
Naujausios
Menininko reakcijos į besikeičiančio pasaulio įvykius – iš pjuvenų
Šiaulių universiteto dailės galerijoje veikia menininko Mariaus Strolios koliažų, objektų ir instaliacijų paroda „(Re)startas“. Menininko tikslas šia objektų paroda buvo pažvelgti „į šios dienos žmogų ir jį supantį pasaulį“, parodyti, kad menas taip pat gali būti priemonė reaguoti į svarbiausius pasaulio įvykius – Brexit, masinę pabėgėlių migraciją.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Vilniuje gyvenantį ir kuriantį Lietuvos dailininkų sąjungos narį M. Strolią su Šiauliais sieja studijos: 1997 metais Šiaulių universitete įgijo dailės ir darbų mokytojo specialybę, po dviejų metų – tapybos magistro laipsnį. Parodą menininkas ir pavadino „(Re)startas“ – tai lyg grįžimas prie starto į kūrybą, į pirmąją parodą.
Menininkas naujausia paroda bando ne nusigręžti, o aktyviai reaguoti į tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, Lietuvoje.
„Menininkai savo paveikslus turi ne tik abstrahuoti, bet ir aktualizuoti. Man atrodo, kad dabartis yra per daug įvairi ir įdomi, jog ją būtų galima palikti kūrybinio proceso užribyje, – sako M. Strolia. – Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje politiniai ir ekonominiai įvykiai keičia vienas kitą labai greitai. Man įdomu stebėti šiuos įvykius ir analizuoti“.
„Startas“ parodai buvo Brexit pradžia birželį, kai britai referendume pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
„Pradėjau labai racionaliai plėtoti daugeliui svarbią Brexit temą nuo Anglijos vėliavos, vėliau atsirado kiti simboliai, nes studijavau vėliavas, jų simbolius, jų skirtumus, spalvas“, – pasakojo M. Strolia.
Daugelis jo parodos darbų sukurti „nenutolstant nei nuo vėliavos formato, nei nuo jos deklaratyvumo“. Iš eskizų tušinuku ar pieštuku darbai virto reljefiniais autoriui naudojant mene retą medžiagą – pjuvenas.
Menininkas pasakojo iš naujo atradęs pjuvenas, prisiminė vaikystę ir ėmė žaisti, tik „žaidimų“ temos nebe vaikiškos: iš pjuvenų, smėlio, klijų ir spalvų sukurtuose darbuose vaizduojamos menininko refleksijos į svarbiausius pasaulio įvykius, keičiančius valstybes ir žmones.
M. Strolia pasakojo turintis galimybę kurti šalia arklidžių ir naudoti arklių kraikui skirtas pjuvenas, iš kurių ir gimsta iškilaus reljefo darbai.
Menininko sūnus į jo darbus iš pjuvenų reagavęs nuostaba: „Kas čia per mėšlas?“ Tačiau tokia sūnaus asociacija menininko nei nustebinusi, nei įskaudinusi: „Arklidėse, pjuvenų kraike iš tikrųjų yra mėšlas. Vėliau atėjo asociacija, kad mėšlo būta ir išliko daug kur. Mūsų šalies istorijoje to mėšlo būta pakankamai, kariniai žaidimai pasaulyje taip pat „mėšlini“... Paskui pagalvojau, kad Europos istorija taip pat buvo gana „mėšlina“ ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Menininkas Marius Strolia į Šiaulius su autorine paroda sugrįžo po 16-os metų. Pirmoji jo paroda buvo surengta „Laiptų“ galerijoje 1999 metais. 2000-aisiais jo tapybos, koliažų, asambliažų ir instaliacijų paroda „Visos Žalgirio spalvos“, sukurta taip pat iš pjuvenų, buvo menininko pareiškimas apie krepšinį su humoru.
Išsiskiriantis iš kitų Mariaus Strolios kūrinys „L(esbo)“ – atkartoja Lesbo salos Graikijoje, per kurią į Europą plūsta migrantai, kontūrus. Salos viduje atkartojamos Europos Sąjungos vėliavos spalvos, žvaigždės.
Instaliacija „Laukas“ – ir žemės, ir vėliavų motyvai.