
Naujausios
Socialinis būstas ar emigrantų viešbutis?
Daugelis užsienyje uždarbiaujančių šeimų Lietuvoje likusius savo būstus išnuomoja. Tuo tarpu kelmiškių šeima su vaikais išvyko dirbti į užsienį, bet už simbolinę kainą tebesinuomoja 55 kvadratinių metrų socialinį būstą, kurio laukia dar per šimtas pastogės neturinčių šeimų.
Pasirodo emigruoti gali ne tik šeima, bet ir būstas. Iš socialinių būstų sąrašų jis perkeliamas į Savivaldybės būstų sąrašą. Nuomos kaina – didesnė, bet emigrantas jame gali gyventi ir toliau.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Buto emigracija metams
Savivaldybėje parengtas projektas, kurį įgyvendinus, Kelmėje, J. Janonio gatvės 15 numeriu pažymėtame name, esantis 55,28 kvadratinio metro ploto butas iš socialinių būstų fondo sąrašo būtų perkeltas į Savivaldybės būstų fondo sąrašą.
Projektas parengtas šio buto gyventojų prašymu. Praėjusiais metais priimtame Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme reikalaujama, kad socialiniuose būstuose gyvenančios šeimos kasmet deklaruotų savo pajamas.
Šeimos, gyvenančios viename iš J. Janonio gatvės 15 namo butų, 2015 metų pajamos 35 procentais viršijo Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme nurodytus dydžius.
Pajamos viršytos todėl, kad šeima dirba užsienyje. Ten išvyko su vaikais. Bet socialinis būstas, kuriame gyvena, reikalingas tuomet, kai laikinai sugrįžta į Kelmę.
Pagal sprendimo projektą socialinis būstas iš vieno sąrašo į kitą „emigruotų“ metams. Jam atsidūrus kitame sąraše, šeima už nuomą mokėtų ne simbolinę socialinio būsto, o 20 procentų didesnę kainą.
Savivaldybės atstovai aiškino, jog tokį sprendimą parengė, nes prašymą pateikė socialiniame būste gyvenanti šeima. Esą ir taip daug jaunų šeimų emigruoja – gal, išlaikydama būstą, jauna šeima, uždirbusi daugiau lėšų užsienyje, vėl sugrįžtų į Kelmę.
Gal reikėtų viešbučio emigrantams?
Sprendimo projektas sukėlė tikrą audrą rajono Tarybos posėdyje. Tarybos nariai stebėjosi, jog būstai gali migruoti iš vieno sąrašo į kitą. Metus pabūti Savivaldybės, paskui vėl socialiniais būstais.
„Gal įsteikime Savivaldybės viešbutį iš užsienio trumpam sugrįžtantiems emigrantams?“ – siūlė opozicijos atstovai.
Sprendimo projektą pristačiusi Turto valdymo skyriaus specialistė Vaida Ulvydienė tvirtino, jog įstatymas nedraudžia Savivaldybės būstus perkelti iš vieno sąrašo į kitą. Tačiau Kelmės rajone socialinio būsto laukia dar 105 šeimos.
„Gal vietoj šitos vienos sugrįžusios šeimos išvažiuos dešimt, nesulaukusių socialinio būsto?“, „Susidaro nuomonė, kad tie, kurie išvyksta yra vertesni už tuos, kurie lieka Lietuvoje ir dirba čia“, – žėrė savo nuomones Tarybos nariai.
Abejota ir socialiniame būste norinčios likti šeimos pajamų teisingumu. Negi dirbdami užsienyje uždirbo tik 10406 eurus per metus? Gal slepiamos pajamos?
Tarybos nariai siūlė įvesti griežtesnę kontrolę socialinių būstų gyventojams. Gali būti, jog tokiais būstais naudojasi ir daugiau emigrantų ar savo pajamas slepiančių šeimų, kurios neskursta. Tuo tarpu kiti ir dešimtmetį laukia, kol ateis eilė gauti socialinį būstą.
Socialiai jautrus klausimas
Administracijos direktorė Irena Sirusienė tvirtino, jog parengiant sprendimą norėta elgtis žmogiškai. Socialiniai būstai, pasak direktorės, rajone skiriami skaidriai.
„Kelmės rajone mažėja žmonių, ypač jaunų šeimų“, – aršiai socialiniame būste norėjusius gyventi emigrantus gynė Tarybos narys Z. Mačernius.
Jis tvirtino, jog socialinių būstų gyventojai normaliai tvarkosi, ir kontrolė yra pakankama.
Meras Vaclovas Andrulis taip pat pabrėžė, jog kontrolės skiriant socialinius būstus ir juos nuomojant tikrai pakanka. Būtent dėl kontrolės išaiškėjo ir pastarasis atvejis.
Nors svarstomas klausimas – socialiai jautrus, tačiau meras ragino už šį sprendimą nebalsuoti. „Jei padarysime išimtį vienai šeimai, iškreipsime socialinio būsto koncepciją. Šeima privalo užleisti kitiems socialinį būstą arba jį nusipirkti. Jeigu jiems Kelmė – brangi, pargrįš užsidirbę pinigų ir nusipirks nuosavą butą.“
Balsuojant už sprendimą perkelti socialinį būstą iš vieno sąrašo į kitą 19 Tarybos narių susilaikė, 2 balsavo „už“ ir 3 „prieš“.
Užsienyje dirbančiai ir ten vaikus išsivežusiai šeimai teks užleisti socialinį būstą vienai iš 105 jo laukiančių šeimų.
Duris atvėrė tik viena kaimynė
Šių eilučių autorė vylėsi pakalbinti ir pačius socialinio būsto gyventojus, važinėjančius į užsienį. Tačiau buto durų niekas neatidarė.
Koridoriuje, kur gyvena šeima, yra penki butai. Iš visų penkių duris atidarė tik viena kaimynė Vaida Lipskienė, ką tik grįžusi iš darbo Raseinių rajone esančioje „Norvelitos“ bendrovėje.
„Gal ir kiti gyventojai darbe...“, – svarstė moteris. Tačiau išgirdusi, jog žinau, kad priešais gyvenanti šeima važinėja į užsienį, moteris patvirtino, jog taip ir yra. Bet kaimynai esą parvažiuoja apie keturis kartus per metus ir pabūna savo bute maždaug po porą savaičių.
33 kvadratinių metrų ploto socialiniame būste su sūnumi ir dukra gyvenanti ponia Vaida sakė jo laukusi daugiau kaip 10 metų. Nuomodavusi būstus Kelmėje. Tačiau buto iš privatininkų nuomotis būtų neišgalėjusi, o privačiuose namuose būdavę labai sunku. Reikėdavę kurti krosnį, nešti lauk pelenus, rūpintis malkomis. Mama būdavo darbe, o vaikai iš mokyklos grįždavo į šaltus namus.
„Dabar esu labai patenkinta. Butą gavau pernai liepos mėnesį, kai kažkas iš jo išsikėlė. Nuomos mokestis – nedidelis, tik 7 eurai 60 centų. Žiemą už šildymą, vandenį, elektrą ir kitus komunalinius patarnavimus sumoku apie 70 eurų.“
Užsienyje dirbantys Vaidos kaimynai gyvena 20 kvadratinių metrų didesniame bute, vadinasi, nuomos mokestis šiek tiek didesnis – apie 11 eurų. Jeigu, perkėlus į Savivaldybės būstų sąrašą, prisidėtų 20 procentų, nuoma atsieitų apie 13–14 eurų. Kas čia nenorėsi nuomotis?..
Autorės nuotr.
J. Janonio gatvės 15 numeriu pažymėtame name pusė socialinių, pusė – privatizuotų bendrabučio tipo butų. Namas renovuotas, pasinaudojus Europos Sąjungos parama. Socialiniai būstai įrengti pagal šiuolaikinius reikalavimus. Sutvarkyti laiptai, koridoriai. Tačiau per keletą metų sienas jau spėta išteplioti. Ne visi socialinių būstų gyventojai tvarko laiptines ir koridorius.