
Naujausios
Apsauga nuo telefoninių sukčių – ne įtarumas, o atsargumas
25 metus policijoje dirbantis Akmenės rajono policijos komisaras Renatas Kenstavičius itin gerai žino telefoninių sukčių veiklos metodus.
Pareigūno tvirtinimu, greitai galima atpažinti apgavikus ir nuo jų apsisaugoti.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Maždaug dešimt metų neatslūgsta telefoninių sukčių banga. Kasmet Akmenės rajono policijos komisariatas atlieka kartais iki dešimties ikiteisminių tyrimų dėl telefoninių sukčiavimų.
Šį rudenį pradėti penki tyrimai. Dėl to sulaikytas vienas Mažeikių rajono gyventojas, kurį pareigūnai vadina „kojomis“. Jis atvykdavo pas žmones paimti pinigų, kuriuos atiduoti įtikindavo kiti sukčiai, paskambinę telefonu.
Kiek anksčiau šiemet sulaikyti keli Naujosios Akmenės gyventojai, kurie jau ne kartą teisti. Jų nusikalstamą veiką sudarė dvylika epizodų.
Baudžiamoji atsakomybė laukia telefoninio sukčiaus, kuris sulaikytas kaip vagių gaujos narys. Vagys nuo 2015 metų vasaros daugiausia Naujojoje Akmenėje ir Ventoje vogė turtą iš garažų, sandėliukų, sodo namelių, ūkio pastatų – apie pusšimtį kartų.
Įtariamajam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. Pasibaigus terminui jis laisvėje po kelių savaičių ėmėsi telefoninių apgavysčių, tačiau pareigūnai įtariamąjį atpažino netoli pasirinktos aukos namų ir sulaikė.
Telefoniniai sukčiai ypač dažnai telefonu prisistato pareigūnais. Tačiau į namus paimti pinigų ateina neuniformuoti.
Pasak Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko R. Kenstavičiaus, daugelis organizatorių – kalėjimuose bausmes atliekantys nusikaltėliai.
Dažnas jų jau anksčiau teistas už telefoninius sukčiavimus, todėl yra psichologiškai pasirengę apgauti pasirinktą auką. Turi įtikinėjimo įgūdžių. Apeliuoja į žmonių jausmus staigiai pameluodami, kad kurį iš artimųjų ištiko bėda.
Dažnai pirmiausia telefono ragelyje pasigirsta verksmas, paskui kreipiamasi „mama“. Pasakojama, kad netyčia ką nors sužalojo, todėl gali būti iškelta baudžiamoji byla. Ji nebūtų keliama, jei gautų pinigų atsilyginti. Galiausiai verksmo graudinama kokia senyvo amžiaus moteris puola ieškoti prašomos sumos.
Nusikaltėliai pasistengia, kad negreit atsitokėtų auka. Todėl su ja nenutraukia pokalbio net iki valandos – kol prisistato „kojos“ paimti pinigų. Tad tik juos praradęs nukentėjusysis susivokia paskambinti kuriam iš giminaičių.
„Apgavikų nesugeba atpažinti žmonės dėl savo naivumo, – sakė R. Kenstavičius. – Tokių pasitaiko įvairių profesijų ir išsilavinimo. Net turintys teisinį. Dažniausiai – senyvi“.
Akmenės rajone pinigus atidavė moteris, kuri prieš kelerius metus jau taip buvo apgauta.
Anot R. Kenstavičiaus, retenybė, kad pajutęs pinkles žmogus sugeba pranešti policijai, o tada ji surengia pasalą. Paskutinį kartą tai buvo maždaug prieš šešerius metus.
Dažniausiai į pasalas vyksta pareigūnai, patys sukaupę informaciją. Vienas iš tokių būdų – atliekant telefoninių pokalbių kontrolę.
Nusikaltimo organizatoriai ieško bendrininkų tarp į laisvę grįžusių buvusių kameros draugų. Tokie suranda kitų pagalbininkų, kurie už atitinkamą atlygį sutiktų paimti iš aukos pinigus. Kol atitinkama jų dalis pasiekia organizatorių, praeina net per keturių penkių bendrininkų rankas.
Policijai, sučiupus kurį iš nusikaltėlių, ne visada pavyksta patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus bendrininkus.
Dėl telefoninio sukčiavimo ne visi teisiamųjų suole atsidūrę nusikaltėliai sulaukia realios laisvės atėmimo bausmės. Grotų išvengia pirmą kartą tuo užsiėmę žmonės. Jei anksčiau teistas, o ypač jei teistumas nepasibaigęs – tenka kalėti iki dvejų metų.
Išviliotus pinigus nukentėjusiems žmonėms pavyksta atgauti dažniausiai tik tada, jei iškart sulaikomas nusikaltėlis su įkalčiais.
„Geriausias vaistas apsisaugoti – ne įtarumas, o atsargumas“, – sakė R. Kenstavičius.
Autoriaus nuotr.
Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininką Renatą Kenstavičių irgi yra bandę apgauti telefoniniai sukčiai.