Prašymas iš Amerikos – ar pažįstate šiuos žmones?

Pra­šy­mas iš Ame­ri­kos – ar pa­žįs­ta­te šiuos žmo­nes?

Ko­kie žmo­nės įam­žin­ti se­no­je nuo­trau­ko­je? Kas juos fo­tog­ra­fa­vo? Šiuos klau­si­mus ke­lia Vin­cent J. Ma­zei­ka, ku­rio se­ne­lis, 1911 me­tais at­vy­kęs į JAV, do­ku­men­tuo­se nu­ro­dė, jog yra iš Gruz­džių (Šiau­lių r.). Ame­ri­ko­je gy­ve­nan­tis anū­kas spė­ja, kad nuo­trau­ko­je įam­žin­ti Gruz­džių dva­ro dar­bi­nin­kai.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ada­ta šie­no ku­pe­to­je

Laiš­ko su pa­gal­bos pra­šy­mu iš Vin­cent J. Ma­zei­kos, gy­ve­nan­čio JAV, su­lau­kė šiau­lie­tis Ze­no­nas Ri­pins­kis.

Vin­cent J. Ma­zei­ka 2008 me­tais yra lan­kę­sis Šiau­liuo­se. Tą­kart Z. Ri­pins­kis jį ly­dė­jo ir į Gruz­džius.

Nuot­rau­ką, ku­rio­je įvai­raus am­žiaus žmo­nės įam­žin­ti prie ku­lia­mo­sios ma­ši­nos, se­ne­lis V. Ma­žei­ka ga­vo gy­ven­da­mas JAV. Anū­ko ma­ny­mu, jo­je nu­fo­tog­ra­fuo­ti Gruz­džių dva­ro dar­bi­nin­kai. Se­ne­lis, ko ge­ro, dir­bo Gruz­džių dva­re ir pa­ži­no­jo žmo­nes iš nuo­trau­kos.

Vin­cent J. Ma­zei­ka ti­ki­si, kad gal­būt kas nors Lie­tu­vo­je at­pa­žins įam­žin­tus as­me­nis ar ži­nos, kas yra šios nuo­trau­kos fo­tog­ra­fas. Jo nuo­mo­ne, nuo­trau­ka da­ry­ta pro­fe­sio­na­lo, tad tu­rė­tų bū­ti ir dau­giau jos ko­pi­jų.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Fo­tog­ra­fi­jos sky­riaus ve­dė­ja Vi­li­ja Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė sa­ko, kad ši fo­tog­ra­fi­ja da­ry­ta apie ket­vir­tą­jį praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­tį. Spar­čiai plin­tant fo­tog­ra­fi­jai, žmo­nės fo­tog­ra­fa­vo kas­die­nį gy­ve­ni­mą, lais­va­lai­kį, dar­bo ap­lin­ką. Vers­li­nin­kai kvies­da­vo įam­žin­ti ir ko­lek­ty­vą, ir ap­lin­ką, iš­ka­bas, dar­bo sce­nas.

„Dar­bo sce­nos prie nau­jau­sios ir pa­žan­giau­sios tech­ni­kos la­bai daž­nos se­nuo­siuo­se al­bu­muo­se ir mū­sų mu­zie­jaus rin­ki­niuo­se“, – sa­ko V. Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė.

Fo­tog­ra­fo at­vy­ki­mas bū­da­vo svar­bus įvy­kis, su­si­rink­da­vo ir ap­lin­ki­niai – pa­si­žiū­rė­ti, pa­smal­sau­ti. Ne­re­tai jie tap­da­vo ir fo­tog­ra­fi­jų he­ro­jais – nu­si­fo­tog­ra­fuo­da­vo kar­tu su kai­my­nais ar tal­ki­nin­kais.

Žmo­nės bū­da­vo su­kvie­čia­mi ir spe­cia­liai, pa­vyz­džiui, nau­jos tech­ni­kos įsi­gi­ji­mo pro­ga, ar dėl įvy­kio, su­si­ju­sio su dar­by­me­čio cik­lu.

V. Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė sa­ko, kad į mu­zie­jų dėl fo­tog­ra­fi­jų krei­pia­si vis dau­giau žmo­nių. Mu­zie­jus fo­tog­ra­fi­jas skait­me­ni­na, pub­li­kuo­ja vie­šo­jo­je priei­go­je in­ter­ne­te, tad sau­go­mi eks­po­na­tai tam­pa priei­na­mi pla­čiai vi­suo­me­nei ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je.

„Kiek esa­me pa­jė­gūs pa­dė­ti? Daž­niau­siai, kaip ir šiuo at­ve­ju, duo­me­nų la­bai ma­žai, to­dėl ir mu­zie­ji­nin­kai ga­li pa­sa­ky­ti tik bend­rus da­ly­kus. Fon­duo­se fo­tog­ra­fi­jos skai­čiuo­ja­mos de­šim­ti­mis tūks­tan­čių, in­for­ma­ci­ja apie da­lį nuo­trau­kų bu­vo pra­ras­ta dar iki pa­ten­kant į mu­zie­jų. Bet bū­na ir jau­di­nan­čių, mū­sų dar­bą įpras­mi­nan­čių aki­mir­kų, kai žmo­nės at­pa­žįs­ta mu­zie­jaus fon­duo­se sau­go­mo­se nuo­trau­ko­se sa­vo ar­ti­muo­sius ar fo­tog­ra­fą“, – sa­ko Fo­tog­ra­fi­jos sky­riaus ve­dė­ja.

Prieš ke­le­tą mė­ne­sių vie­nas as­muo ieš­ko­jo ma­mos, ku­ri mo­kė­si Mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je iš kar­to po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro, jau­nys­tės nuo­trau­kos.

„Sa­ky­da­ma, kad pa­si­steng­si­me, gal­vo­jau, kad si­tua­ci­ja vi­siš­kai be­vil­tiš­ka. Eks­po­zi­ci­jai at­rin­ki­nė­da­ma nuo­trau­kas, ra­dau to lai­ko Šiau­lių gim­na­zi­jos fo­tog­ra­fi­ją, ku­rios ki­to­je pu­sė­je bu­vo su­ra­šy­tos vi­sų mer­gai­čių pa­var­dės! Bū­na lai­min­gų pa­bai­gų, nors at­ro­do, šie­no ku­pe­to­je ada­tą leng­viau su­ras­ti", – sa­ko V. Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė.

Gruz­džių dva­ras

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir pa­vel­do­sau­gos sky­riaus Pa­vel­do­sau­gos ir tu­riz­mo po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Kir­ku­tis in­for­ma­vo, kad da­bar Gruz­džių dva­ro so­dy­bos komp­lek­są su­da­ro 29 pa­sta­tai. Gruz­džių dva­ras – vie­nas di­džiau­sių ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų Šiau­lių kraš­te.

Dva­ras ver­tin­gas kaip iš­li­kęs ne­žy­miai trans­for­muo­tas so­dy­bi­nis an­samb­lis.

Pa­gal is­to­ri­ko Vir­gi­ni­jaus Jo­cio Gruz­džių dva­ro is­to­ri­nius ty­ri­mus, tai – vie­nas se­niau­sių dva­rų Lie­tu­vo­je. Jį val­dė gar­sios is­to­ri­nės as­me­ny­bės: Chod­ke­vi­čius, Va­la­vi­čiai, Rad­vi­los, Sa­pie­gos, vėl Rad­vi­los, So­bies­kiai.

1768 m. Šiau­lių eko­no­mi­ją pa­da­li­jus į 4 gu­ber­ni­jas, su­for­muo­ta Gruz­džių gu­ber­ni­ja, o se­na­sis Gruz­džių dva­ras pa­di­din­tas, pri­jun­gus prie jo 4 tuš­čių kai­mų že­mes.

1793 me­tais Je­ka­te­ri­na II pa­do­va­no­jo Šiau­lių eko­no­mi­ją Pla­to­nui Alek­sand­ro­vi­čiui Zu­bo­vui. Jam mi­rus Gruz­džiai ati­te­ko bro­liui Dmit­ri­jui. Zu­bo­vai juos val­dė iki 1858 m. kai dva­ras bu­vo par­duo­tas (kai ku­rie šal­ti­niai tei­gia, jog bu­vęs pra­loš­tas) Dmit­ri­jui Iva­no­vi­čiui Na­ryš­ki­nui.

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, dva­ras pe­rė­jo vals­ty­bės ži­nion, kur įsteig­ta gy­vu­li­nin­kys­tės ir pie­ni­nin­kys­tės mo­kyk­la.

Vin­cent J. Ma­zei­kos ar­chy­vo nuo­tr.

Spė­ja­ma, kad šio­je nuo­trau­ko­je įam­žin­ti Gruz­džių dva­ro dar­bi­nin­kai. Vin­cent J. Ma­zei­ka iš JAV ieš­ko žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų at­pa­žin­ti, kas jie ar ži­no­tų, kas šios nuo­trau­kos au­to­rius.