Menininko reakcijos į besikeičiančio pasaulio įvykius – iš pjuvenų

Me­ni­nin­ko reak­ci­jos į be­si­kei­čian­čio pa­sau­lio įvy­kius – iš pju­ve­nų

Šiau­lių uni­ver­si­te­to dai­lės ga­le­ri­jo­je vei­kia me­ni­nin­ko Ma­riaus Stro­lios ko­lia­žų, ob­jek­tų ir ins­ta­lia­ci­jų pa­ro­da „(Re)star­tas“. Me­ni­nin­ko tiks­las šia ob­jek­tų pa­ro­da bu­vo pa­žvelg­ti „į šios die­nos žmo­gų ir jį su­pan­tį pa­sau­lį“, pa­ro­dy­ti, kad me­nas taip pat ga­li bū­ti prie­mo­nė rea­guo­ti į svar­biau­sius pa­sau­lio įvy­kius – Bre­xit, ma­si­nę pa­bė­gė­lių mig­ra­ci­ją.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Vil­niu­je gy­ve­nan­tį ir ku­rian­tį Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rį M. Stro­lią su Šiau­liais sie­ja stu­di­jos: 1997 me­tais Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo dai­lės ir dar­bų mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę, po dvie­jų me­tų – ta­py­bos ma­gist­ro laips­nį. Pa­ro­dą me­ni­nin­kas ir pa­va­di­no „(Re)star­tas“ – tai lyg grį­ži­mas prie star­to į kū­ry­bą, į pir­mą­ją pa­ro­dą.

Me­ni­nin­kas nau­jau­sia pa­ro­da ban­do ne nu­si­gręž­ti, o ak­ty­viai rea­guo­ti į tai, kas vyks­ta šian­dien pa­sau­ly­je, Lie­tu­vo­je.

„Me­ni­nin­kai sa­vo pa­veiks­lus tu­ri ne tik abst­ra­huo­ti, bet ir ak­tua­li­zuo­ti. Man at­ro­do, kad da­bar­tis yra per daug įvai­ri ir įdo­mi, jog ją bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti kū­ry­bi­nio pro­ce­so už­ri­by­je, – sa­ko M. Stro­lia. – Šiuo me­tu Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je po­li­ti­niai ir eko­no­mi­niai įvy­kiai kei­čia vie­nas ki­tą la­bai grei­tai. Man įdo­mu ste­bė­ti šiuos įvy­kius ir ana­li­zuo­ti“.

„Star­tas“ pa­ro­dai bu­vo Bre­xit pra­džia bir­že­lį, kai bri­tai re­fe­ren­du­me pa­si­sa­kė už iš­sto­ji­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos.

„Pra­dė­jau la­bai ra­cio­na­liai plė­to­ti dau­ge­liui svar­bią Bre­xit te­mą nuo Ang­li­jos vė­lia­vos, vė­liau at­si­ra­do ki­ti sim­bo­liai, nes stu­di­ja­vau vė­lia­vas, jų sim­bo­lius, jų skir­tu­mus, spal­vas“, – pa­sa­ko­jo M. Stro­lia.

Dau­ge­lis jo pa­ro­dos dar­bų su­kur­ti „ne­nu­tols­tant nei nuo vė­lia­vos for­ma­to, nei nuo jos dek­la­ra­ty­vu­mo“. Iš es­ki­zų tu­ši­nu­ku ar pieš­tu­ku dar­bai vir­to rel­je­fi­niais au­to­riui nau­do­jant me­ne re­tą me­džia­gą – pju­ve­nas.

Me­ni­nin­kas pa­sa­ko­jo iš nau­jo at­ra­dęs pju­ve­nas, pri­si­mi­nė vai­kys­tę ir ėmė žais­ti, tik „žai­di­mų“ te­mos ne­be vai­kiš­kos: iš pju­ve­nų, smė­lio, kli­jų ir spal­vų su­kur­tuo­se dar­buo­se vaiz­duo­ja­mos me­ni­nin­ko ref­lek­si­jos į svar­biau­sius pa­sau­lio įvy­kius, kei­čian­čius vals­ty­bes ir žmo­nes.

M. Stro­lia pa­sa­ko­jo tu­rin­tis ga­li­my­bę kur­ti ša­lia ark­li­džių ir nau­do­ti ark­lių krai­kui skir­tas pju­ve­nas, iš ku­rių ir gims­ta iš­ki­laus rel­je­fo dar­bai.

Me­ni­nin­ko sū­nus į jo dar­bus iš pju­ve­nų rea­ga­vęs nuo­sta­ba: „Kas čia per mėš­las?“ Ta­čiau to­kia sū­naus aso­cia­ci­ja me­ni­nin­ko nei nu­ste­bi­nu­si, nei įskau­di­nu­si: „Ark­li­dė­se, pju­ve­nų krai­ke iš tik­rų­jų yra mėš­las. Vė­liau atė­jo aso­cia­ci­ja, kad mėš­lo bū­ta ir iš­li­ko daug kur. Mū­sų ša­lies is­to­ri­jo­je to mėš­lo bū­ta pa­kan­ka­mai, ka­ri­niai žai­di­mai pa­sau­ly­je taip pat „mėš­li­ni“... Pas­kui pa­gal­vo­jau, kad Eu­ro­pos is­to­ri­ja taip pat bu­vo ga­na „mėš­li­na“ ir tie­sio­gi­ne, ir per­kel­ti­ne pra­sme“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Me­ni­nin­kas Ma­rius Stro­lia į Šiau­lius su au­to­ri­ne pa­ro­da su­grį­žo po 16-os me­tų. Pir­mo­ji jo pa­ro­da bu­vo su­reng­ta „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je 1999 me­tais. 2000-ai­siais jo ta­py­bos, ko­lia­žų, asamb­lia­žų ir ins­ta­lia­ci­jų pa­ro­da „Vi­sos Žal­gi­rio spal­vos“, su­kur­ta taip pat iš pju­ve­nų, bu­vo me­ni­nin­ko pa­reiš­ki­mas apie krep­ši­nį su hu­mo­ru.

Iš­sis­ki­rian­tis iš ki­tų Ma­riaus Stro­lios kū­ri­nys „L(es­bo)“ – at­kar­to­ja Les­bo sa­los Grai­ki­jo­je, per ku­rią į Eu­ro­pą plūs­ta mig­ran­tai, kon­tū­rus. Sa­los vi­du­je at­kar­to­ja­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos vė­lia­vos spal­vos, žvaigž­dės.

Ins­ta­lia­ci­ja „Lau­kas“ – ir že­mės, ir vė­lia­vų mo­ty­vai.