­me­nės ra­jo­nų) pa­rei­gū­nai nu­sta­tė 1 082 gir­tus vai­ruo­to­jus, iš jų Šiau­lių mies­te ir ra­jo­ne – 657, Jo­niš­kio ra­jo­ne – 91, Pak­ruo­jo ra­jo­ne – 122, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – 212. Tel­šių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vie­šai skel­bia­mais duo­me­ni­mis, per 10 šių me­tų mė­ne­sių Kel­mės ra­jo­ne nu­sta­ty­ti 67 ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai, o Ak­me­nės ra­jo­ne – 44.

„Per­nai ap­skri­ty­je (be Kel­mės ir Ak­me­nės ra­jo­nų) gir­tų vai­ruo­to­jų nu­sta­tė­me apie 300 dau­giau“, – skai­čia­vo T. Ber­žins­kas.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to te­ri­to­ri­jo­je dvi­gu­bai ma­žė­ja eis­mo įvy­kių, ku­riuo­se su­ža­lo­ti žmo­nės dėl ne­blai­vių vai­ruo­to­jų kal­tės: nuo 26 per­nai, iki 13-os šie­met.

Iš vi­so šie­met Šiau­lių ap­skri­ties ke­liuo­se žu­vo 12 žmo­nių.

Pa­rei­gū­no tei­gi­mu, dau­gė­ja ap­svai­gu­sių nuo psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų. Daž­niau­siai – jau­ni vai­ruo­to­jai. Pa­rei­gū­nai at­pa­žįs­tai ap­svai­gu­sius nuo nar­ko­ti­nių me­džia­gų: kin­ta žmo­gaus el­ge­sys, fi­zio­lo­gi­nės sa­vy­bės, pa­vyz­džiui, iš­si­plė­tę akių vyz­džiai.

Pos­ky­rio vir­ši­nin­kas T. Ber­žins­kas nea­be­jo­ja, kad gir­tų prie vai­ro ma­žė­ja dėl „tiks­li­nių pre­ven­ci­nių prie­mo­nių": pa­rei­gū­nai pra­kti­kuo­ja trum­pus (va­lan­dos ar dvie­jų) pa­tik­ri­ni­mus bet ku­rio­je ap­skri­ties vie­to­je.

„Pa­vyz­džiui, prieš ke­le­tą sa­vai­čių vyk­dė­me pa­tik­ri­ni­mą Šiau­liuo­se, Gin­kū­nų san­kry­žo­je. Au­to­mo­bi­liai su­sto­ja prie rau­do­no švie­so­fo­ro sig­na­lo, priei­na pa­rei­gū­nas su al­ko­tes­te­riu ir pai­ma oro mė­gi­nį. Vos per vie­ną va­lan­dą vi­du­ry die­nos nu­sta­ty­ti du ne­blai­vūs, vi­du­ti­nio gir­tu­mo laips­nio vai­ruo­to­jai!“ – ste­bi­si T. Ber­žins­kas. To­kių pa­tik­ri­ni­mų tik daž­nės.

Ar be „bi­zū­no“ ne­su­si­vo­kia­ma, kad ne­ga­li­ma sės­ti už vai­ro ne­blai­viam?

„Kont­ro­lė tik­rai tram­do“, – sa­ko T. Ber­žins­kas.

Kai „bi­zū­nas“ bu­vo paim­tas sau­gos dir­žų ne­se­gė­ju­siems vai­ruo­to­jams, si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė – re­tas ku­ris va­žiuo­ja neuž­si­se­gęs sau­gos dir­žo, nes bu­vo pa­di­din­tos bau­dos ir su­stip­rin­ta kont­ro­lė.

„Aso­cia­lūs“ ir „vien­kar­ti­niai kvai­liai“

Pa­sak T. Ber­žins­ko, dau­gu­ma su­lai­ky­ti ne­blai­vūs, pa­da­ro iš­va­das, bet ke­liuo­se yra „eta­ti­nių“ pa­žei­dė­jų, ku­riems net ir atė­mus vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, au­to­mo­bi­lį, vis tiek vai­ruo­ja.

„Tai aso­cia­lūs vai­ruo­to­jai. Jie ga­li bū­ti ir la­bai tur­tin­gi, bet yra ab­so­liu­čiai aso­cia­lūs žmo­nės“, – sa­kė T. Ber­žins­kas.

Pa­si­tai­ko ir ki­tas kraš­tu­ti­nu­mas, kai žmo­gus la­bai ma­žai ir la­bai re­tai var­to­ja al­ko­ho­lio, bet nu­tin­ka tas „vie­nas kar­tas“ ir sė­da prie vai­ro ne­blai­vus.

„Stab­do­me, ne­sto­ja, pra­de­da bėg­ti, pa­da­ro eis­mo įvy­kį. Kai žmo­gus iš­si­blai­vo, vi­si tvir­ti­na, kad jis ap­skri­tai ne­ge­rian­tis, bet už­te­ko vie­no sy­kio. La­bai sun­ku iš­si­blai­vius: bau­da, tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­mas, su­dau­žy­tas au­to­mo­bi­lis, ge­rai, jei nė­ra su­ža­lo­tų žmo­nių. Ne­ga­lė­da­mas vai­ruo­ti žmo­gus pra­ran­da dar­bą, šei­ma pra­ran­da mai­tin­to­ją, pi­ni­gus, pa­sko­los nė­ra iš ko mo­kė­ti. Iš­tin­ka to­kia gy­ve­ni­mo griū­tis, ku­rios ne­bū­tų bu­vę, jei ne tas kvai­las vie­nas kar­tas!“ – kons­ta­tuo­ja pa­rei­gū­nas.

Pra­ne­ši­mai – aki­mirks­niu

Pos­ky­rio vir­ši­nin­kas T. Ber­žins­kas tei­gia, kad ko­mi­sa­ria­te vei­kia ry­šio prie­mo­nės, ku­rio­mis apie gau­na­mus gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mus, re­gist­ra­to­rių įra­šus pa­rei­gū­nai in­for­muo­ja­mi iš kar­to.

„Žmo­nės tik­rai tam­pa ak­ty­ves­ni ir pi­lie­tiš­kes­ni. Mes gau­na­me pra­ne­ši­mų ne tik apie gir­tus vai­ruo­to­jus, bet ir, pa­vyz­džiui, apie šiukš­lin­to­jus. Už­te­ko šiukš­lę iš­mes­ti pro lan­gą, o iš pa­skos va­žiuo­jan­čiam vai­ruo­to­jui tai už­fik­suo­ti – po­li­ci­ja aki­mirks­niu gau­na pra­ne­ši­mą su įro­dy­mais“, – sa­kė T. Ber­žins­kas.

Po­li­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja net kon­kur­sus, pa­vyz­džiui, „Už­fik­suok ke­lių pa­žei­di­mą“, nes per žai­dy­bi­nes prie­mo­nes žmo­nės yra ug­do­mi.

„Yra dar at­sar­gu­mo dėl to, kad žmo­gaus ne­pa­lai­ky­tų skun­di­ku. Ta­čiau at­si­ran­da ir su­vo­ki­mas, ypač po tra­giš­kų eis­mo įvy­kių, kad gir­to vai­ruo­to­jo nu­žu­dy­tas, sun­kiai su­ža­lo­tas vi­sam gy­ve­ni­mui žmo­gus, ga­li ki­tą kar­tą bū­ti ir ta­vo vai­kas, ma­ma, vy­ras, žmo­na, se­suo, bro­lis. Ta­da su­vo­kia, kad žmo­gaus gy­vy­bė, svei­ka­ta – ta­vo ir ma­no vai­kų, ar­ti­mų­jų – yra svar­biau už vis­ką. Jau ne­kal­bant apie tai, kaip jau­čia­si žmo­gus, dėl bo­ka­lo alaus nu­žu­dęs ki­tą žmo­gų ar jį su­ža­lo­jęs“, – nea­be­jo­ja pa­rei­gū­nas.

Dėl pa­žei­di­mų ke­ly­je po­li­ci­jai ga­li­ma pra­neš­ti bend­ro­sios pa­gal­bos te­le­fo­nu 112, Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ke­lių prie­žiū­ros tar­ny­bos elekt­ro­ni­niu pa­štu siau­liuvpk.kpt@policija.lt ar te­le­fo­nu (8 41) 397 633.

Adek­va­taus žmo­gaus ri­ba – 0 pro­mi­lių

Apie tai, kaip žmo­gaus el­ge­sį vei­kia al­ko­ho­lis – in­ter­viu su psi­cho­lo­ge Lai­ma MIL­KIN­TAI­TE, Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos Svei­ka­tos prie­žiū­ros fa­kul­te­to lek­to­re. Ji ve­da kur­sus ir vai­ruo­to­jams, ne­te­ku­siems tei­sės vai­ruo­ti.

– Kaip ga­li svei­ko pro­to žmo­gus sės­ti prie vai­ro iš­gė­ręs, ži­no­da­mas iš dau­gy­bės pa­vyz­džių, kad ga­li už­muš­ti, su­ža­lo­ti žmo­gų, su­lau­žy­ti sa­vo ir sa­vo šei­mos gy­ve­ni­mą?

– Vie­na, yra ži­no­ji­mas, kaip rei­kia ar ne­rei­kia elg­tis, ir vi­sai kas ki­ta, kaip mes iš tie­sų el­gia­mės.

Yra ke­le­tas ap­lin­ky­bių. Vie­na jų yra tai, kad bet ko­kia psi­chot­ro­pi­nė me­džia­ga – al­ko­ho­lis, nar­ko­ti­kai, net ir psi­chot­ro­pi­niai vais­tai žmo­gų įve­da į pa­ki­tu­sios są­mo­nės bū­se­ną, kai sa­vo elg­se­nos ne­be­ga­li­ma kont­ro­liuo­ti pro­tu ir ra­cio­na­liu el­ge­siu.

Pa­var­to­jus al­ko­ho­lio, ki­tų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, at­si­ran­da sa­vęs per­ver­ti­ni­mas – „var­to­jau ne­daug“, „su ma­ni­mi tai neat­si­tiks“. Žmo­gus ne­ge­ba su­vok­ti, kad ga­li su­kel­ti su­dė­tin­gą au­toį­vy­kį, kaž­ką nu­žu­dy­ti ke­ly­je.

Vie­na ver­tus, Lie­tu­vo­je – la­bai gi­lios al­ko­ho­lio var­to­ji­mo tra­di­ci­jos. Ki­ta ver­tus, žmo­gus iš sa­vo šei­mos gau­na pa­grin­di­nes ver­ty­bes, nuo­sta­tas, po­žiū­rį ir ver­ti­ni­mus. Čia la­bai svar­bios tam­pa as­me­ni­nės žmo­gaus ver­ty­bės, ne tos, ku­rios jo yra dek­la­ruo­ja­mos vi­suo­me­nė­je, bet tos, ku­rios ta­po elg­se­nos įgū­džiu.

Ka­dan­gi pa­var­to­tos psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos ne­be­lei­džia žmo­gui priim­ti ra­cio­na­lių spren­di­mų, jis el­gia­si pa­gal sa­vo ver­ty­bes, ku­rias iš­gė­ręs žmo­gus lin­kęs dar lanks­čiai trak­tuo­ti. Al­ko­ho­lis ne­be­lei­džia ver­tin­ti, tai, ką ži­no­me, ko­kie esa­me, ką da­ro­me: al­ko­ho­lio pa­veik­tas žmo­gus ver­ti­na si­tua­ci­ją tar­si bū­da­mas blai­vus, o iš tie­sų el­gia­si, kaip pa­ki­tu­sios są­mo­nės žmo­gus.

Al­ko­ho­lis slo­pi­na or­ga­niz­mo reak­ci­jas, ta­čiau el­ge­siui tai yra sti­mu­lian­tas: lė­ti­na mąs­ty­mą, trum­pą­ją at­min­tį, reak­ci­jas, ta­čiau at­si­ran­da drą­sos pa­da­ry­ti tai, ko blai­vus žmo­gus ne­ga­li.

– Koks ap­svai­gi­mo laips­nis jau ne­be­lei­džia adek­va­čiai ver­tin­ti si­tua­ci­jų? Ar 0,4 pro­mi­lės iš tie­sų yra ta ri­ba, iki ku­rios žmo­gus dar jau­čia­si adek­va­čiai, o po jos – jau ne­be?

– Net ir ne­žy­mus gir­tu­mo laips­nis iki 0,4 pro­mi­lės or­ga­niz­mui tu­ri po­vei­kį – tai įro­dy­ta ty­ri­mais. Tei­siš­kai žmo­gus yra ne­bau­džia­mas iki 0,4 pro­mi­lės, bet pa­var­to­jus ir ne­žy­mų al­ko­ho­lio kie­kį ma­žė­ja dė­me­sio kon­cent­ra­ci­ja, silp­nė­ja reak­ci­ja į švie­sas: švie­so­fo­ro sig­na­lus, tam­siu pa­ros me­tu į ki­tų au­to­mo­bi­lių švie­sas ver­ti­nant at­stu­mą iki jų.

Ži­no­ma, al­ko­ho­lį to­le­ruo­ja kiek­vie­nas žmo­gus skir­tin­gai. Žmo­gus pa­ts ga­li ir ne­pas­te­bė­ti po­vei­kio, bet su­dė­tin­go­se si­tua­ci­jo­se, ku­rių prie vai­ro ap­stu, tai ga­li pa­si­reikš­ti ir bū­ti la­bai skau­džių įvy­kių prie­žas­ti­mi.

Net jei­gu įsta­ty­mai ir lei­džia va­ži­nė­ti iki 0,4 pro­mi­lės, kiek­vie­nas tu­ri su­vok­ti, kad ge­riau ne­sės­ti už vai­ro.

– Spe­cia­lis­tai pa­si­sa­ky­tų už nu­lį pro­mi­lių?

– Blo­giau­sia, kad dau­ge­lis vai­ruo­to­jų ver­ti­na taip: leis­ti­na, va­di­na­si, – va­žiuo­jam! Neį­ver­tin­da­mi, kas su jo są­mo­ne tuo me­tu vyks­ta ir ar tik­rai tik 0,4 pro­mi­lės? Al­ko­tes­te­riai tu­ri pa­klai­dą, or­ga­niz­mai įvai­riai įsi­sa­vi­na al­ko­ho­lį: ri­ba kiek­vie­nam skir­tin­ga ir ne­lai­mės ri­zi­ka yra di­des­nė pa­var­to­jus, nei ne­pa­var­to­jus.

Pa­vyz­džiui, įro­dy­ta, kad va­žiuo­jant 100 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu pa­var­to­jus al­ko­ho­lio iki leng­vo ar vi­du­ti­nio gir­tu­mo laips­nio, reak­ci­jos grei­tis il­gė­ja nuo 0,8 iki 1,5 se­kun­dės. Bū­tent tos se­kun­dės da­lys kar­tais ir tam­pa lem­tin­go­mis, nes reak­ci­jos grei­tis su­si­jęs su stab­dy­mo grei­čiu, su si­tua­ci­jos įver­ti­ni­mu ir spren­di­mų priė­mi­mu. O stab­dy­mo ke­lias va­žiuo­jant leng­vai ar vi­du­ti­niš­kai iš­gė­rus pail­gė­ja nuo 20 iki 40 met­rų.

– Dir­ba­te su vai­ruo­to­jais, ku­rie yra pra­ra­dę tei­sę vai­ruo­ti. Koks pro­cen­tas prie vai­ro bu­vo iš­gė­rę?

– Po­pu­lia­riau­si yra pra­ra­dę tei­sę vai­ruo­ti dėl al­ko­ho­lio ir grei­čio vir­ši­ji­mo. Sta­tis­ti­ka tik­rai bai­si: vien per 2015 me­tų pus­me­tį dėl al­ko­ho­lio bu­vo atim­ta tei­sė vai­ruo­ti apie 10 tūks­tan­čių žmo­nių Lie­tu­vo­je. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pri­pa­ži­no, kad ir toks bai­sus skai­čius tė­ra tik led­kal­nio vir­šū­nė: gir­tų už vai­ro ke­ly­je ga­li bū­ti de­šimt kar­tų dau­giau.

Si­tua­ci­ja šiek tiek pra­dė­jo keis­tis dėl vie­šai skel­bia­mų po­li­ci­jos ak­ci­jų – kai dėl blai­vu­mo tik­ri­na­mi vi­si vai­ruo­to­jai, va­žiuo­jan­tys tam tik­ru marš­ru­tu. Per di­džią­sias šven­tes gir­ti vai­ruo­to­jai pri­da­ry­da­vo dau­giau­siai skau­džių įvy­kių, bet štai 2016 me­tų Jo­ni­nių die­ną pa­tik­ri­nus pa­kan­ka­mai daug vai­ruo­to­jų, ne­bu­vo ras­ta vir­ši­ju­sių leis­ti­ną nor­mą, nes apie vyk­sian­čią ak­ci­ją iš anks­to bu­vo pra­neš­ta.

– Ar daug atei­na pas jus pri­va­lo­mos psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jos ne­be pir­mą kar­tą pra­ra­dę tei­sę vai­ruo­ti dėl al­ko­ho­lio?

– Yra. Kai su žmo­gu­mi ap­ta­ri­nė­ji si­tua­ci­jas ir klau­si: ko­kia yra ti­ki­my­bė su­si­tik­ti dar kar­tą dėl pra­ras­to vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo, sa­ko ne­ga­lin­tys pa­ža­dė­ti, kad dau­giau nie­ka­da taip neat­si­tiks. Tai jau gy­ve­ni­mo bū­das.

– Ar tie žmo­nės ver­ti­na sa­vo poel­gį, kaip mir­ti­ną pa­vo­jų sau, sa­vo šei­mai, ap­lin­ki­niams?

– Jie vis­ką ži­no, vis­ką su­vo­kia, kai yra blai­vūs. Ta­čiau vi­sa­da nu­skam­ba tas „bet...“, kai kal­ba­ma apie al­ko­ho­lį. Tai jau yra žings­niai į pri­klau­so­my­bę ar jau pri­klau­so­my­bė. Kai ji pri­pa­žįs­ta­ma, ga­li­mi veiks­mai svei­ki­mo link: prii­ma­ma pa­gal­ba, kei­čia­si mąs­ty­mas. Kai ne­pri­pa­žįs­ta­ma, li­ga gi­lė­ja. O Lie­tu­vo­je „tra­di­ci­ja“ juk to­kia: jei ne­be­paei­ni – pa­va­žiuo­ti vi­sa­da ga­li!

Ki­tas as­pek­tas – su­vok­ta at­sa­ko­my­bė. Įvy­kus skau­džiam įvy­kiui žmo­gus vi­są gy­ve­ni­mą gy­vens su kal­te. O kal­tė tik blo­gi­na sa­vi­jau­tą. Kai sa­vi­jau­ta blo­ga – žmo­gus grie­bia­si al­ko­ho­lio, kad „už­pil­tų“ sa­vo kal­tę, „už­si­mirš­tų“. Ta­čiau al­ko­ho­lis yra ne an­ti­dep­re­san­tas, o dep­re­san­tas: lai­ki­nai žmo­gus už­slo­pi­na juo stre­są, bet pro­ble­mos ne­dings­ta ir pra­blai­vė­jęs su dar di­des­niu stre­su jas iš­gy­ve­na, pri­si­de­da nau­jų pro­ble­mų.

– Kai gir­tas žmo­gus sė­da prie vai­ro, ne­re­tai jį kaž­kas iš su­gė­ro­vų, ar­ti­mų­jų, drau­gų ma­to tai da­rant. Ko­dėl žmo­nės bū­na nu­si­kal­ti­mų bend­ri­nin­kais?

– At­si­ran­da vis dau­giau žmo­nių, ku­rie pra­ne­ša tar­ny­boms apie keis­tai be­siel­gian­tį vai­ruo­to­ją, ta­čiau ir skundimo/skundiko eti­ke­tės bai­mė dar la­bai ga­ji: so­viet­me­čiu žmo­nės daug pri­si­ken­tė­jo nuo skun­di­kų.

Bet juk skun­di­mas yra ta­da, kai pra­ne­ša­ma sie­kiant nau­dos sau. O pra­ne­ši­mas apie po­ten­cia­lų nu­si­kal­tė­lį – yra nau­dos sie­ki­mas vi­suo­me­nei, tai pa­gal­ba vi­siems.

El­tos nuo­tr.

Šiais me­tais, iki gruo­džio 2-osios, eis­mo įvy­kiuo­se žu­vo 167 žmo­nės. Dau­giau­sia žu­vo vai­ruo­to­jų – 61 ir pės­čių­jų – 57.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­bos Veik­los or­ga­ni­za­vi­mo ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Tei­su­tis Ber­žins­kas pa­sa­ko­jo, kad vis dau­giau pra­ne­ša­ma apie pa­žei­dė­jus ke­liuo­se. Tai ro­do, kad žmo­nės ren­ka­si gel­bė­ti gy­vy­bes.

Psi­cho­lo­gė, ve­dan­ti kur­sus ir pra­si­žen­gu­siems vai­ruo­to­jams, ku­riems atim­ta tei­sė vai­ruo­ti Lai­ma Mil­kin­tai­tė sa­ko, kad reak­ci­ja iš­gė­rus net ir la­bai ne­di­de­lį kie­kį al­ko­ho­lio su­ma­žė­ja ke­lis kar­tus.